- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- A-403-459-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos
- Advokatai
- Antanas Gudinas
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gražinai Jackūnienei,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos atstovui Sauliui Jakimčiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir skundu prašė:
panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, VSDF valdyba) 2006 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (6.5)‑1-3820;VSDF valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Užsienio išmokų tarnyba, Tanyba) 2006 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 81910;įpareigoti VSDF valdybos Užsienio išmokų tarnybą perskaičiuoti pensiją vadovaujantis atitinkamais laikotarpiais galiojančiais tarptautiniais susitarimais, taikant tą iš jų, kuris naudingesnis pareiškėjai;išmokėti neišmokėtą pensijos dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Užsienio išmokų tarnyba 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 81910 nusprendė jai skirti 225,60 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki gyvos galvos. VSDFV paliko galioti šį sprendimą. Pareiškėja manė, kad sprendimuose neišspręstas klausimas dėl netinkamai priskaičiuotos ir neišmokėtos pensijos dalies, už tuos metus, kai dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai” jau sulaukusi pensinio amžiaus. Teigė, kad buvo netinkamai pritaikytas galiojantis Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimas dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje. Paaiškino, kad su nedidelėmis pertraukomis dirbo Lietuvos Respublikoje nuo 1960 m. lapkričio 17 d. iki 1999 m. spalio 25 d., išskyrus laikotarpius, kuomet dirbo Latvijoje nuo 1975 m. birželio 17 d. iki 1978 m. spalio 16 d. ir nuo 1984 m. lapkričio 30 d. iki 1995 m. liepos 13 d. Visas darbo stažas apie 39 m. (Lietuvoje virš 24 m., o Latvijoje apie 15 m.). Tuo tarpu savo sprendime VSDF valdyba iki šiol nurodo daug trumpesnį jos darbo stažą pensijai gauti. Nurodė, kad pensija jai turėjo būti perskaičiuota pagal Europos tarybos reglamentą 1408/71/EEB ne nuo 2006 m. balandžio 1 d., o nuo reglamento taikymo dienos ar bent prašymo padavimo datos, nes pagal galiojantį Valstybinių socialinių pensijų įstatymą pensijos turi būti apskaičiuojamos ir perskaičiuojamos pagal galiojančius teisės aktus taip, kaip tai yra naudingiau pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsakovas Užsienio išmokų tarnyba atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog Lietuvai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse. Pareiškėja prašymą perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją įgijus papildomą 3 metų stažą po pensijos paskyrimo pateikė 1999 m. lapkričio 12 d., t. y. Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimo dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje (toliau – ir Susitarimas) galiojimo metu. Susitarimo įsigaliojimo dieną pareiškėja dirbo Latvijoje, todėl, vadovaujantis Susitarimo 21 straipsniu, skiriant jai iš naujo valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją įgijus po pensijos paskyrimo papildomą 3 metų stažą, už visą stažą, įgytą iki 1995 m. vasario 1 d. (Susitarimo įsigaliojimo) dirbant Latvijos ir Lietuvos organizacijose, pensiją pareiškėjai paskyrė Latvijos Respublikos kompetentinga įstaiga, taikydama savo nacionalinius teisės aktus. Už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant Lietuvoje 1995 m. liepos 24 d. – 1999 m. spalio 25 d. laikotarpiu, valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją paskyrė ir mokėjo Užsienio išmokų tarnyba, vadovaudamasi Susitarimo 10 ir 11 straipsniais. 2006 m. vasario 28 d. pareiškėja dar kartą pateikė prašymą perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo pensiją, įgijus papildomą stažą Latvijoje. Skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas iš naujo pateikus papildomus dokumentus apie stažą, įgytą iki pensijos paskyrimo (jei draudiminis įvykis atsirado iki 2004 m. gegužės 1 d.), privaloma vadovautis Reglamento Nr. 1408/71/EEB 46 straipsniu ir Europos Tarybos 1972 m. kovo 21 d. Reglamento Nr. 574/72/EEB „Dėl Reglamento 1408/71/EEB „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje” įgyvendinimo tvarkos nustatymo” (toliau – ir Vykdomasis Reglamentas) 118 straipsniu, t. y. pagal Reglamento nuostatas apskaičiuotą pensiją palyginti su pensija, paskirta Susitarimo pagrindu, ir mokėti didesniąją iš jų. Kadangi pareiškėjai pagal Reglamento nuostatas apskaičiuotų pensijų suma (bendra Lietuvoje ir Latvijoje paskirtų pensijų suma yra 468,25 Lt) yra didesnė už mokėtą Susitarimo pagrindu (392,33 Lt), Užsienio išmokų tarnyba nuo 2006 m. balandžio 1 d. jai moka didesniąją. Skiriant valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Reglamento nuostatas, turi būti išvengiama laikotarpių, įgytų skirtingose valstybėse narėse (šiuo atveju Lietuvoje ir Latvijoje), dubliavimosi (Vykdomojo Reglamento 15 (A)(5)(H) straipsnis). Užsienio išmokų tarnyba, 2006 m. kovo 21 d. gavusi Latvijos Respublikos kompetentingos įstaigos sprendimą dėl pensijos, už stažą, įgytą Latvijos Respublikos teritorijoje, skyrimo (t. y. perskaičiavimo pagal Reglamento nuostatas nuo 2006 m. balandžio 1 d.) pareiškėjai, 2006 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 81910 nuo 2006 m. balandžio 1 d. Reglamento pagrindu skirti pareiškėjai valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kurios dydis 225,60 Lt. Skirti pareiškėjai valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo ankstesnės nei 2006 m. balandžio 1 d. datos nebuvo pagrindo, nes tokiu atveju Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos kompetentingos įstaigos būtų mokėjusios pensijas už tą patį stažo laikotarpį ir būtų pažeistas Reglamento 15(A)(5)(11) straipsnis. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 1408/71/EEB 46 straipsnį tarnyba skyrė pareiškėjai 225,6 Lt dydžio pensiją atsižvelgdama į stažą, įgytą Lietuvoje ir Rusijoje, nes už stažą, įgytą Latvijoje, pensiją moka Latvijos kompetentinga įstaiga.
Atsiliepimu į skundą VSDFV prašė skundą atmesti iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė Užsienio išmokų tarnyba.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2006 m. vasario 28 d. kreipėsi į Užsienio išmokų tarnybą su prašymu perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kartu pateikdama papildomus dokumentus apie Latvijos teritorijoje įgytą stažą. Užsienio išmokų tarnyba 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 81910 nusprendė pareiškėjai skirti 225,60 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki gyvos galvos. Šis sprendimas buvo paliktas galioti VSDFV sprendimu. Teismas pažymėjo, kad 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Europos Tarybos 1971 m. birželio 14 d. reglamentas Nr. 1408/71/EEB „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje” (toliau – ir Reglamentas) ir Europos Tarybos 1972 m. kovo 21 d. reglamentas Nr. 574/72/EEB „Dėl Reglamento Nr. 1408/71/EEB „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, persikeliantiems Bendrijoje” įgyvendinimo tvarkos nustatymo”. Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis ir Reglamento 94 straipsnis nurodo, kad pareiškėjo prašymu pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis, atsižvelgiant į Reglamento nuostatas. Išmokos skiriamos vadovaujantis Reglamento 46 straipsnio ir Vykdomojo Reglamento 118 straipsnio nuostatomis, nurodančiomis, kad apskaičiuota pensija palyginama su pensija, paskirta Susitarimo pagrindu, ir mokama didesnioji iš jų, atsižvelgiant į Vykdomojo reglamento 15 straipsnio nuostatą, nustatančią sąlygą, kad draudimo laikotarpiai, įgyti skirtingose valstybėse narėse, nesutaptų. Užsienio išmokų tarnyba, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų bei Reglamento 46 straipsnio, 94 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į pareiškėjos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą Lietuvoje bei Rusijoje, bei į 1980-1984 ir 1995-1999 metais turėtas draudžiamąsias pajamas, nuo 2006 m. balandžio 1 d. paskyrė didesniąją pensiją, negu ta, kuri buvo apskaičiuota pagal Susitarimo nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš esančios byloje Latvijos kompetentingos įstaigos 2006 m. balandžio 3 d. pažymos dėl pensijos už stažą, įgytą Latvijos Respublikos teritorijoje, skyrimo (t. y. perskaičiavimo pagal Reglamento nuostatas nuo 2006 m. balandžio 1 d.) pareiškėjai matyti, kad už stažą, įgytą Latvijoje, yra paskirta ir mokama atitinkamo dydžio pensija iš Latvijos Respublikos. Teismas nurodė, kad Vykdomojo Reglamento 15 straipsnio nuostata įpareigoja perskaičiuojant pensiją išvengti laikotarpių, įgytų skirtingose valstybės narėse, dubliavimosi. Pažymėjo, kad Lietuvos Užsienio išmokų tarnyba nėra kompetentinga keisti Latvijos įstaigų, skiriančių ir mokančių pareiškėjai pensiją sprendimų, taip pat privalo laikytis Vykdomojo Reglamento nuostatų, todėl nusprendė, kad tam, jog būtų išvengta pensijos mokėjimo už tą patį stažo laikotarpį, Užsienio išmokų tarnyba teisėtai nusprendė pensiją pareiškėjai mokėti nuo 2006 m. balandžio 1 d., atskaitydama Latvijos Respublikos institucijos mokamą pensijos dalį.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad teismas neišsprendė pagrindinio byloje klausimo, t. y. darbo stažo, reikalingo senatvės pensijai gauti, ir automatiškai su tuo susijusio draudžiamųjų pajamų klausimo. VSDF valdyba 2006 m. birželio 27 d. rašte nurodo, kad senatvės pensija apskaičiuota atsižvelgiant į 22,9806 stažą, įgytą Lietuvoje ir Rusijoje. VSDF valdybos išmokų tarnyba 2005 m. sausio 26 d. rašte nurodo, kad į valstybinio socialinio draudimo stažą įskaityta 35 metai, 8 mėnesiai, 19 dienų. Pareiškėja pažymi, kad savo skunde nurodė, kad jos darbo stažas yra 39,1 metų. Taigi šis darbo stažo klausimas apygardos teismo teisėjų kolegijos liko neišspręstas, todėl ir visas 2006 m. spalio 16 d. sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Užsienio išmokų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Paaiškina, kad Tarnyba savo 2005 m. sausio 26 d. rašte pareiškėjai nurodė tai datai visą jos turimą stažą, t. y. 35 m. 8 mėn. 19 d., įgytą dirbant Latvijoje, Lietuvoje ir Rusijoje. Pensiją pareiškėjai Tarnyba skyrė tik už darbą Lietuvoje ir Rusijoje, t. y. už 22 m. 11 mėn. 23 d.
VSDFV atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas sprendime teisingai konstatavo, kad 2006 m. vasario 28 d., kai pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu perskaičiuoti jai senatvės pensiją, pateikdama dokumentus apie Latvijos teritorijoje įgytą iki 1995 m. liepos 12 d. stažą, apskaičiuojant senatvės pensiją, turėjo būti taikomos tuo metu galiojusio Reglamento nuostatos. Todėl Tarnybos 2006 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 81910 apskaičiuoti apeliantei valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2006 m. balandžio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi bei Reglamento 94 straipsniu, pagrįstas ir teisėtas. VSDFV taip pat paaiškina, kad teismo išvada, jog apeliantės stažas, įgytas Lietuvoje ir Rusijoje, yra 22,9806 metų taip pat teisinga, nes tokios trukmės stažas yra patvirtintas pensijos bylos dokumentais. Už stažą, įgytą Latvijoje, apeliantei senatvės pensiją paskyrė ir moka Latvijos Respublikos kompetentinga įstaiga pagal Latvijos nacionalinius įstatymus. Atsakovas pažymi, kad apeliantė skunde reikalauja įpareigoti Tarnybą teisingai perskaičiuoti jai senatvės pensiją, tačiau šio savo reikalavimo nepagrindžia teisės aktais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo teigimu, vadovaujantis 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje (toliau – ir Reglamentas), 46 straipsniu ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 118 straipsniu, pagal Reglamentą apskaičiuota pensija palyginama su pensija, paskirta Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimo dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje (toliau – ir Susitarimas) pagrindu, ir mokama didesnioji iš jų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai įrodinėjo, kad bendra pagal Reglamento nuostatas paskirta pensijos suma (atsakovų teigimu – 468,25 Lt) yra didesnė už mokėtą Susitarimo pagrindu (atsakovų teigimu – 392,33 Lt). Tačiau byloje nėra pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas nurodė teisingas sumas. Išsamūs, konkretūs ir pakankami paaiškinimai ir įrodymai, galintys patvirtinti iki pensijos perskaičiavimo faktiškai pareiškėjai mokėtų išmokų sumas iš Latvijos ir Lietuvos, teisėjų kolegijos vertinimu, nesurinkti. Savo ruožtu pareiškėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad bendra jos gaunamų pensijų suma sumažėjo. Pastebėtina, kad byloje esantys kai kurie atsakymai iš Latvijos įstaigų (pavyzdžiui, b. l. 67, 122-123) neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Taigi nors teismas nurodė, kad pareiškėjos pensija neturėjo sumažėti, tačiau šios aplinkybės visapusiškai ir išsamiai neištyrė.
Pirmosios instancijos teismas ir atsakovai nurodė, kad Užsienio išmokų tarnyba perskaičiavo pensiją pagal Reglamento 46 straipsnį. Tačiau nei teismo sprendime, nei atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra konkrečiai nurodyta pagal kokią konkrečiai Reglamento 46 straipsnyje numatytą pensijos apskaičiavimo taisyklę buvo apskaičiuota pensija pareiškėjai. Bylos duomenys duoda pagrindo numanyti, kad pareiškėjai pensija buvo perskaičiuota pagal Reglamento 46 straipsnio (Tarybos reglamento Nr. 118/97 redakcija) 1 dalies (a) punkto (i) papunktyje įtvirtintą taisyklę. Tačiau pastebėtina, kad Reglamento 46 straipsnio 1 dalies (a) punkto (ii) papunktyje numatyta ir kitokia pensijos skaičiavimo taisyklė (nukreipianti į Reglamento 46 straipsnio 2 dalį), su kurios taikymu susijusios nuostatos įtvirtintos ir Reglamento 46 straipsnio 1 dalies (b) punkte, o Reglamento 46 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo turi teisę iš kiekvienos valstybės narės kompetentingos įstaigos gauti didžiausią pagal Reglamento 46 straipsnio 1 ir 2 dalis apskaičiuotą išmokos dydį, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo. Skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, pareiškėja kėlė reikalavimą dėl įpareigojimo perskaičiuoti jai pensiją pagal naudingiausią variantą. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistos pensijos apskaičiavimo taisyklės, pareikalauti iš atsakovų teismo manymu būtinų paaiškinimų ir įrodymų, susijusių su pensijos apskaičiavimo taisyklių, nurodytų Reglamento 46 straipsnyje bei įtvirtintų taikytinuose nacionaliniuose teisės aktuose, taikymu ir laikymusi nagrinėjamu atveju. Tačiau teismas to iš esmės nepadarė ir apsiribojo vien tik formaliu konstatavimu, kad buvo taikomas Reglamento 46 straipsnis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nurodė, kad pensiją perskaičiavo ir inter alia pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) nuostatas, vertinant pensijos apskaičiavimą turėtų būti atkreiptas dėmesys ir į šio įstatymo 54 straipsnį, nustatantį laikotarpius, prilyginamus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, bei šio straipsnio 4 dalį, kuris nustato, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos. Taigi paminėtos Pensijų įstatymų nuostatos gali būti aktualios sprendžiant dėl įrodinėjimo dalyko šioje byloje (pavyzdžiui, sprendžiant, ar šiuo atveju nebūtina gauti duomenis apie tai už kokius laikotarpius, minimus Pensijų įstatymo 54 straipsnyje, asmuo gauna kitos valstybės pensiją ir, atitinkamai, kurių negalima prilyginti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui apskaičiuojant pensiją pagal Pensijų įstatymą).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra taip pat aišku kokių konkrečių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad už stažą, įgytą Latvijoje pirmosios instancijos teismo nurodomais konkrečiais laikotarpiais (1984-11-30 – 1995-07-12; 1975-06-17 – 1978-10-16), yra paskirta ir mokama pensija iš Latvijos Respublikos, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kuriuose būtų aiškiai nurodyta už kokius laikotarpius pensiją mokėjo (moka) Latvija. Teismo nurodoma Latvijos kompetentingos institucijos 2006 m. balandžio 3 d. pažyma (b. l. 122-123), viena vertus, neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų, o, kita vertus, šioje pažymoje konkretūs laikotarpiai už kuriuos pensija skyrė ir moka Latvija aiškiai neįvardinti. Taigi ir teismo išvada, kad Lietuvos institucijos nusprendė paskirti pensiją pareiškėjai nuo 2006 m. balandžio 1 d., nes siekė išvengti pensijos mokėjimo už tą patį stažo laikotarpį, nėra pakankamai pagrįsta įrodymais. Juolab, kad teismas, spręsdamas dėl pensijos paskyrimo Reglamentui įsigaliojus ir Lietuvai, turėtų atkreipti dėmesį ir įvertinti ir Reglamento 94 straipsnio 5 ir 6 dalis. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pagal byloje esančius dokumentus Lietuvos institucijos, perskaičiuodamos pensiją pagal Reglamento nuostatas, iki sprendimo priėmimo iš esmės nebendravo su Latvijos institucijomis (raštas iš Latvijos buvo gautas jau po ginčijamo sprendimo priėmimo (b. l. 122-123). Tačiau teismas šios aplinkybės išsamiau netyrė, jis neanalizavo bei nepasisakė, ar šiuo atveju, gavus 2006 m. vasario 28 d. pareiškėjos prašymą, skiriant pareiškėjai pensiją neturėjo būti laikomasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, įtvirtintų Reglamente (pavyzdžiui, jo 44 straipsnio 2 dalyje) ir Įgyvendinimo reglamente (pavyzdžiui, jo 36, 37, 41-43, 48, 118 straipsniuose).
Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko nėra galimybės ir tinkamai bei visapusiškai išspręsti klausimo, ar tinkamai šiuo atveju buvo pritaikyti teisės aktai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo, nes bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal ABTĮ 81 įtvirtintus principus išsiaiškinęs bylai reikšmingas aplinkybes teismas turėtų spręsti teisės klausimą šioje byloje išsamiai ir sistemiškai įvertindamas Reglamento, Įgyvendinimo reglamento bei kitų taikytinų teisės aktų nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.