Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2024-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-875/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-30
Bylos Nr.
1-46-875/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08087-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Kaltinamasis
D. T.
Advokatai
Valdas Kairys, Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-46-875/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08087-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.4.4.2.1; 1.2.7.2.2.3; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis,sekretoriaujant V.i Patkauskienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,kaltinamajam D. T., jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą V. S., įgaliotai atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu atlieka bausmę Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:

1) 2020-06-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 64-1 straipsnį 4 mėn. viešųjų darbų;

2) 2020-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 64-1 straipsnį 4 mėn. viešųjų darbų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020-06-12 baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 5 mėnesiams;

3) 2020-09-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 64-1 straipsnį 20 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 p. b) p. p., paskirta bausmė subendrinta su 2020-07-08 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 40 parų arešto;

4) 2020-09-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 64-1 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėn., 2020-10-29 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 p. c) p. p., pagal 2020-09-08 nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2020-09-10 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 45 paros arešto, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėn.;

5) 2021-04-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 1 m. 6 mėn. bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2020-10-29 nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn.;

6) 2021-04-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme. 2021-09-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ,9 dalimis, 2021-04-02 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021-04-23 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn. 15 d.;

7) 2023-05-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 63 straipsnį, 64-1 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams;

8) 2023-06-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023-10-18 Šiaulių apygardos teismo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 metams;

9) 2023-10-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktą, 64-1 straipsnį laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2023-05-23 nuosprendžiu ir 2023-06-15 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2023-10-18 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams; į bausmės laiką įskaitytas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2023-05-23 nuosprendį ir 2023-06-15 nuosprendį, iš dalies pakeistą 2023-10-18 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu;

10) 2024-05-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, D. T. į bausmę įskaitytas bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendį, laikas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. D. T. laikotarpiu nuo 2023 metų kovo 5 dienos iki 2023 metų kovo 7 dienos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , lovoje, pasinaudodamas nukentėjusiosios G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajai priešinantis – stumiant rankomis ir kojomis nuo savęs, sakant, kad lytinių santykių ji nenori, prieš nukentėjusiosios valią prievarta numaudamas kelnes ir pakeldamas jos kojas į viršų ir taip atimdamas galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai G. L. į išangę ir taip ne mažiau vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš jos valią, tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametę G. L..

1.1. Be to, D. T. laikotarpiu nuo 2023 metų kovo 5 dienos iki 2023 metų kovo 7 dienos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lovoje, pasinaudodamas nukentėjusiosios G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajai priešinantis – stumiant rankomis ir kojomis nuo savęs, sakant, kad lytinių santykių ji nenori, prieš nukentėjusiosios valią prievarta numaudamas kelnes ir pakeldamas jos kojas į viršų ir taip atimdamas galimybę priešintis, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai G. L. į išangę ir taip ne mažiau vieną kartą tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu prieš jos valią, dėl to G. L. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su jo veiksmais, t. y. padarė G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Įrodymai

2. Kaltinamasis D. T. apklaustas teisme kaltas neprisipažino ir parodė, kad su nekentėjusiąja G. L. santykiavimas analiniu būdu vyko abipusiu sutikimu, jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, kad santykiauti nenori, ji nesakė. G. L. jam prisistatė kaip 18 metų amžiaus, nežinojo ir nesuprato, kad ji mažametė. Nesutinka, kad G. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl jo veiksmų. 2023 m. kovo 5–7 dienomis pas V. S. vyko išgertuvės, kartu su juo buvo E., N. B. ir D. G.. Pritrūko alkoholio, paskambinę I. paprašė, kad atvežtų alkoholinių gėrimų. I. atvežė alkoholinių gėrimų, o kartu su juo atvyko G. L.. Ją matė pirmą kartą. I. išvažiavo ir paliko G. L. pas juos. Visi gėrė degtinę, nukentėjusioji taip pat gėrė. Kai V. S. nuėjo miegoti, N. B. pasiūlė eiti pas ją dar išgerti. Jis, D. G., N. B. ir G. L. apie 22 val. nuėjo pas N. B., visi toliau girtavo. Gerdami alkoholį visi sėdėjo prie stalo. Nukentėjusioji G. L. prisigėrė ir prie jo kabinėjosi kambaryje, kuriame dar buvo N. ir D.. Ji rankomis lietė jo visą kūną, kaklą ir rankas. Po to visi nuėjo miegoti. Butas buvo vieno kambario, kuris perskirtas su spinta. Jis ir G. L. atsigulė į lovą vienoje spintos pusėje, N. B. ir D. G. miegojo kitoje spintos pusėje. Atsidūrę lovoje abu nusirengė ir santykiavo. G. L. pati nusirengė apatinę kūno dalį, jis taip pat nusirengė iki pusės, po to analiniu būdu vyko lytiniai santykiai. Santykių metu nukentėjusioji gulėjo ant nugaros, o jis ant viršaus. Jis nekėlė nukentėjusiosios kojų į viršų. Jai ant kaklo mėlynių nepadarė. Prie nukentėjusiosios kūno apatinės dalies lietėsi jo kūno apatinė dalis. Jo varpa buvo nukentėjusiosios išeinamojoje angoje. Santykiavimas truko apie 10 minučių, sperma išsiliejo jos išeinamojoje angoje. Po santykiavimo su nukentėjusiąja kartu nemiegojo, dar išgėrė alaus ir išėjo. Kitą dieną nuėjo pas V., kur buvo N. ir D.. G. L. tuo metu buvo pas N. namuose užrakinta. Apie 10 val. grįžo pas N. į butą, kuriame buvo nukentėjusioji, tada atvyko policija ir ją išsivežė. Jokio išprievartavimo nebuvo, nes namuose tuo metu buvo D. ir N.. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neturėjo santykių su nukentėjusiąja, tuo metu buvo pasimetęs. Su nukentėjusiąja santykiavo vieną kartą. Ji tame bute išbuvo tris dienas. G. L. jį apkalba, nes nori pinigų. Ji prie visų sakė, kad jai 18 metų. Alkoholio vartojimas turėjo reikšmės įvykiui, blaivus nebūtų taip pasielgęs.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nepilnametės nukentėjusiosios G. L. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad ji buvo pabėgusi iš globėjo krikšto tėvo A. B.. Buvo per griežtos taisyklės, jai nepatikdavo. Tiesiog susipyko vakare, apsirengė ir be telefono bėgo. Pabėgo iki draugės I. P.. Vėliau nuėjo pas mamą V. L.. Po to nuvažiavo į diskoteką, į (duomenys neskelbtini). Buvo pasilikusi pas N. B. (duomenys neskelbtini) , jos buvo pažįstamos per V. K.. Tiesiog buvo, ten atėjo jis, D. T. („Facebook“ pasivadinęs (duomenys neskelbtini) ), jo nepažinojo. Jis pradėjo prie jos lįsti. D. T. ją išprievartavo. Anksčiau jo nepažinojo, jam gal (duomenys neskelbtini) metų. Pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Atsinešė alkoholio, vartojo N. ir D. T.. Dar buvo vyras, tačiau nežino, kas jis toks. N. B. su tuo vyriškiu nuėjo miegoti, o ji – su D. T.. Jis pradėjo prie jos lįsti ir priekabiauti. Lindo prie krūtinės, per prievartą numovė kelnes. Pas N. B. vienas kambarys, bet perskirtas spinta. Jis siūlė ir sakė: „biškį, vieną kartą“. Sakė jam „ne“, tai čia apie lytinius santykius. Sakė „ne“ ir viskas. Numovė kelnes per prievartą, bandė priešintis, bet nėra tiek stipri, kad galėtų kažką padaryti. Kitame kambaryje gulėjo N. B. su vyriškiu, jie miegojo. Numovė kelnės ir įkišo tą savo lytinį. Bandė stumti su kojomis ir rankomis. Kišo į jos lytinį organą. Tada išprievartavo ir viskas. Kitur lytinio organo nebuvo įkišęs, porą kartų buvo. Įkišdavo ir vėl ištraukdavo, įkišdavo vėl ištraukdavo, kokius 5 kartus. Buvo įkišęs į užpakalį. Tiesiog kitą rytą atvažiavo policija, ji labai apsidžiaugė. Kai išprievartavo, sėdėjo ir viską skaudėjo, skaudėjo lytinį organą. Daugiau nieko neskaudėjo. Nebuvo tarp jos ir D. pokalbio. Užmigo toje pačioje lovoje. Kitą dieną jis miegojo dar kitame kambaryje, ji miegojo su N.. Taip vyko 5 paras. Kiekvieną dieną D. prie jos lįsdavo, buvo kažkur trys dienos. Tris dienas buvo lytinių santykių. Pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, jis pasakė, kad čia normalu. Nebandė išeiti, nenorėjo, kad policija surastų, nebenorėjo važiuoti pas globėją. Su kitais nebuvo, kurie buvo pas N.. Pas I. buvo vieną dieną, nežino pavardės, gyvena (duomenys neskelbtini). I. davė alkoholio ir viskas. Pas I. nebuvo tokių dalykų kaip su D. T.. Į teisėjo klausimus paaiškino, kad pas B. buvo apie 3 dienas. Pirmą dieną buvo pas I.. Su D. buvo 3–5 kartai per visas dienas. Nepastebėjo, kad iš D. išbėgtų sperma. Ji neprigeria tiek, kad negalėtų savęs kontroliuoti. Ji gali gerti, neapsvaigsta. Anksčiau iki D. nėra turėjusi lytinių santykių, jai nemalonu apie tai kalbėti. Anksčiau lytinių santykių neturėjo, jei būtų turėjusi, tai gal būtų leidusi. Su D. prarado nekaltybę. Į prokurorės klausimus paaiškino, kad po mamos bendravo su I., jis yra alkoholio perpardavinėtojas, kažkas jį iškvietė. Jie nuvažiavo pas B., jai ten patiko. Viskas taip išėjo ir pasiliko. Pažįsta V. iš (duomenys neskelbtini), ji su juo nekalbėjo. Nėra buvusi pas V. namuose. Jis buvo atėjęs pas N.. Su N. B. irgi pirmas kartas. Ji pati anksčiau per greitai pasitikėdavo žmonėmis. Į teisėjo klausimus atsakė, kad tiesiog pati norėjo pasilikti pas N. B., niekas nesiūlė jai. Į prokurorės klausimus atsakė, kad pas N. B. buvo 2–3 dienas. Pas I. buvo 1–2 dienas. Pareigūnai ją surado po 5 dienų, tiksliai neatsimena. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji slėpėsi po antklode. D. T. sakė: „slėpkis, slėpkis“, jie vartojo alkoholį. Pareigūnams nesakė, kad ją išprievartavo, nes jai nemalonu. Kai vyko lytiniai santykiai, gulėjo lovoje. Ant kaklo D. jai padarė mėlynę („nasosą“). Pas N. B. alkoholį vartojo savo noru. Anksčiau nėra turėjusi lytinių santykių. Kai D. jai nuiminėjo kelnes, ji gynėsi ir sakė, kad ne. Tiesiog gynėsi, su kojomis stūmė, spardė jį. D. buvo apsirengęs „Nike“ treningus ir „Adidas“ striukę. Lytinių santykių metu D. buvo apsirengęs džemperį, apačia buvo plika. Jis ant jos buvo užsilipęs, bandė bučiuoti, ji jį spardė (mergaitė rodo, kad buvo atsigulusi, o D. ant jos viršaus, vėliau rodo, kaip pakėlė mergaitės kojas ir kišo į užpakalį). Paskui nebesipriešino, nes nebeturėjo jėgų. Į advokatės klausimus paaiškino, kad ilgai juto skausmą, kai buvo dar pas globėjus irgi skaudėjo, apie savaitę laiko. Jos užpakalis jautėsi blogai, nejaukiai. Į prokurorės klausimus atsakė, kad anksčiau nėra buvę per užpakalį. Į advokatės klausimus paaiškino, kad po pirmo karto su D. B. nieko nepasakojo, nenorėjo sakyti, nėra toks žmogus, kuris sakytų. D. nieko nesiūlė už lytinius santykius (t. 1., b. l. 131–133).

4. Liudytojas A. B. teisme parodė, kad su žmona laikinai globojo G. L.. Ją globojo nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio. Gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Su globotine sutarė normaliai, bet visko būdavo, nes paauglystė, tai toks sudėtingas amžius. 2023 m. kovo mėnesį G. L. dėl mokslų pasakė , kad jai reikės būti namuose, bet ji išėjo ir negrįžo. Pranešė policijai. Neatsimena, kada ji išėjo iš namų, bet gali būti, kad 2023 m. kovo 4 d. Išeidama telefoną ji išsinešė su savimi. Neatsimena, kada ji atsirado, nes pas juos nebegrįžo. Po šio įvykio ilgai nebendravo, o dabar ji kartais užeina pas juos, nes yra žmonos giminaitė. Ji nieko nepasakojo, ką veikė, koks įvykis buvo, kai buvo išėjusi. Tuo metu, kai ji išėjo iš namų, jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Mergaitė atrodė labiau subrendusi, nes mėgdavo pasidažyti. Kai ji pasidažydavo, atrodydavo metais, kitais vyresnė. Ji vidutinio kūno sudėjimo. Nepastebėjo jos padidėjusio seksualumo, išskyrus tai, kad į paskyrą keldavo nuotraukas su trumpu sijonu, pasidažiusi, prieblandoje. Nebuvo padidėjusio seksualumo ir dėl to problemų neturėjo. Tuo metu, kai pas juo gyveno, ji neturėjo vaikino, jos visos draugės buvo merginos. Iki šio pabėgimo ji nebuvo turėjusi lytinių santykių. Galėjo būti, kad išeidama paliko telefoną namuose. Su G. konfliktuodavo kaip su vaiku: dėl pamokų ruošimo, dėl pamokų praleidimų. Ji periodais nelankė mokyklos. Tas pokalbis prieš pabėgimą buvo dėl pamokų nelankymo. Ji išeidavo į mokyklą, bet praleisdavo tam tikras pamokas Po jos pabėgimo ji nebegrįžo, nes vaikų teisės priėmė sprendimą perkelti ją pas kitus globėjus. Jo vertinimu, G. tikėti galima. Ji nevartojo alkoholio, neturėjo tokių problemų. Žmona su ja bendravo artimiau. Žmona sakė, kad ji neturėjo lytinių santykių.

5. Liudytojas I. L. apklaustas teisme parodė, kad teko bendrauti su G. L.. Ją pažinojo per V. K.. V. su G. buvo draugės. Su G. susipažino prieš kelis metus. Galėjo būti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl įvykio, kuris vyko 2023 m. kovo mėnesį. Susitiko su G. netoli prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ esančioje aikštelėje. Tą vakarą į barą ,,(duomenys neskelbtini)“ važiavo kartu. Tuo metu žinojo, kad G. nedaug metų, galvojo, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Jis įėjo į barą ,, (duomenys neskelbtini)“ su kitomis draugėmis, o G. liko jo mašinoje. Ji bandė įeiti į barą, bet jos neįleido. Įėjo į barą apie 22 val., o išėjo apie 23–23.30 val. Po to su G. parvažiavo į jo namus, kurie yra adresu: (duomenys neskelbtini). Grįžę pasiklausė muzikos ir pavalgė. G. pas jį buvo iki kito vakaro. Neturėjo lytinių santykių su G.. Kitą vakarą nuvyko pas V. į butą (duomenys neskelbtini) , ten buvo N., kaltinamasis ir dar keletas vyriškių. G. tuos žmones matė pirmą kartą. Tame bute pabuvo apie valandą. Asmenys, kurie buvo tame bute, gėrė alkoholį. Visi skirstėsi namo, o N. G. pasiūlė permiegoti pas ją. Pas N. išėjo G., D., D. ir dar keli. Jis išvažiavo namo. Kitą dieną buvo užsukęs pas N.. Tada ten buvo tie patys žmonės, t. y. G., N., kaltinamasis. Su G. nekalbėjo, ji nesakė, kad kažkas jai nutiko. Matė pas G. ant kaklo mėlynes, t. y. bučinių žymes. Pas G. ant kaklo tų žymių nebuvo, kai ji buvo su juo. Neklausė jos, iš kur tos bučinių žymės. G. sirgo savo dienomis, pirko priemones jai iš prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“. Būnant kartu su G., ji nesiūlė artimesnio bendravimo. Tiksliai nežinojo, kiek metų G. buvo tuo metu, ji atrodė vyresnė nei (duomenys neskelbtini) metų.

6. Liudytojas D. G. apklaustas teisme paaiškino, kad kaltinamąjį D. T. pažįsta. Žino apie įvykį dėl G. L.. Šventė pas V. S. ir atvažiavo I. su G. L.. Ji anksčiau nebuvo matyta. Tą kartą kaltinamasis D. T. buvo pas V. S.. Ten buvo jis, V., N. ir D.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Iš šio buto vėliau nuėjo pas N. B.. Ten buvo jis, N. B., D. T. ir G. L.. Pas N. B. yra vienas kambarys, bet per vidurį pastatyta spinta. Jis su N. miegojo lovoje, kuri yra už spintos. Nežino, kur miegojo G. L. ir D. T., nes buvo girtas ir užmigo. G. L. ir D. T. sėdėjo ant kitos lovos ir kalbėjosi. Nematė, kas buvo kitoje lovoje, kai atsikėlė, nes apsiavė batus ir išėjo. Vėliau, kai grįžo pas N. B., atvyko policija. G. L. buvo bute, D. T. taip pat buvo. Policija paklausinėjo ir išsivežė G. L.. Jis su G. L. nebendravo. Ji neatrodė išsigandusi, apsiverkusi ar liūdna. D. T. nepasakė, kas vyko naktį. Jis nekalbėjo apie tai, kad naktį būtų turėjęs lytinių santykių. Jam atrodė, kad G. L. gal 17–18 metų. Ji normalaus kūno sudėjimo, nei stambi, nei smulki, normali mergaitė. Nematė ant G. L. kaklo bučinių žymių. D. T. kaklas buvo paraudonavęs, bet jis lyg kažkada neseniai buvo susimušęs.

7. Liudytoja N. B. apklausta teisme parodė, kad 2023 m. kovo 6 d. buvo pas V. S. svečiuose, kur buvo V. S., D. T., D. G. ir G. L.. Visi vartojo alkoholį, bet nukentėjusioji nevartojo. Vėliau į jos butą grįžo D. T., D. G. ir nukentėjusioji. G. L. vakare buvo atsigulusi į jos lovą, bet atėjo D. ir nukentėjusioji nuėjo į kitą lovą. D. T. miegojo ant kėdės. Kitą dieną G. L. niekuo nesiskundė, tik paprašė atsigerti vandens. Ji buvo tokioje patalpoje, kuri perskirta spinta. Ji visą dieną gulėjo ir miegojo. Paklausė, ar jai kažkur skauda, o ji atsakė, kad niekur neskauda. Antrą vakarą buvo dviese su G. L., draugai grįžo ryte. G. L. pas ją miegojo dvi paras. Kai atvažiavo policija, nukentėjusioji gulėjo lovoje. Nežinojo, kad ji buvo paieškoma, o kitą dieną pamatė informaciją internete. Neklausinėjo D. T. ir D. G., ar jie turėjo su ja kažkokių santykių. Nematė jokių žymių ant mergaitės kaklo. G. L. atrodė vyresnė, (duomenys neskelbtini) metų. Nematė jokių žymių ant D. T. kaklo. Policijos pareigūnų nenorėjo įsileisti, nes buvo pergėrusi.

8. Liudytojas A. L. apklaustas teisme parodė, kad atsimena apie apsilankymą pas N. B., kai ten buvo nepilnametė. 2023 m. kovo 7 d. po pietų atėjo pas N. B. su D. G. ir D. T.. Pas N. B. bute buvo mergaitė. Paklausė mergaitės vardo ir kiek jai metų. Ji atsakė, kad ji G. ir jai yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) metų. Pasakė, kad jai negalima vartoti alkoholio, ir po kelių minučių atvažiavo policija. Ji gulėjo lovoje ir žiūrėjo televizorių. Daugiau nieko su ta mergaite nekalbėjo. N. B. buvo virtuvėje, o jie trise kalbėjo tarpusavyje. Nežino, kaip mergaitė atsidūrė pas N. B.. D. T. nebendravo su mergaite. D. T. nieko nesakė, kad su ta mergaite kažkas įvyko. Policija pasiėmė tą mergaitę ir išvažiavo. D. T. ir D. G. turėjo girdėti pokalbį su mergaite, kai ji pasakė, kiek jai metų. D. T. išgirdęs, kiek jai metų, atsisuko, pažiūrėjo ir sėdėjo toliau. Nematė jokių žymių nei ant mergaitės, nei ant D. T. kaklo.

9. Liudytoja V. K. apklausta teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją G. L. ir kaltinamąjį D. T.. Prieš įvykį buvo susitikusios su G., pusvalandį pasivaikščiojo mieste. G. L. pažįsta apie 7–8 metus. Ji buvo kaimynė, gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. 2023 m. kovo 4 d. buvo jaunimo diskotekoje ir ten sutiko G.. Socialiniuose tinkluose matė, kad G. paieškoma. Jos ieškojo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jai skambino ir klausė, kur galėtų būti G.. Jiems užsiminė, kad gali būti su I.. Po įvykio buvo sutikusi G., ji sakė, kad buvo su draugais, vartojo alkoholį, apie kažkokius lytinius santykius nepasakojo D. T. pažįsta, nes kartu gyveno vaikų globos namuose. G. L. yra (duomenys neskelbtini) metų, tiksliai nežino.

10. Liudytojas V. S. apklaustas teisme parodė, kad kaltinamąjį D. T. pažįsta, jis draugas. Žino, kad ši byla yra dėl nepilnametės. Įvykis galėjo būti 2023 m. kovo mėnesį. I. L. vakare apie 19–20 val. nepilnametę atvežė pas jį, o tuo metu pas jį buvo N. B., A. L., D. T.. I. L. sakė, kad jai 18 metų, o ji pati sakė, kad jai 20 metų. Už kokio pusvalandžio, po to, kai mergina atvažiavo, nuėjo miegoti ir visi išėjo pas N. B.. Pas jį mergina alkoholio nevartojo. Ryte pamatė, kad mergina paieškoma, bet neinformavo policijos. Mergaitė kitą dieną buvo pas N. B.. A. L. papasakojo, kad policija ją išsivežė iš N. B.. Kitą dieną pas jį grįžo D. T. ir A. L., tuo metu dar policija nebuvo išsivežusi tos merginos. Su D. T. kalbėjo tik tiek, kad ji buvo ir viskas.

11. Ekspertė E. K. apklausta teisme paaiškino, kad atliko psichikos būklės įvertinimą G. L. ir jai nustatė (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusį su kaltinamojo veiksmais. Nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta diagnozė atspindi psichikos sutrikimus, kurie ištinka patyrus stresinę situaciją ir didelį traumuojantį gyvenimo įvykį. Šio tyrimo metu buvo nagrinėjama seksualinė prievarta. Vertino tiriamosios visą psichikos būseną, t. y. ir ikiteisminio tyrimo dokumentus, medicininius dokumentus G. L. nustatė (duomenys neskelbtini), tai vertinimo metu buvo stebėtos emocinės reakcijos, kaip ji reaguoja ir pagal psichologinius ypatumus, t. y. dirgliai, priešiškai. Taip pat stebėtos ir vengimo reakcijos, nerimas. Visos šitos reakcijos atspindi jos emocinę būseną kalbant apie tiriamus įvykius. Po byloje nagrinėjamų įvykių ji pakliuvo į VšĮ (duomenys neskelbtini). Medicininiuose dokumentuose aprašyta, kad tuo metu jos būklė buvo pablogėjusi. (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad nuo kovo mėnesio pablogėjo pažangumas pamokose, tapo dirglesnė, pikta, nekontroliuoja savęs. Kitų duomenų šioje byloje negauta, kad tai galėtų būti susiję su kažkokiais kitais faktoriais, o minėti elgesio pasikeitimai atsirado po byloje nagrinėjamų įvykių. G. L. nustatytos diagnozės, t. y. (duomenys neskelbtini), nesusijusios su įvykiu, nes jos buvo nustatytos iki nagrinėjamo įvykio. Tai, kad iki įvykio mergaitė jau turėjo psichikos sutrikimų, ją daro dar labiau pažeidžiamą. Jai atrodo, kad mergaitės išvaizda neatitiktų jos amžiaus. Ekspertizės metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Tokio amžiaus mergaitė dar tikrai negali suprasti lytinių santykių reikšmės. (duomenys neskelbtini) yra diagnozė, priklausanti psichikos sutrikimams, kurie pasireiškia po psichiškai traumuojančių įvykių. Ar gali pirmieji lytiniai santykiai psichologiškai traumuoti, tai priklauso nuo to, kaip jie vyksta. Mergaitės klausinėjo apie byloje nagrinėjamus įvykius ir vertino reakcijas į juos. Ji apskritai labai nenoriai kalbėjo apie patirtis. Psichologei ji minėjo, kad tai buvo pirmieji jos lytiniai santykiai. Stiprias reakcijas į stiprų stresą sukėlė prievartiniai lytiniai santykiai, kurie vyko su kaltinamuoju.

12. Ekspertė T. G.-N apklausta teisme paaiškino, kad dirba Teismo psichiatrijos tarnyboje eksperte-psichologe. Atliko ekspertizę G. L.. Su G. L. buvo susitikta du kartus, kurie kokybiškai skyrėsi, nes pirmą kartą ji atsisakė bendrauti apie byloje tiriamus įvykius. Antras susitikimas buvo geresnis, jos emocinė būsena buvo geresnė, tačiau ji uždara, turi polinkį neatsiskleisti apie savo išgyvenimus, viską išgyventi vienumoje. G. L. nebuvo nustatyta kažkokių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti kažkokių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, t. y. kas, ką, kur darė, jų įsidėmėti ir atsiminti apklausų metu. Tačiau jos gebėjimą duoti nuoseklius, tikslius, detalius parodymus reikšmingai riboja tiek jos pažintinės veiklos ypatumai, tiek jai individualiai būdingi psichologiniai ypatumai, tiek galimai buvusi apsvaigimo būsena tiriamų įvykių metu. G. L. negalėjo pilnai suprasti jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų reikšmės, galėjo suprasti jų pobūdį. Ekspertizės metu dar buvo stebimas išliekantis paviršutiniškas, primityvus jos suvokimas apie šių įvykių reikšmę. Padidėjęs polinkis fantazuoti ir padidėjęs įtaigumas jai nebuvo nustatytas. G. L. išlieka konkreti dėl konkrečių faktinių aplinkybių, kas ir ką darė, tačiau apie konteksto aplinkybes, dažnumą, kiek ten viskas vyko, jai papasakoti sudėtinga. Galimas apsvaigimas nustatytas iš bylos medžiagos ir jos pasakojimo, kad ji vartojo alkoholį. Ji nurodė, kad ją išprievartavo, kai buvo pabėgusi, nupasakojo tą situaciją, nurodė, kad ją išprievartavo (duomenys neskelbtini) metų berniukas D.. Ji sakė, kad jie gulėjo lovoje, ji buvo girta, jis pakėlė jos kojas, ji spardėsi, neleido, bet jis numovė kelnes ir kelnaites, tada savo lytinį organą kišo į jos. Visi kiti žodžiai, kuriuos ji sakė, yra ekspertizės akto dėstomojoje dalyje. Tyrimo metu ji sakė, kad jam pasakė, jog jai tik (duomenys neskelbtini) metų ir kad prie jos nelįstų. Ji nurodė, kad jis turėjo žinoti, koks jos amžius. G. L. po veiksmų, galimai atliktų prieš ją, nesikvietė pagalbos, nešaukė, kitą dieną buvo su tais pačiais asmenimis ir tik vėliau papasakojo, kas nutiko. Toks jos elgesys visiškai atitiko jos psichologinius ypatumus, asocialaus elgesio tendencijas. Konkrečiai šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad ji buvo pabėgusi iš globėjų namų, nenorėjo sugrįžti, buvo nepažįstamoje aplinkoje, neturėjo galimybės surasti kitos apsistojimo vietos, nes neturėjo telefono, todėl visos šios aplinkybės nulėmė tai, kad ji elgėsi taip, kaip elgėsi šios situacijos metu. Išvada, kad ji nepilnai suvokė prieš ją atliktų veiksmų esmės, padaryta įvertinus jos mažą amžių, ribotą suvokimą, žemus intelektinius gebėjimus, bendrąsias žinias apie supančią aplinką. G. L. sakė, kad ji iš pradžių priešinosi, bet paskui nustojo priešintis, nes nebeturėjo jėgų to daryti. Nekilo kažkokių įtarimų, kad ji atrodytų ne pagal savo amžių. Pagal jos fizinę išvaizdą ji atrodė kaip savo amžiaus paauglė. Nenustatytas padidėjęs poreikis fantazuoti, tai reiškia, kad ji nėra linkusi painioti vaizduotės su vykusiais įvykiais. Išvada padaryta įvertinus visą byloje esančią medžiagą, tiesioginį bendravimą su tiriamąja, psichiatrės prieitas išvadas dėl jos psichikos būsenos bei remiantis specialiosiomis psichologijos žiniomis. Nukentėjusioji nurodė, kad tai buvo pirmos jos intymios patirtys.

13. Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. L. pranešimas dėl informacijos į socialinį tinklą „Facebook“ įkėlimo apie ieškomą (duomenys neskelbtini) metų G. L., jos fotonuotrauka (t. 1, b. l. 87–88).

14. 2023-03-08 Tarnybinis pranešimas, kuriuo Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja S. J. informavo apie G. L. radimo aplinkybes N. B. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 94–96).

15. 2023 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos (t. 1, b. l. 53–60).

16. VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad G. L. šlapime narkotinių medžiagų nerasta (t. 2, b. l. 73).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 346/2023(04) nurodyta, kad G. L. kūne nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejose kaklo pusėse. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad jie padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, dviejų parų laikotarpiu iki apžiūros. G. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai yra tiriamosios rankomis pasiekiamoje kūno srityje. Sužalojimai nėra būdingi kovai ar savigynai. G. L. tepinėliuose ir tampone su tiesiosios žarnos turiniu rasta spermos. Tai nurodo, kad buvo lytiškai santykiauta dviejų parų laikotarpiu iki tepinėlių ir tampono su tiesiosios žarnos turiniu paėmimo. G. L. tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu, tamponėliuose su burnos turiniu spermos nerasta. G. L. lytinių organų srityje sužalojimų nėra. G. L. tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu spermos nerasta. G. L. mergystės plėvėje yra pažeidimas sugijusiais kraštais, padarytas anksčiau nei prieš 2–3 savaites iki apžiūros (t 2., b. l. 79–80).

18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 170/2023(01) nurodyta, kad G. L. tamponėliuose su tiesiosios žarnos turiniu rasta sperma (S-SP 21/2023(01) ir nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui (t. 2., b. l. 86–90).

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 266/2023(01) nurodyta, kad G. L. tamponėliuose su tiesiosios žarnos turiniu nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis (SI Nr. S 170/2023(01) sutampa su D. T. DNR profiliu su nemažesne nei 99,99% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su D. T. nesusijusių asmenų (t. 2, b. l. 106–112).

20. 2023 m. rugsėjo 19 – spalio 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad G. L. nenustatyta tokių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, ką darė) byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei atgaminti apklausų metu. Vis tik, G. L. gebėjimą duoti nuoseklius bei detalius parodymus reikšmingai veikia jos pažintinės veiklos bei jai būdingi individualūs psichologiniai (uždara, nepasitikinti kitais, nelinkusi atvirauti, prieštaraujančio elgesio) ypatumai bei tai, kad byloje tiriamų įvykių metu ji buvo galimai apsvaigusi nuo alkoholio (plačiau – išvadų dalyje). Byloje tiriamų įvykių metu G. L. nepilnai suvokė jos atžvilgiu galimai atliekamų veiksmų esmę, t. y., ji galėjo suprasti šių veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmės visiškai nesuprato arba suprato itin primityviai, paviršutiniškai. Aktyviau priešintis byloje tiriamiems įtariamojo veiksmams G. L. nebūtų galėjusi dėl fizinio silpnumo, apsvaigimo būsenos, jai būdingų individualių bei situacinių aplinkybių (plačiau – išvadų dalyje). Padidėjęs polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) G. L. nenustatytas. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis G. L. parodymų dalimi apie konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes. G. L. dėl dabartinės jos emocinės būsenos dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama. Šiuo metu G. L. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo veiksmais. Sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (t 1., b. l. 157–165 ).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

21. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. T. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

22. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

23. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

24. BK 138 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę dėl nesunkus sveikatos sutrikdymo asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta kvalifikuota šios nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas mažamečiui.

25. BK 150 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris anksčiau nurodytus veiksmus atliko mažamečiam asmeniui. Už šią nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas nustatė laisvės atėmimo nuo trijų iki trylikos metų bausmę.

26. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitais būdais. Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Remiantis teismų praktika, lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio (ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo) asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ir priešintis kaltininkui ir lytinis santykiavimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Teismas turi įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2014, 2K-441-677/2016). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą ar grasinimus, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią, kuri palaužta dėl fizinio ar psichinio smurto poveikio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2013).

27. Kaltinamasis D. T. teisme kaltas neprisipažino ir parodė, kad su G. L. lytiškai santykiavo analiniu būdu, tačiau santykiai vyko abipusiu sutikimu, prieš ją fizinio smurto nenaudojo, kad santykiauti nenori, ji nesakė. G. L. jam prisistatė kaip 18 metų amžiaus, nežinojo ir nesuprato, kad ji mažametė. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai atsirado ne dėl jo veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu, 2023-07-13 pirmos apklausos metu D. T. neprisipažino ir parodė, kad su G. L. jokių lytinių santykių neturėjo (t. 4, b. l. 28–31). Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2023-12-13 D. T. taip pat kaltas neprisipažino, patvirtino savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 46–48). Nors kaltinamasis D. T. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau byloje yra tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis.

28. Kaltinamojo D. T. parodymus, kad su G. L. lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu, paneigia nukentėjusiosios G. L. parodymai ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys. Nukentėjusioji G. L., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad nesutiko santykiauti ir priešinosi, kojomis stūmė nuo savęs kaltinamąjį, sakė, kad nenori santykių, tačiau jis jėga numovęs kelnes pakėlė į viršų kojas ir įkišo savo lytinį organą jai į užpakalį. Ji nebesipriešino, nes nebeturėjo jėgų. Anksčiau lytinių santykių nebuvo turėjusi. Po įvykio atlikus G. L. kūno tyrimą nustatytos poodinės kraujosruvos abiejose kaklo pusėse, padarytos dėl tiesioginių trauminių poveikių, o jos tepinėliuose ir tampone su tiesiosios žarnos turiniu rasta spermos (t. 2., b. l. 79–80), kurios DNR profilis sutampa su D. T. DNR profiliu (t. 2, b. l. 106–112). Liudytojai D. G. ir N. B., kurie įvykio metu buvo tame pačiame bute, nepatvirtino kaltinamojo parodymų, kad kambaryje visiems esant prie stalo nukentėjusioji neblaivi prie jo kabinėjosi, rankomis lietė jo visą kūną, kaklą ir rankas, nurodydami tik tai, kad keturiese grįžo pas N. B. į butą, toliau girtavo ir net nematė ar G. L. ir D. T. kartu miegojo kitoje spintos pusėje esančioje lovoje. Liudytojas A. B. patvirtino, kad iki įvykio laikinai globojo G. L.. Kiek jam žinoma, ji anksčiau nebuvo turėjusi lytinių santykių, taip pat nepastebėjo jos padidėjusio seksualumo. Jo vertinimu, G. L. tikėti galima. Dar daugiau, nukentėjusiosios G. L. parodymų patikimumą patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės išvados, jog byloje tiriamų įvykių metu G. L. nepilnai suvokė jos atžvilgiu galimai atliekamų veiksmų esmę, t. y. ji galėjo suprasti šių veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmės visiškai nesuprato arba suprato itin primityviai, paviršutiniškai. Padidėjęs polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) G. L. nenustatytas. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis G. L. parodymų dalimi apie konkrečias faktinės byloje tiriamų įvykių aplinkybes. Ekspertė T. G.-N. taip pat patvirtino, kad ekspertizės metu G. L. nuosekliai aiškino, jog ją išprievartavo D. T., ji buvo neblaivi, nesutiko santykiauti, priešinosi ir spardėsi, bet jis numovė kelnes ir kelnaites bei savo lytinį organą kišo į jos. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis D. T. neneigia fakto, kad analiniu būdu su nukentėjusiąja santykiavęs jai gulint ant nugaros, o jam ant viršaus, kas teismo įsitikinimu taip pat neabejotinai patvirtina, kad nepakėlus nukentėjusiosios kojų nebūtų buvę galimybės su ja santykiauti analiniu būdu. Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios G. L. parodymais, nes jie atitinka ir kitus bylos duomenis. Tai, kad G. L. nesikvietė pagalbos, nešaukė, kitą dieną buvo su tais pačiais asmenimis ir galimai D. T. prie jos toliau priekabiavo, teismo nuomone, neturi esminės reikšmės įrodymų visumos vertinimui. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nuketėjusioji būtų turėjusi pagrindą apkalbėti kaltinamąjį ar jį nepagrįstai apkaltinti. Paminėti duomenys, teismo įsitikinimu, leidžia neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamasis D. T. panaudodamas fizinį smurtą, t. y. nukentėjusiajai priešinantis – stumiant rankomis ir kojomis nuo savęs, sakant, kad lytinių santykių ji nenori, prieš nukentėjusiosios valią prievarta numaudamas kelnes ir pakeldamas jos kojas į viršų ir taip atimdamas galimybę priešintis, prieš jos valią savo lytinį organą įvedė į jos išangę ir analiniu būdu su ja santykiavo.

29. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios G. L. galimybę priešintis neteisėtiems kaltinamojo D. T. veiksmams taip pat ribojo jos bejėgiška būklė dėl mažametystės. Nuketėjusioji G. L. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nagrinėjamų įvykių metu ji buvo mažametė – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nukentėjusioji apklausoje patvirtino, kad D. T. net kelis kartus sakiusi, jog jai (duomenys neskelbtini) metų. Liudytoja V. K. patvirtino, kad G. L. išvaizda įvykio metu atitiko jos amžių, jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Kaip matyti iš minėto ekspertizės akto, eksperčių T. G.-N. ir E. K. paaiškinimų teisme, ekspertizės metu nekilo įtarimų dėl nukentėjusiosios G. L. amžiaus, pagal jos fizinę išvaizdą mergaitės išvaizda atitiko jos amžių – (duomenys neskelbtini) metų. G. L. aktyviau priešintis D. T. veiksmams nebūtų galėjusi dėl fizinio silpnumo, apsvaigimo būsenos, jai būdingų individualių bei situacinių aplinkybių. G. L. dėl mažo amžiaus, riboto suvokimo, žemų intelektinių gebėjimų ir bendrų žinių apie supančią aplinką, nepilnai suvokė prieš ją atliktų veiksmų esmės. Nukentėjusiosios G. L. amžius ir paminėti asmenybės psichologiniai ypatumai, kaip pažymėjo ekspertės, sąlygojo tai, kad po D. T. atliktų veiksmų ji nesikvietė pagalbos, nešaukė, kitą dieną buvo su tais pačiais asmenimis. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios G. L., liudytojų V. K. ir A. L. parodymus, eksperčių T. G.-N. ir E. K. paaiškinimus, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvadas, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. T. suprato ir žinojo, kad įvykio metu nukentėjusioji G. L. buvo mažametė, suvokė, jog ji dėl savo amžiaus dar yra maža ir su ja negalėjo turėti jokių lytinių santykių.

30. Kaip matyti iš bylose esančios medžiagos, kaltinamasis D. T. ir byloje apklausti N. B., V. S., D. G. tvirtino, kad nukentėjusioji G. L. atrodė esanti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o pati net prisistatė esanti (duomenys neskelbtini) metų. Liudytojas A. L. tvirtino priešingai, kad nukentėjusioji neslėpė savo amžiaus, ji prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) metų, tiksliai nepamena, tokį atsakymą girdėjo ir D. T.. Kaltinamąjį D. T. ir minėtus liudytojus sieja draugiški santykiai, jie nuolat kartu girtaudavo, todėl neatmestina galimybė, jog siekia duoti kaltinamajam naudingus parodymus, todėl minėtų liudytojų parodymai dėl G. L. amžiaus vertinami kaip nepatikimi ir atmestini.

31. Teismo vertinimu, aptartų įrodymų visuma visiškai paneigia kaltinamojo D. T. parodymus, jog su G. L. lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu ir jis pačios nukentėjusiosios buvo suklaidintas dėl jos amžiaus, kadangi jie nenuoseklūs, prieštaringi, be to, paneigti esminėse detalėse sutampančia įrodomosios bylos medžiaga. Tai teismui duoda pagrindą vertinti kaltinamojo parodymus kritiškai, kaip jo pasirinktą sau palankią gynybinę poziciją ir juos atmesti.

32. Kaltinamasis D. T., atlikdamas seksualinio prievartavimo veiksmus, turėjo bei privalėjo suprasti, kad nukentėjusioji G. L. nenori santykiauti, o dėl mažametystės, fizinio silpnumo ir apsvaigimo būsenos negali aktyviai priešintis prieš ją atliekamiems smurtiniams jo veiksmams. Nusikaltimas yra baigtas, kadangi seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, įstatymo leidėjas seksualinio prievartavimo baigtumą sieja tik su lytinės aistros tenkinimo analiniu būdu prieš nukentėjusiojo asmens valią pradžia ir baudžiamosios atsakomybės atsiradimo aspektu nėra svarbu, kiek įgyvendinti kaltininko tikslai ir ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą. Nustatęs kaltinamajam D. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos – mažamečio asmens seksualinio prievartavimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. T. seksualiai prievartaudamas mažametę G. L. padarė žalą jos psichinei sveikatai. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad po nusikalstamos veikos G. L. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su D. T. veiksmais, šis sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (t 1., b. l. 157–165). Ekspertė E. K. teisme paaiškino, kad nukentėjusiajai G. L. sveikatos sutrikdymo mastas atsirado po byloje nagrinėjamų įvykių, o jai anksčiau nustatytos diagnozės, t. y. (duomenys neskelbtini), nesusijusios su įvykiu šioje byloje, nes jos buvo nustatytos iki nagrinėjamo įvykio. Taigi, byloje negauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas – (duomenys neskelbtini) būtų susijęs su kažkokiais kitais faktoriais ar įvykiais. Nors kaltinamasis kaltas dėl šio kaltinimo neprisipažino, tačiau nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog jis atlikdamas veiksmus suprato, kad jo atlikti seksualinio prievartavimo veiksmai prieš mažametę gali sukelti jai psichikos sutrikimą, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t. y. veiką padarė netiesiogine tyčia. Ir tokie kaltinamojo D. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

IV. Civilinis ieškinys

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pasekmes ir kitas įstatyme nurodytas aplinkybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Nors CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

35. Nukentėjusiosios G. L. įgaliotoji atstovė advokatė Naina Lanzbergienė baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš D. T. priteisti G. L. 7 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad po byloje tiriamo įvykio mažametei G. L. kilo laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su byloje nustatytais D. T. veiksmais, ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t 1., b. l. 157–165 ). (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai nurodo, kad G. L. po įvykio 3 kartus gydėsi (duomenys neskelbtini), jos elgesys tapo problematiškas (t. 1, b. l. 113). (duomenys neskelbtini) progimnazija nurodo, kad G. L. po įvykio pradėjo nebelankyti pamokų, mokinės elgesys kito į neigiamą pusę (t. 2, b. l. 146). Kaip nurodoma ieškinyje, nukentėjusioji įvykio metu dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet didelį išgąstį ir dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų pasekmės išliko iki šiol.

37. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusiajai G. L. kaltinamojo D. T. tyčiniais seksualinio išnaudojimo bei prievartos veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, t. y. nukentėjusioji patyrė psichologinį stresą, sukrėtimą, pažeminimą, baimę, gėdą bei psichikos sutrikimą, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. G. L. po įvykio gydėsi (duomenys neskelbtini), jos elgesys tapo problematiškas, pradėjo nebelankyti pamokų, jos, kaip mokinės, elgesys kito į neigiamą pusę. Patirti išgyvenimai turi ir gali turėti įtakos jos elgesiui ir bendravimui ateityje (santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams, psichinei savijautai), nes seksualinę prievartą patyrę asmenys dažniau susiduria su emocinėmis ir elgesio problemomis. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į šią žalą padariusių asmens kaltę, nusikalstamų veiksmų apimtį, kaltinamojo turtinę padėtį bei jo amžių. Kaltinamasis D. T. yra jauno amžiaus, darbingas, duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą byloje nėra, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas atsižvelgia į nukentėjusiosios neatsargų elgesį, kad įvykio metu buvo pabėgusi iš namų, svetimoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus ir kelias dienas gyveno, leido laiką su daug vyresnio amžiaus asmenimis ir kaltinamuoju. Atsižvelgus į šias bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuotina, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, tačiau prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažinamas iki 6 000 Eur.

V. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

38. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 54–61 str. nuostatomis.

39. Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai.

40. Kaltinamasis D. T. įvykdė labai sunkų ir apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas 10 kartų, teistumas išnykęs (3 t., b. l. 80–143), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (3 t., b. l. 144–174), nevedęs, nedirbantis, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 177). (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad D. T. pas psichiatrą lankėsi 2023-01-31 ir 2023-02-27, nustatytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 181). VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad D. T. yra VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus pacientų registre. 2022-10-13–2022-10-15 nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 187–188). 2023 m. liepos 26 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 96TPK-80/2023 nurodyta, kad D. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 4, b. l. 2).

41. Teismas daro išvadą, kad šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio, o tęstinis ir dėsningas kaltinamojo D. T. nusikalstamas elgesys rodo jo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į mažamečio žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis, 56 straipsnis). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatsakingą pačios nukentėjusiosios elgesį (gėrė alkoholinius gėrimus, leido laiką su daug vyresnio amžiaus asmenimis ir kaltinamuoju, buvo pabėgusi iš namų), D. T. asmenybę ir jį charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, todėl sprendžia, kad kaltinamajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės artimos sankcijų vidurkiams (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).

42. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, nusikalstamos veikos padarytos vieningais ir tais pačiais kaltinamojo veiksmais, todėl paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

43. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, į bausmės laiką įskaitytina visa bausmė pagal šį nuosprendį.

44. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamajam D. T. gynėjas buvo būtinas, jį teisme gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir teismo paskirtas advokatas, todėl valstybė patyrė išlaidas. Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-05-08 pažyma Nr. APD-05009 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 550 Eur priteisimo iš kaltinamojo D. T. (t 3., b. l. 189–193). Be to, pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024-05-15 pažyma Nr. APD-2024-05335 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiosios atstovavimą ir 653,33 Eur priteisimo (t 4., b. l. 1–3). Tačiau kaltinamasis D. T. pajamų ir turto neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo D. T. nepriteistinos.

45. Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

46. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. T. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, ir galutinę bausmę D. T. skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmės pradžią D. T. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, D. T. į bausmę įskaityti visą bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendį, laiką.

D. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. T. nukentėjusiajai G. L. 6000 (šešis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. T. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: G. L. tepinėlius pagal 2023-04-27 aktą Nr. PD-00000000109, perduotus saugojimui Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Aušros al. 19, Šiauliai), G. L., I. L. ir D. T. DNR (seilių) ėminius pagal 2023-08-17 aktą Nr. PD-00000007059, perduotus saugojimui Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Aušros al. 19, Šiauliai), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius. DVD laikmeną (1 vnt.), kurioje įrašytas G. L. apklausos vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Nerijus Masiulis