- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- e1-857-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44515-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010 m. spalio 8 d. Kauno rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 10 MGL dydžio bauda;
2) 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2020 m. sausio 31 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. 2019 m. spalio 17 d., apie 20 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę J. T., tai yra tyčia sugriebęs už kairio peties, jėga tempdamas ir numesdamas ant grindų iš lovos, įspirdamas jai į kairę koją ir sėdmenis bei ranka du kartus suduodamas jai per sėdmenis, sukėlė J. T. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
M. P. 2020 m. vasario 5 d. apklausos metu kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus ir dėl savo girtumo tiksliai neatsimena visų įvykio aplinkybių, pilnai prisipažįsta smurtavęs sugyventinės J. T. atžvilgiu. 2019 m. spalio 17 d., apie 19.00 val. grįžęs į namus, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinę J. T. rado namuose gulinčią lovoje girtą. Namuose buvo betvarkė, dėl ko jis supykęs sugyventinę išvertė iš lovos. Pamena, kad J. T. iš lovos išvertė ją kažkaip apversdamas, nes ji nukrito ant grindų, bet ji tuojau pat atsistojo nuo grindų. Nugriuvusios ant grindų tikrai jos nemušė, nes ji greitai atstotojo ir ėjo į virtuvę. Tada jis jai su kažkuria koja spyrė į sėdmenis. Jis jai įspyrė gal vieną kartą ir, kiek prisimina, įspyrė į sėdmenis. Neatsimena ar jai įspyrė į kojas. Pamena, kad po įspyrimo dar su dešinės rankos delnu du kartus sudavė J. T. per sėdmenis ir nuėjęs atsigulė į lovą. Pamena, kad jam gulint lovoje J. T., atbėgusi iš virtuvės, su kažkokiu indu jam vieną kartą sudavė per galvą, bet jo ji nesužalojo. Pilnai prisipažįsta, kad įspirdamas ir mušdamas su ranka J. T. sukėlė fizinį skausmą. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi (b. l. 152–153).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš 2019 m. spalio 18 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad tyrimas pradėtas Kauno apskrities VPK KP NVRS gavus Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. K. tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kur nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) J. T., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 20.00 val. jai būnant namuose, gulint lovoje į namus grįžo neblaivus jos sugyventinis M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sudavė jai rankomis ir kojomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, vėliau ją ištempė iš lovos ant grindų bei rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių į įvairias kūno vietas, tuo jai sukėlė fizinį skausmą, grasino užmušti. J. T. nustatytas sunkus 2,71 ‰ promilių girtumas, todėl su ja procesiniai veiksmai neatlikti. M. P. sulaikytas ir iki 48 val. uždarytas į Kauno apskrities VPK areštinę (b. l. 1).
Iš 2020 m. spalio 17 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS gauto vyr. patrulio M. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), užfiksavo, kad smurtą patyręs asmuo – J. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 20.00 val. jai būnant namuose, gulint lovoje į namus grįžo neblaivus jos sugyventinis M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sudavė jai rankomis ir kojomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, vėliau ją ištempė iš lovos ant grindų bei rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių į įvairias kūno vietas, tuo jai sukėlė fizinį skausmą, grasino užmušti. Pareigūnas užfiksavo, kad abu asmenys buvo neblaivūs, smurtu įtariamas asmuo akivaizdžiai neblaivus, sulaikytas M. P. nustatytas 2,70 ‰ promilių girtumas, J. T. - 2,71 ‰ promilių girtumas (b. l. 17–20);
Iš 2019 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo metu pareigūnas padarė vaizdo įrašą įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. spalio 17 d. 20 val. 53 min. iškvietimą ROIK 0119000561157, kuriame nufilmuotas stovintis M. P., vaizdo įrašas pateiktas prie bylos (b. l. 21, 23).
Iš 2019 m. gruodžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad tyrimui pateiktas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, atlikta garso įrašo stenograma dėl 2019 m. spalio 17 d. 20.49 val. skambučio iš telefono Nr. 8 603 19078. Garso įraše BPCID - 9328958073, J. T. praneša apie nusikalstamą veiką, prašo pagalbos (b. l. 27–28, 30).
Iš 2019 m. spalio 25 d. liudytoja apklaustos J. T. parodymų matyti, kad su sugyventiniu M. P. veda bendrą ūkį ir devyni metai gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 17 dieną, dienos metu namuose turėjo svečių ir su jais gėrė alkoholį. Apie 17 val. draugai išvažiavo ir tada M. P., būdamas neblaivus, išėjo į kaimą. Ji liko namuose. Apie 20 val. į namus sugrįžo M. P. ir pradėjo ją kolioti, bartis, kad ji jo ieškojo po kaimą. Jie susibarė ir tada M. P. ją ištempė iš lovos, nes ji gulėjo. Gulinčios lovoje jis jos nemušė, bent ji neatsimena. Įvykio metu buvo neblaivi ir tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. M. P. tik koliojosi necenzūriniais žodžiais ir su abiem rankomis suėmęs jai už kairio peties jėga ištempė iš lovos ant žemės. Kuomet jis sugriebęs jai už peties suspaudęs tempė, jautė skausmą. Tą petį ir dabar skauda, bet jokių kraujosruvų ar kažkokių žymių nėra, tik skauda petį iš vidaus. Kai M. P. iš lovos ištempė ant grindų, tai ji greitai atsistojo ir tada greitai bėgo į virtuvę, o M. P. vijosi gaudydamas. Tada kelis kartus jai įspyrė į kairę koją, yra likusi nedidelė kraujosruva. Paskui du ar tris kartus su kažkuria ranka kumščiu ar delnu sudavė per sėdmenis. Tuo metu jai skaudėjo, bet jokių žymių nėra likę. Ji visą laiką nuo jo bėgo bandydama išvengti smūgių, nes jis vydamasis vis bandė jai įspirti ar suduoti su ranka, bet daugiau nepataikė, nes ji smūgių vis išvengdavo pasitraukdama. Virtuvėje nuo spintelės ji pasigriebė dubenėlį ir juo sudavė M. P. kažkur į galvą. Tada išbėgo į lauką ir išsikvietė policiją, nes bijojo tolimesnio M. P. smurto. M. P. jos atžvilgiu smurtauja labai dažnai. Šį kartą jis jos labai nesumušė, jokių sužalojimų nepadarė, į medikus niekur nesikreipė. Ant kūno jokių smurto žymių nėra likę, tik iš vidaus skauda kairę petį ir yra kraujosruva ant kairės kojos (b. l. 33–34).
Iš 2019 m. lapkričio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja V. V. patikslino aplinkybes dėl įvykio, papildomai nurodė, kad 2019 m. spalio 25 d. J. T. buvo paskirta užduotis dėl kūno sužalojimo masto nustatymo, buvo pristatyta į VTMT Kauno skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pabėgo, todėl tyrimas dėl kūno sužalojimo neatliktas (b. l. 50–51).
Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 2596 matyti, kad 2019 m. spalio 17 d. 22:28:33 M. P., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,49 ‰ promilių girtumas (b. l. 53).
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.
Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.
Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog M. P. 2019 m. spalio 17 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sugyventinės J. T. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tai yra tyčia sugriebęs už kairio peties, tempdamas jėga numetė ją ant grindų iš lovos, įspyrė į kairę koją ir sėdmenis, bei ranka du kartus sudavė per sėdmenis, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą, prašėsi pagalbos. Tai, kad būdamas neblaivus konflikto metu prieš sugyventinę minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, pripažino ir pat kaltinamasis M. P.. Nors dėl neblaivumo kai kurių aplinkybių neprisiminė, tačiau pripažino atlikęs veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Nukentėjusioji įvykio metu taip pat užfiksuota esanti neblaivi, pareigūnai, užfiksavę smurtą jos atžvilgiu, nukentėjusiąją pristatė kūno sužalojimo sunkumo mastui nustatyti į VTMT Kauno skyrių, tačiau nukentėjusioji iš ten pasišalino. Esant šiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Šių duomenų visuma patvirtina, jog M. P. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai.
M. P. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kadangi nukentėjusioji J. T. ir nusikaltimą padaręs asmuo – M. P. gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį M. P. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis anksčiau teistas užsienio valstybėje bei Lietuvos Respublikoje, paskutinį kartą teistas už dviejų analogiškų veikų padarymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nukentėjusiosios J. T. atžvilgiu, teistumas neišnykęs (b. l. 62–68, 69–86 ), nedirba, darbo biržoje buvo registruotas iki 2019 m. birželio 4 d. (b. l 58), Sodros duomenų bazėje neregistruotas (b. l. 59), baustas administracine tvarka (b. l. 60–61), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 111), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruotas (b. l. 110).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. P. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu nesutinka, 40 parų arešto bausmė per didelė, prašo skirti laisvės apribojimo bausmę arba 20 parų arešto bausmę (b. l. 156–158).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis), nes anksčiau skirtoji švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas savo tikslų nepasiekė, nebuvo veiksminga priemonė, nuo nusikalstamų veikų nesulaikė, kaltinamasis nesilaikė bausmės vykdymo sąlygų, todėl ji buvo pakeista į griežtesnę bausmę – areštą. Šiuo atveju prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas ir jo trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu smurtą vartoja ne pirmą kartą, kaip jau minėta jis jau teistas 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu dėl dviejų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo, kur buvo skirta laisvės apribojimo bausmė ir pakeista arešto bausme. Naują analogišką nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė netrukus po to kai švelnesnė bausmė buvo pakeista į areštą, neatlikęs arešto bausmės. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Be to, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad prašoma arešto bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, nes ji, esant neigiamai charakterizuojami asmenybei, atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, yra artima tokios bausmės rūšies, skirtinos už nusikaltimą, vidurkį. Šiuo atveju arešto bausmė yra adekvati, pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą ar mažesnę arešto bausmę, nėra, nes tuo nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai buvo sulaikytas nuo 2019 m. spalio 17 d. 21 val. 30 min. (b. l. 118) iki 2019 m. spalio 18 d. 17 val. 05 min. – 1 diena (b. l. 119), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaičiuojamas į bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, prilyginti vienai arešto dienai.
Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini), skirtas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini) (b. l. 122–123), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir įpareigojimas panaikintini.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Byloje esantis 1 CD su įvykio vietoje darytu vaizdo įrašu (b. l. 21), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, taikant laikinąjį sulaikymą nuo 2019 m. spalio 17 d. 21 val. 30 min. iki 2019 m. spalio 18 d. 17 val. 05 min. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, kad M. P. skirta galutinė 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmė.
Arešto bausmę skirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai M. P. pats atvyks ir pradės faktiškai atlikti bausmę arba faktinio M. P. sulaikymo dienos.
Išaiškinti M. P., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
M. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Piliakalnio g. 33, Kaunas, bei įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Byloje esantį 1 CD su įvykio vietoje darytu vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.