Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-28 · Administracinė byla Nr. I-3517-789/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
I-3517-789/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01845-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
K. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3517-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01845-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjui K. K., viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-05-27 nutartimi (b. l. 31) priėmė pareiškėjo K. K. 2014-05-19 patikslintą skundą (b. l. 28–29), kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2014-02-03 sprendimą Nr. (6.5)I-1047 ir 2014-03-05 sprendimą Nr. (6.5)I-2083; 2) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 str. nustatytą 3 metų terminą; 3) įpareigoti Valdybą išnagrinėti pareiškėjo 2013-12-19 ir 2014-02-17 skundus dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės.

Paaiškino, kad jam paskirta senatvės pensija 2010–2011 m. buvo papildomai sumažinta pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priimtame nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas) konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Todėl 2013-11-22 kreipėsi į Valdybos Užsienio išmokų tarnybą dėl sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimo, tačiau Valdybos Užsienio išmokų tarnyba 2013-12-10 raštu Nr. (10.32)S2-40782 atsisakė pareiškėjui išmokėti 2010–2011 m. negautą pensijos dalį. Pažymėjo, kad gautą atsakymą 2014-02-17 apskundė Valdybai, kuri 2014-02-03 raštu Nr. (6.5)I-1047 ir 2014-03-05 raštu Nr. (6.5)I-2083 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, apie sumažintą pensijos dalį jis sužinojo 2010-01-29, tačiau manė, kad toks veiksmas yra teisėtas, nes buvo atliktas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. Tik Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarimu pripažinus minėtą normą prieštaraujančia Konstitucijai suprato, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012-09-21. Mano, kad nustatyto 3 metų termino nėra praleidęs, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21. Pareiškėjo nuomone, minėtas apskundimo terminas turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas taip pat remiasi Pensijų įstatymo 44 str. 1 d. nuostatomis, kuriose nustatyta, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką, neapribojant kokiu nors terminu.

Atsiliepimas

Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 36–40) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad senatvės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl jų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu, o 2010–2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad pensijas skiria ir moka Valdybos teritoriniai skyriai. Pagal Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 37 str. 1 d., Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti. Pažymėjo, kad pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas į Valdybos Užsienio išmokų tarnybą bei į Valdybą kreipėsi praleidęs Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, todėl Valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-11-22 prašymą ir 2013-12-19 skundą, tačiau pareiškėjui paaiškino, kad skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas. Pareiškėjas Valdybai pateikė 2014-02-21 patikslintą skundą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau nepateikė pakankamai argumentų, įrodančių, kad apskundimo terminą praleido dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl Valdyba atsisakė atnaujinti minėtą terminą ir pareiškėjo skundus nagrinėti iš esmės. Paaiškino, kad pareiškėjo prašymas taikytiną 3 metų terminą pradėti skaičiuoti nuo 2012-09-21 prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamai praktikai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdybos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepime (b. l. 33–35) prašė bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti, nes pareiškėjas yra praleidęs nustatytus skundo padavimo terminus. Mano, kad pareiškėjui paskirta senatvės pensija ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad palaiko savo 2014-05-19 patikslintą skundą, ir prašė jį tenkinti.

Valdybos ir Valdybos Užsienio išmokų tarnybos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra senatvės pensijos gavėjas. 2013-11-22 Valdybos Šiaulių skyriuje gautas pareiškėjo 2013-11-22 prašymas išduoti pažymą apie pensijos sumažinimą 2010–2011 m., nurodant kiekvieno mėnesio dydį atskirai ir visą sumažintą sumą pervesti į pareiškėjo sąskaitą (b. l. 41). Valdybos Užsienio išmokų tarnyba 2013-12-10 raštu Nr. (10.32)S2-40782 pareiškėjui pateikė informaciją apie jam paskirtos pensijos mažinimą ir nurodė, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 43–44). 2013-12-31 Valdyboje gautas pareiškėjo 2013-12-19 skundas, kuriame prašoma grąžinti neteisėtai 2010–2011 m. sumažintą senatvės pensiją – 5 227,09 Lt (b. l. 42). Valdyba ginčijamame 2014-02-03 sprendime Nr. (6.5)I-1047 nurodė, kad Valdybos Užsienio išmokų tarnyba, 2013-12-10 raštu Nr. (10.32)S2-10782 išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-11-22 prašymo dalį, kurioje pateiktas reikalavimas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų sumažintos senatvės pensijos dalį, viršijo savo kompetenciją. Valdyba pareiškėjui taip pat paaiškino, kad, remiantis LVAT praktika, terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą, todėl Valdyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-11-22 prašymą ir 2013-12-19 skundą ta apimtimi, kuria pareiškėjas reikalavo išmokėti sumažintos pensijos dalį. Tačiau pažymėjo, kad, jeigu iki 2014-02-24 pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Papildomai informavo, kad Seimo 2013-11-21 nutarimu Nr. XII-607 Vyriausybei pasiūlyta iki 2014-03-01 pateikti Seimui įstatymų projektus ir nustatyti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 m. bus kompensuojamos sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos. Priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama šiame teisės akte nustatyta tvarka (b. l. 46–48).

2014-02-21 Valdyboje gautas pareiškėjo 2014-02-17 pakartotinis skundas, kuriame nurodyta, kad iki 2012-09-21 negalėjo skųstis dėl sumažintos pensijos, o Valdyba neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus, todėl apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2012-09-21, t. y. terminas nepraleistas. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Pensijų įstatymo 44 str. 1 d. nuostatomis, kuriose nustatyta, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką, neapribojant kokiu nors terminu. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašė skubos tvarka išnagrinėti jo 2013-12-19 skundą ir grąžinti nusavintos jo, kaip dirbančio pensininko, pensijos dalį (b. l. 45). Valdyba skundžiamame 2014-03-05 sprendime Nr. (6.5)I-2083 pareiškėjui nurodė, kad jo argumentas dėl apskundimo termino pradėjimo skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo atmestinas, nes teisės aktuose nenustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų įsigaliojimas nutraukia priimtų sprendimų apskundimo termino eigą ir apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Kadangi daugiau faktų, aplinkybių ar dokumentų, kurie galėtų įrodyti, kad 3 metų apskundimo terminą pareiškėjas praleido dėl pateisinamų, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, pareiškėjas nepateikė, Valdyba atsisakė atnaujinti praleistą terminą Valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimui mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2013-12-19 prašymo (b. l. 49–50).

Pažymėtina, kad Valdybos Užsienio išmokų tarnyba 2010–2011 m. buvo tinkamas subjektas spręsti dėl pareiškėjui mokėtinos pensijos dydžio ir šią savo pareigą įgyvendino mokėdama ne viso paskirto dydžio pensiją. Tarp šalių kilus ginčui dėl mokėtos pensijos dydžio pagrįstumo, ginčą turėjo spręsti ne Valdybos Užsienio išmokų tarnyba, vertindama savo priimto sprendimo mokėti ne viso paskirto dydžio pensiją teisėtumą, o Valdyba. Taigi ginčijamame sprendime Valdyba pagrįstai konstatavo, kad Valdybos Užsienio išmokų tarnyba, 2013-12-10 raštu Nr. (10.32)S2-10782 išnagrinėjusi pareiškėjo 2013-11-22 prašymo dalį, kurioje pateiktas reikalavimas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų sumažintos senatvės pensijos dalį, viršijo savo kompetenciją. Taigi ginčijamo Valdybos 2014-02-03 sprendimo dalis, kurioje nurodyta, jog Valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2013-12-10 rašto Nr. (10.32)S2-10782 dalis, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų sumažintos senatvės pensijos dalį, naikintina, yra iš esmės teisėta.

Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo pateiktuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus, kuriais jis siekė susidariusios pensijos nepriemokos išmokėjimo, pripažino, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, ir atsisakė nagrinėti K. K. prašymą ir skundą ta apimtimi, kuria reikalaujama išmokėti 2010–2011 m. sumažintos pensijos dalį. Valdybos Užsienio išmokų tarnyba palaiko atsakovės poziciją ir mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas mano, kad, atsižvelgiant į Pensijų įstatymo 44 str. 1 d. įtvirtintą reglamentavimą, jo teisės turėtų būti ginamos netaikant jokio termino. Be to, paaiškino, kad nustatyto 3 metų termino nėra praleidęs, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Tesimo 2012-02-06 nutarimas. Taigi byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė Valdyba ginčijamame sprendime pagrįstai taikė Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą, ar tinkamai nustatė termino skaičiavimo pradžią ir ar teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į Valdybą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 d. Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valdybos teritorinių skyrių sprendimų. LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 (pareiškėjas ja rėmėsi teismo posėdyje) konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą pensiją pareiškėjas gavo 2010-01-29 (b. l. 23), taigi Valdyba pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad 2010 m. sausio mėnesį, kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija, K. K. sužinojo (turėjo sužinoti) apie Valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimą (valią) mokėti ne viso paskirto dydžio senatvės pensiją. Pareiškėjas dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo, į Valdybos Šiaulių skyrių kreipėsi su 2013-11-22 prašymu, kuriame suformulavo reikalavimą pervesti visą suamžintą sumą į jo sąskaitą (b. l. 41). Taigi būtent ši data laikytina pareiškėjo kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 str. bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. prasme. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidęs Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pažymėtina, kad toks termino skaičiavimas atitinka taikytiną teisinį reglamentavimą ir neprieštarauja nuosekliai LVAT praktikai tokio pobūdžio bylose.

Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 p. nustatyta, kad jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos (Taisyklių 31 p.).

Minėtas reglamentavimas reiškia, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Valdyba turi nustatyti terminą pareiškėjui, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta paaiškinimų ir / ar įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, arba jei Valdyba mano, kad pateikti paaiškinimai ir / ar įrodymai nėra pakankami svarbioms priežastims pagrįsti, Valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės. Nors skundžiamas Valdybos 2014-02-03 sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą ir skundą ta apimtimi, kuria reikalaujama išmokėti 2010–2011 m. sumažintos pensijos dalį, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą ginčyti Valdybos teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, buvo priimtas neatlikus Taisyklių 20 ir 31 p. nustatytos procedūros, tačiau teismas daro išvadą, kad šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes Valdyba pasiūlė pareiškėjui iki 2014-02-24 pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodė, kad, pateikus šiuos įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pasinaudojo Valdybos pasiūlymu ir pateikė Valdybai 2014-02-17 pakartotinį skundą, kuriame nurodė, kad iki 2012-09-21 negalėjo skųstis dėl sumažintos pensijos, o Valdyba neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų, todėl apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2012-09-21, t. y. terminas nepraleistas. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Pensijų įstatymo 44 str. 1 d. nuostatomis, kuriose nustatyta, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką, neapribojant kokiu nors terminu. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašė skubos tvarka išnagrinėti jo 2013-12-19 skundą ir grąžinti nusavintos jo, kaip dirbančio pensininko, pensijos dalį (b. l. 45). Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad nustatyto 3 metų termino nėra praleidęs, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21. Be to, pareiškėjo nuomone, minėtas apskundimo terminas turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjas taip pat rėmėsi jau minėtomis Pensijų įstatymo 44 str. 1 d. nuostatomis.

LVAT praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, ne kartą pabrėžta, jog Pensijų įstatymo 45 str. nustatyto 3 metų procedūrinio pobūdžio termino, skaičiuojamo nuo pirmojo mėnesio, kurį asmuo gavo sumažintą pensiją, svarbiomis praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai sukliudė asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Bendro pobūdžio teiginiai dėl nežinojimo apie savo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažintini (LVAT 2015-05-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1031-756/2015). Atsižvelgusi į šiame sprendime išdėstytą poziciją dėl taikytino termino, jo skaičiavimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nei Valdybai, nei teismui nenurodė svarbių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios objektyviai galėjo sukliudyti jam paduoti skundą per įstatymo nustatytą 3 metų terminą.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su ginču susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo Valdybai pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas per visą laikotarpį nuo 2010 m. pradėto taikyti pensijos ribojimo iki 2013 m. sausio mėnesio negalėjo išreikšti savo valios ir neturėjo objektyvios fizinės galimybės kreiptis į atsakovę ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Todėl konstatuotina, kad Valdyba skundžiamu 2014-03-05 sprendimu Nr. (6.5)I-2083 pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą skundo padavimo terminą nėra, bei, vadovaudamasi Taisyklių 31 p. nuostatomis, atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą. Taigi nėra pagrindo įpareigoti Valdybą išnagrinėti pareiškėjo 2013-12-19 ir 2014-02-17 skundus dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo K. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis