Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam E. M. ir jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei ir Algiui Girgučiui Šalavkai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis 50 proc. darbingumą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, pagal BK 145 str. 1 d. – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos, dalinai jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. 1 d. (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. M. 2015 m. rugsėjo 10 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) grasino žmonai V. M. susidorojimu, sakydamas „tu baik bylinėtis, žinau, kur tu dirbi, aš tave vis vien užmušiu, o jeigu ne aš, tai rasiu kas už mane tai padarys“, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.;

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. M. psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas (1 t., b. 1. 113, 118); narkologinio gydymo įskaitoje yra registruotas nuo 2015-02-25, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (1 t., b. 1. 99), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2016-03-16 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-251 nurodyta, kad atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę E. M. nereikalinga (1 t. b. l. 103);

Teismo psichiatrijos ekspertas S. S. parodė, kad teismo psichiatrijos ekspertai ikiteisminiame tyrime atliko iš medicininių dokumentų kaltinamojo E. M. psichinės sveikatos tyrimą ir davė specialisto išvadą. Jam nustatyta diagnozė dėl alkoholizmo vartojimo, alkoholizmo sindromas. Tyrimo metu buvo manoma, kad jam atlikti teismo psichiatrinės ekspertizės netikslinga, tik teismo posėdyje ekspertas sužinojo, kad kaltinamasis praeityje yra galimai turėjęs galvos traumų, kad jam nustatytas 50 proc. darbingumas, tačiau dėl kokių ligų neaišku. Kalbantis su kaltinamuoju, jis papasakojo, kad maždaug prieš 10 metų buvo patyręs galvos smegenų traumą, didelį kaukolės pažeidimą. Ekspertui posėdžio metu galimai matėsi, kad pas kaltinamąjį gal yra atminties sutrikimai, todėl tam, kad visiškai būtų įsitikinta, ar nėra kaltinamojo pakaltinamumo problemos, byloje tikslinga atlikti kompleksinę ekspertizę, nes reikia, kad psichologas jį taip pat ištirtų (1 t., b. l. 169-170).

Iš atliktos Valstybinės teismo psichiatrijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2017 sausio 31- vasario 03 ekspertizės akto Nr. 83TPK-37/2017 matyti, kad:

1. E. M. nusikalstamų veikų padarymo metu (2015-09-10 ir 2015-10-16) konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę, E. M. tuo galėjo suprasti savo veiksmus bei juos valdyti;

2. šiuo metu E. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę, su E. M. galima atlikti tyrimo veiksmus ir jis gali būti apklausiamas teismo posėdžiuose;

3. E. M. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (2 t., b. l. 3-5).

- iš V. M. 2015-10-05 pareiškimo matyti, kad ji pateikė policijai prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą jos sutuoktinio (tuo metu) E. M. atžvilgiu pagal BK 145 str. 1 d. ir pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 12-13);

- iš 2015-12-08 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27-29);

- iš Kauno AVPK Kauno m. Centro PK vyresniosios tyrėjos J. I. 2016-02-03 tarnybinio pranešimo ir gautos iš Tele 2 mobilaus ryšio telefono numerių (duomenys neskelbtini) informacijos apie įeinančius ir išeinančius skambučius, SMS žinutes, ryšių celes, laikotarpyje nuo 2015-09-09 iki 2015-10-17, matyti:

1. 2015-10-16 d. 16:32:48 E. M. Nr. (duomenys neskelbtini) skambino V. M. Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 32 s., veikimo zona (duomenys neskelbtini) (zona, apimanti įtariamojo E. M. gyvenamąją vietą).

2. 2015-10-16 d. 16:32:48 į V. M. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinantis skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. M., pokalbio trukmė 32 s, veikimo zona (duomenys neskelbtini) (zona, apimanti V. M. darbo vietą).

Įrodymų vertinimas

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Teismas ištyręs įrodymus konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais tiek duotais teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jos nurodytomis aplinkybėmis, kai ji dėl kaltinamojo grasinimų ją nužudyti su pareiškimais kreipėsi į policiją ir prokuratūrą, siekdama, kad byloje dėl jos nurodytų pareiškimuose aplinkybių būtų atliktas išsamus ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis smurtaudavo prieš ją anksčiau patvirtino tiek teisme apklausta kaltinamojo sesuo, tiek tai matyti iš Kauno apylinkės 2014-12-29 teismo nuosprendžio, kuriuo E. M. buvo nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – 1 m. laisvės atėmimo, pagal BK 145 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės subendrintos, dalinai jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn.; pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus, nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kai buvęs sutuoktinis 2014-02-14 būdamas neblaivus grasino jai peiliu ir po to ją peiliu sužalojo, kad ši neatnešė jam degtinės (1 t., b. l. 89-91). Liudytojas L. K., atveržęs kaltinamąjį į 2015 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdį, negalėjo kategoriškai nurodyti, kur ir kada sutiko po to teismo posėdžio kaltinamąjį E. M., todėl teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad po išsakytų grasinimų nukentėjusiajai prie (duomenys neskelbtini), kaltinamasis vėl sugrįžo į teismo pastatą, kur laukė jį parvežti namo turėjusio L. K..

Teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia kaltinime minimas aplinkybes, kad kaltinamasis E. M. 2015 m. rugsėjo 10 d. apie 10.00 val., po Kauno apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-16338-944/2015, tarp šalių ieškovės V. M. ir atsakovo E. M., dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir kt., prie (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiajai V. M. susidorojimu, sakydamas „tu baik bylinėtis, žinau, kur tu dirbi, aš tave vis vien užmušiu, o jeigu ne aš, tai rasiu kas už mane tai padarys“, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes jis prieš tai buvo net kelis kartus sužalojęs savo tuometinę sutuoktinę nukentėjusiąją V. M., dėl jai padaryto kūno sužalojimo ir grasinimo nužudyti E. M. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžiu subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Kaltinamasis atlikdamas tokius tyčinius veiksmus viešoje vietoje, Kauno miesto centre Laisvės alėjoje, tik išėjęs iš teismo posėdžio, netoli Kauno apylinkės teismo pastato, aplink esant pašaliniams asmenims, turėjo suvokti, kad grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsakė taip, kad nukentėjusysis patikėjo, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori pats kaltinamasis, ko pasekoje nukentėjusioji 2015-10-05 (policijoje gautas 2015 m. spalio 9 d.) su pareiškimu (1 t., b. l. 12-13) kreipėsi į Centro PK policiją pagalbos, siekdama apsaugoti tiek savo sveikatą, tiek gyvybę. Po šios nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis 2015 m. spalio 16 d. buvo iškviestas į Kauno miesto Centro policijos komisariatą, į kurį su pareiškimu apie prieš ją galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo kreipėsi nukentėjusioji V. M.. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados tyrėjas V. M., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 p., 2015 m. spalio 16 d. oficialiai įspėjo kaltinamąjį(1 t., b.l. 20), kad jeigu jis ateityje ir toliau grasins V. M. sunkiai sutrikdyti sveikatą, ją nužudyti ar imsis kokių kitų neteisėtų veiksmų, jis atsakys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pareigūnas V. M. kaltinamajam E. M. išaiškino baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų - BK 135 str. „Sunkus sveikatos sutrikdymas“, BK 129 str. „Nužudymas“ ir BK 145 str. „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą“, dispozicijas, nusikaltimo požymius bei sankcijas, numatytas už šių nusikalstamų veikų padarymą. E. M. pasirašė, kad buvo policijos pareigūno oficialiai įspėtas. Tačiau kaltinamasis E. M., užuot apsiraminęs ir padaręs išvadas, tik išėjęs iš policijos komisariato, vėl daro nusikalstamą veiką ir 2015 m. spalio 16 d. apie 16.32 val. paskambinęs telefonu žmonai V. M., ryšium su jo oficialiu įspėjimu policijos įstaigoje daugiau nedaryti nusikalstamų veikų nukentėjusios atžvilgiu, ją necenzūriniai žodžiais iškolioja ir jai pagrasina susidorojimu, sakydamas „ach tu kurva, aš tave vis tiek užmušiu“. Tokie kaltinamojo E. M. tyčiniai veiksmai davė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad kaltinamojo naujai išreikšti grasinimai gali būti tikrai įvykdyti, dėl ko ji kreipėsi į Centro PK su pareiškimui. Kaltinamojo 2015 m. rugsėjo 10 d. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, kad 2015 m. spalio 16 d., oficialiai įspėjęs kaltinamąjį V. M. nebedaryti nusikalstamas veikas nukentėjusiosios V. M. atžvilgiu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Centro policijos nuovados tyrėjas V. M., priėmė neteisėtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiosios V. M. 2014-10-09 policijoje gautą pareiškimą, dėl kaltinamojo E. M. 2015-09-10 nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiosios atžvilgiu (1 t., b.l. 20), nes šis nutarimas Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Pangonienės buvo panaikintas kaip neteisėtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal surinktą medžiagą Nr. 20-22-At-000933-15, pagal BK 145 str. 1 d. (1 t., b. l. 7-9).

Teismas, remdamasis neginčijamų įrodymų visuma, išdėstytais motyvais, išvadomis ir savo vidiniu įsitikinimu, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam kaltinime inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta, o kaltinamojo 2015-09-10 ir 2015-10-16 įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 145 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str., 60 str.).

Kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus (BK 145 str. 1 d.), priskirtinus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 10 str., 11 str. 3 d.); jis praeityje teistas vieną kartą už analogiškos veikos pagal BK 145 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p. padarymą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra bausta administracine tvarka (b. l. 121-123), galiojančių nuobaudų neturi ( 1 t., b. 1. 92-93); nedirbantis; jam nustatytas 50 procentų darbingumas, šeiminė padėtis – išsituokęs.

Atsižvelgęs į visą bylos medžiagą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 145 str. 1 d. (dvi veikos) numatytų nusikaltimų padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 61 str. 2 d.). Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad E. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu <…> naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą <…> bausmes subendrina, o skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu įskaitytas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2014-02-14 iki 2014-02-16 (2 paros).

E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją V. M., paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Pažymėtina ir tai, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.). Visais atvejais tiek turtinės, tiek neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 129-130).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios-civilinės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų galimai patyrė šoką, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, baimę, kurią ji jaučia ir dabar. Teismas abejoja, kad nukentėjusiajai dėl patirtų įvykių galėjo padidėti jautrumas, atsirasti nemiga, baimė dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes įrodymų apie nukentėjusiosios pablogėjusią sveikatą nepateikta, duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai ir/ar liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis, kaltinamojo ir nukentėjusiosios daugiau nei 20 metų bendro sutuoktinio gyvenimo metų jų tarpusavio santykiai, kaip nurodė teisme apklausti proceso dalyviai, buvo konfliktiški, pilni apgirtusių asmenų pykčio ir šeimyninio smurto apraiškų, barnių ir kolionių, todėl nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad dėl patirtų 2012015-09-120 ir 2015-11-16 įvykių galėjo padidėti jai jautrumas, atsirasti nemiga, baimė dėl savo sveikatos ir gyvybės teismo vertintini kritiškai. Teismas vertindamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, įvertina ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, jam yra nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustačius, jog dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 300,00 Eur, kuri nukentėjusiajai-civilinei ieškovei priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

N. V. Mažeikienę atstovavo advokatė Matildai Liatukaitė, kuriai už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusioji sumokėjo 300 Eur (1 t., b. l. 132-133), todėl teismo nuomone, minėta piniginė suma BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 p., pagrindu pripažintina proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteisina nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 str. d. (dvi veikos), ir jį nuteisti:

pagal BK 145 str. d. (2015-09-10 epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 145 str. d. (2015-10-16 epizodas) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio jų sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 64 str. 1 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metamas 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtos bausmės laiką įskaityti 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu įskaitytą laiką, E. M. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2014-02-14 iki 2014-02-16 (2 paros) ir bausmės laiką, atliktą pagal 2014-12-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

E. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. M., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios-civilinės ieškovės V. M. naudai iš kaltinamojo E. M. priteisti 300,00 (trijų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą

Nukentėjusiosios V. M. turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą pripažinti proceso išlaidomis ir jas – 300,00 (trijų šimtų) eurų nukentėjusiosios V. M. naudai priteisti iš kaltinamojo E. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.