Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-18 · Administracinė byla Nr. eI-3747-484/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-18
Bylos Nr.
eI-3747-484/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00165-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
R. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3747-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00165-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.1.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, dalyvaujant vertėjai A. O., pareiškėjai S. K., pareiškėjos atstovei advokatei Evai Jankovskai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei M. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. K. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30221 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), dalį, kuria R. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,122 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja paaiškina, jog jai nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurį ji privatizavo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Butas yra bendrabučio tipo vieno aukšto name, o kiekvienam buto savininkui buvo išskirti namų valdos žemės sklypai, kurie ribojasi vienas su kitu. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) m. buvo išskirtas 14 a namų valdos žemės sklypas (toliau – ir ginčo sklypas), kuriuo ji naudojasi iki šiol. 2015 m. gegužės mėn. į pareiškėją kreipėsi R. S., kuri prisistatė žemės sklypo, kuriuo naudojasi pareiškėja, savininke ir reikalavo nukelti nuo jai priklausančio žemės sklypo laikinus statinius. R. S. paaiškino, kad jai į ginčo sklypą yra atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėja 2015 m. gegužės 4 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM), paaiškindama, kad nuo 1993 m. ji negali sutvarkyti ginčo sklypo dokumentų ir, kad į jos žemės sklypą pretenduoja kitas asmuo. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2015 m. liepos 2 d. rašte Nr. 1SS-1782-(9.5) paaiškino, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sprendimu atkurta nuosavybės teisė perduodant nuosavybėn neatlygintinai šį žemės sklypą R. S. Taip pat nurodė, jog iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Skyrius) pateiktų dokumentų nustatyta, kad minėtas žemės sklypas suformuotas galimai pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes numatytas perduoti neatlygintinai žemės sklypas galimai buvo suprojektuotas ne laisvos valstybinės žemės plote. Atsižvelgiant į tai, Skyriaus vedėjui buvo pavesta įvertinti šio sklypo suformavimo teisėtumą, o nustačius, kad jis suformuotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, siūlyti žemės sklypo savininkei patikslinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo administracine tvarka, o jai atsisakius – inicijuoti kreipimąsi į prokuratūrą dėl teisės aktų pažeidimo pašalinimo ir išformuoti sklypą. NŽT 2015 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 48GD-13941-(1448104) informavo pareiškėją, kad Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešo intereso gynimo priemones pagal Skyriaus prašymą. Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 150,3 pareiškėja išpirko 0,14 ha namų valdos žemės sklypą. Pareiškėja teigia, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniui, nes nuosavybės teisės atkurtos į pareiškėjai priklausančios namų valdos žemės sklypą (el. byla, tomas I puslapiai 1-8).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Skyrius 2000 m. vasario 8 d. gavo R. S. prašymą dėl žemės sklypo perkėlimo iš (duomenys neskelbtini. į (duomenys neskelbtini). Skyrius 2000 m. lapkričio 20 d. gavo Vilniaus apskrities 2000 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 3001 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada), pagal kurią R. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės sklypą. Sklypas, VĮ Registrų centro duomenimis suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir Skundžiamu sprendimu R. S. atkurta nuosavybės teisė perduodant nuosavybėn neatlygintinai šį žemės sklypą. Žemės sklypo kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre įrašyti 2009 m. birželio 18 d., o nuosavybės teisė įregistruota 2010 m. birželio 26 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2015 m. gegužės 4 d. kreipėsi į ŽŪM su prašymu dėl namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suformavimo ir privatizavimo. Prašyme nurodė, jog jos namų valdos žemės sklype šiuo metu yra laikino pobūdžio statinys vasarnamis, rūsys, šiltnamis, kad žemę dirba ir naudoja nuo 1993 m., už kurią yra sumokėti pinigai, tačiau žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta ir į šį žemės sklypą atsirado kita savininkė. ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, nurodė, kad žemės sklypas R. S. suformuotas galimai pažeidžiant teisės aktų nuostatas, t. y. rengiant žemėtvarkos projektą numatytas perduoti neatlygintinai žemės sklypas buvo suprojektuotas ne laisvos valstybinės žemės plote ir NŽT Vilniaus r. skyriui buvo pavesta įvertinti žemės sklypo suformavimo teisėtumą. NŽT Vilniaus r. skyrius nustatė, kad žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl kreipėsi į R. S. dėl Skundžiamo sprendimo patikslinimo administracine tvarka, tačiau ji su Skundžiamo sprendimo tikslinimu administracine tvarka nesutiko. NŽT Vilniaus r. skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau ji atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. NŽT nurodo, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, kiti statiniai, gyvenamojo namo priklausiniai, nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Taip pat, nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjos skunde nurodytas butas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, žemės sklypas prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatacijai nėra suformuotas, kiti statiniai ir nuosavybės teisė į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, pareiškėja NŽT Vilniaus r. skyriui nepateikė leidimo, suteikiančio teisę statyti laikiną statinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai priklausantys statiniai patenka į R. S. atkurtą žemės sklypą. Taigi, pareiškėja naudoja R. S. priklausančio žemės sklypo dalį, kurioje yra nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai. NŽT pažymi, kad pareiškėja vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), turi teisę išsipirkti tik namų valdos žemės sklypo dalį prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jos prašymas dėl šio sklypo suformavimo bus įtrauktas į kitą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pažymi, kad žemės sklypas prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena pareiškėja, eksploatacijai iki šiol nėra suformuotas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėja neturi teisės pretenduoti į R. S. perduotą žemės sklypą, kuris yra žemės ūkio paskirties, o ne kitos paskirties žemė, todėl panaikinus Skundžiamą sprendimą pareiškėjai nebus perduodamas ginčo sklypas (el. byla, tomas I, puslapiai 64-68).

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30221 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei R. S.“, dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30221 R. S. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko F. Č. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 2,00 ha žemės, buvusį (duomenys neskelbtini) (el. byla, tomas I, puslapiai 58-59). Kaip matyti iš minėto sprendimo, vietoj turėtos 2 ha žemės, R. S. buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis bendras 2,06 ha žemės sklypas, susidedantis iš keturių sklypų: Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,27 ha, esančio (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,37 ha, esančio (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) – 1,30 ha, esančio (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,12 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Visi nuosavybės teisių atkūrimo procese suformuoti sklypai, kurie neatlygintinai buvo perduoti R. S. yra žemės ūkio paskirties.

Pareiškėja, neigdama Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30221 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei R. S.“, dalies teisėtumą ir pagrįstumą, tvirtina, jog žemės ūkio paskirties 0,12 ha žemės sklypas R. S. neatlygintinai perduotas neteisėtai, nes šis sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 1503p buvo suteiktas jai, kurį ji išsipirko ir nuolat, nuo šio sklypo suteikimo dienos, juo naudojasi.

Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 1503p „Dėl sklypų privačioms namų valdoms pardavimo“ nuspręsta parduoti žemės sklypus privačioms namų valdoms pagal atitinkamus potvarkio priedėlius (el. byla, tomas I, puslapiai 72-73). (duomenys neskelbtini) apylinkės parduodamų privačių namų valdų sklypų sąrašo priedėlis prie Vyriausybės Įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkio Nr. 1503 p, patvirtina, kad S. K. parduodamas 0,14 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. byla, tomas I, puslapis 74).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus 1999 m. gruodžio 7 d. pažymoje Nr. 356 nurodyta, kad S. K., gyvenanti, (duomenys neskelbtini), yra išsipirkusi 0,14 ha namų valdos žemės sklypą pagal potvarkį Nr.1503 (el. byla, tomas I, puslapis 11). Šią aplinkybę patvirtina Žemės sklypo įkainojimo aktas (el. byla, tomas I, puslapis 12), mokėjimo pranešimas (el. byla, tomas I, puslapiai 13-14), 1993 m. kovo 10 d. pranešimas Nr. 7801/017 (el. byla, tomas I, puslapis 15) bei kiti prie pareiškėjos skundo pateikti dokumentai (el. byla, tomas I, puslapiai 18-19).

Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 1992 m. spalio 23 d. Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 1503p nusprendė, be kita ko, pareiškėjai parduoti 0,14 ha žemės sklypą namų valdai, esantį (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo, kad už šį sklypą buvo sumokėta investiciniais čekiais.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iki CK įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedūroms taikomos tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

Pagal Žemės reformos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1992 m. gegužės 20 d. iki 1993 m. liepos 28 d.) 6 straipsnio 3 dalį žemė privatinėn nuosavybėn galėjo būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. Prašymai agrarinės reformos tarnybai žemei įsigyti turėjo būti pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai įsigijimą privačion nuosavybėn ginčui aktualiu metu (1992 m. spalio 23 d.) reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – ir Tvarka) patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijoje bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Tvarkos 4.1.1 punkte buvo nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami ne konkurso tvarka, taikant nominalią žemės sklypo kainą, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodika ir indeksuotą priklausomai nuo skelbiamo bendrojo kainų indekso Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka: privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius.

Taisyklėse buvo reglamentuota naudojamų žemės sklypų pardavimo tvarka. Pagal Taisyklių 4 punktą asmuo, norėdamas įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą turėdavo pateikti: 4.1 prašymą; 4.2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; 4.3. sklypo planą, kuris turėjo būti sudarytas ir patvirtintas valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ar kitos Žemės ūkio ministerijos įgaliotos tarnybos pagal asmens užsakymą; 4.4. notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu naudojamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys. Taisyklių 6 punkte buvo nustatyta, kad asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu (Taisyklių 8 punktas). Miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą (Taisyklių 9.2 punktas). Darbai, nurodyti šių taisyklių 9.2 punkte, turi būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (Taisyklių 10 punktas).

Duomenų, jog pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 23 d. potvarkį Nr. 1503p ir jo priedėlį buvo suformuotas žemės sklypas namų valdai (duomenys neskelbtini), nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog su pareiškėja buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Tokios sutarties pareiškėja teismui nepateikė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjai S. K. nuosavybės teise priklauso tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (el. byla tomas I, puslapiai 42- 43, 107; tomas II, puslapiai 3, 35-37). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre duomenų apie pareiškėjos įsigytą valstybinę žemę, t. y. žemės sklypą namų valdai ar kitos paskirties, nėra. Byloje nėra, jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja teisėtai naudojosi valstybine žeme ir iki 1992 m. spalio 23 d. potvarkio priėmimo. Valstybinės žemės nuomos sutarties, ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai iki 1992 m. spalio 23 d. buvo suteiktas naudojimuisi konkretus valstybei priklausantis žemės sklypas, nėra. Pareiškėja butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise įgijo 1993 m. vasario 25 d. (el. byla, tomas I, puslapis 107), taigi jau po to, kai buvo priimtas 1992 m. spalio 23 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkis Nr. 1503p.

Iš VĮ Registro centro duomenų matyti, kad ginčo 0,12 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir, kaip minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2.5-41-30221 nuosavybės teisės R. S. į šį sklypą atkurtos perduodant jį neatlygintinai. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre įrašyti 2009 m. birželio 16 d., nuosavybės teisė į jį įregistruota 2010 m. balandžio 26 d. Ginčo, kad minėtas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir jis yra (duomenys neskelbtini), nėra (el. byla, tomas I, puslapis 40).

Pareiškėjos į bylą pateikta valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis (el. byla, tomas II, puslapiai 22-24, 25, 26, 27), sudaryta 2003 m. spalio 22 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir R. M., negali patvirtinti, jog pareiškėjai 0,12 ha žemės ūkio paskirties ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas ir ji juo teisėtai naudojosi. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės asmeninio ūkio žemės piliečių sąrašuose, pareiškėja nenurodyta (el. byla, tomas II, puslapiai 28-30). (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (kuriuo pareiškėja remiasi), patvirtinto Vilniaus apskrities 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3225-41, ištrauka patvirtina tik tiek, kad ištraukoje nurodytas ginčo žemės sklypas suprojektuotas suteikti neatlygintinai arba pirkti iš valstybės, įskaitant asmeninio ūkio žemę (el. byla, tomas I, puslapis 70; tomas II, puslapis 20, puslapis 32). Tačiau duomenų, kad šis sklypas buvo suprojektuotas pareiškėjai nėra.

Pareiškėjai neįrodžius teisėto naudojimosi ginčo žemės sklypu fakto, visos kitos aplinkybės, susijusios su ginčo sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn teisių atkūrimo procese R. S. nėra reikšmingos ir teismas jų nevertina. Liudytojų N. V., R. M. parodymai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2016 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. 12-35 (el. byla, tomas II, puslapis 31) nepaneigia žemės ūkio paskirties 0,12 ha žemės sklypo R. S. perdavimo neatlygintinai neteisėtumo.

Teismas, įvertinęs surinktų rašytinių įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, jog tenkinti pareiškėjos skundo remiantis skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos S. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasIna KirkutienėJūratė Gaidytė-Lavrinovič