- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-328-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Lietuvos Respublikos, Antanas Burdulis, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“
- Atsakovas
- Lietuvos medicinos darbuotojų profesinei sąjungai, Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos priešieškinį ieškovui Lietuvos profesinei sąjungai, „Solidarumas“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr.2-239-658/2007 pagal ieškovo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ieškinį atsakovui Lietuvos medicinos darbuotojų profesinei sąjungai dėl nario mokesčio priteisimo ir atsakovo Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos priešieškinį ieškovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 4 d. nutartimi atmetė ieškovo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui Lietuvos medicinos darbuotojų profesinei sąjungai ir įpareigoti atsakovą sumokėti užstatą.
Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 510,00 Lt nesumokėto nario mokesčio ir 600 Lt bylinėjimosi išlaidas, jame ieškovas pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų ribose, o šio turto nesant, areštuoti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje. Ieškovas nurodė, kad jam kyla abejonių dėl atsakovo mokumo, kadangi jis neturi jokio turto, o nario mokesčiai yra surenkami nereguliariai, todėl ieškinio patenkinimo atveju atsakovas neturės lėšų apmokėti ieškovui. Nurodė, kad sutiktų, jog teismas vietoj laikinųjų apsaugos priemonių įpareigotų atsakovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt dydžio užstatą (b.l. 4-6).
Teismas nutartyje nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti pažeistos ir skolininko teisės bei teisėti interesai, turi būti laikomasi kreditoriaus ir skolininko interesų gynimo pusiausvyros, parenkant laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir dydį atsižvelgta į šalių ginčo santykių pobūdį, skolos sumą, be to, taikant laikinąją apsaugos priemonę turi būti vadovaujamasi ekonomiškumo principu. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, jog šalys yra juridiniai asmenys, todėl ginčijama suma laikytina nedidelė, o ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nėra pagrįstos įrodymais, be to, teismas jau du kartus šioje byloje nutartimis sprendė laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą pagal ieškovo prašymą, ir šiuos prašymus atmetė (b.l. 12; prijungt, c.b. nr. L2-11588/2006 b.l. 40). Šiose nutartyse teismas nurodė, kad ieškovas gali pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios patvirtintų faktą, jog priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Tokių aplinkybių, teismas nenustatė. Nesant pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą įmokėti reikalaujamą pinigų sumą CPK 146 str. pagrindu.
Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nesutiko su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) ieškovas su prašymu dėl laikinųjų priemonių taikymo pateikė įrodymus dėl atsakovo įsiskolinimo (koordinacinės tarybos protokolus). Teismo išvada, kad prašymas dėl laikinųjų priemonių taikymo gali būti teikiamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms nepagrįstas, nes tokio reikalavimo CPK 144 - 152 str. nenumato;
2) turtiniuose ginčuose teismas privalo užtikrinti sprendimo įgyvendinimą, tačiau pasielgė priešingai. Atsakovui pareiškus, kad jam ieškinio suma nėra didelė - jis turi kilnojamojo turto, kurio vertė apie 10 000 Lt, kad banko sąskaitoje yra pakankamai lėšų, profsąjungos finansiniuose dokumentuose yra užfiksuota nurodytai sumai kilnojamojo turto: kompiuterių, baldų, todėl taikyti laikinąsias priemones nebūtina, tačiau rašytinių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Iš ieškovo buvo reikalaujama pateikti rašytinių dokumentų, įrodančių, kad atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovas to padaryti objektyviai negalėjo, nes banko duomenys, duomenys apie kilnojamąjį turtą yra atsakovo žinioje;
3) ieškovo pasiūlymas abiems (ieškovui ir atsakovui) įnešti pinigus į depozitinę sąskaitą sulaukė atsakovo prieštaravimų, kas įrodo, kad atsakovas vengia ieškinio užtikrinimo priemonių, neturi pakankamai piniginių lėšų;
4) teismas nepagrįstai reikalavo pateikti papildomus dokumentus naujomis aplinkybėmis įrodyti. Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones įrodo, kad teismas šališkai nagrinėja bylą. Iš ieškovui reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, o atsakovas atleidžiamas nuo jam nepalankių veiksmų.
5) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes ateityje atsakovas gali nebeturėti piniginių lėšų reikalavimui patenkinti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašė teismo nutartį panaikinti, tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo- areštuoti atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškinio sumos ribose, nesant arba neužtenkant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, areštuoti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, neviršijant ieškinio sumos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjunga nesutiko su atskirojo skundo argumentais ir prašė atskirąjį skundą atmesti, dėl šių motyvų:
1) civilinėje byloje jau du kartus buvo svarstytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir abu kartus ieškovo prašymai dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo buvo motyvuotai atmesti 2006-08-17 ir 2006-09-26 teismo nutartimis, ieškovas su minėtomis nutartimis ir jose išsakytais argumentais sutiko, jų neskundė, jos yra įsiteisėjusios. Ieškovas turi teisę iš naujo kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei pateikia įrodymus, kad pasikeitė situacija ir kad atsirado naujas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovas įrodymų apie atsiradusias naujas aplinkybes nepateikė, todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesvarstytinas, nes jis išspręstas minėtomis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis;
2) nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra vertinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, todėl įrodymai, patvirtinantys tariamą atsakovo įsiskolinimą, nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ieškovas nepateikė;
3) ieškovo teiginys, kad turtiniuose ginčuose teismui tenka pareiga - užtikrinti sprendimo įgyvendinimą, yra nepagrįstas, priešingai CPK riboja teismo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva (CPK 145 str. 2 d. - tik siekiant apginti viešąjį interesą). Teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tik dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ir tik tokį prašymą pateikiančiam asmeniui pagrindus ir įrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę;
Šalies argumentai
4) ieškovo teiginys, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą pasiūlyti šalims įnešti ieškinio ir priešieškinio dydžio sumas į teismo depozitinę sąskaitą, yra nepagrįstas, kadangi tokios procesinės poveikio priemonės CPK nenumato, todėl toks teismo veiksmas prieštarautų įstatymo reikalavimams. CPK 146 str. 2 d. numato galimybę netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jei reikalaujama suma įmokama į teismo depozitinę sąskaitą. Tai taikoma atsakovo, ar to asmens, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės iniciatyva ir prašymu ir tik po to, kai teismas konstatuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę;
5) nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismas nepagrįstai reikalavo iš ieškovo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagrindą, tačiau neprašė iš atsakovo įrodymų apie jo turimą turtą. Šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Šiuo atveju ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl turėjo įrodyti aplinkybes, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovas nepateikė nė vieno tokią aplinkybę patvirtinančio įrodymo, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą kaip neįrodytą;
6) sprendžiant laikinų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškinio suma nėra didelė, todėl nėra teismų praktikoje visuotinai priimto pagrindo dėl didelės ieškinio sumos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, net ir tokios nedidelės sumos areštas (piniginių lėšų), gali sutrikdyti viešojo juridinio asmens - profesinės sąjungos veiklą, todėl šios aplinkybės turėtų būti įvertintos nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 510,00 Lt nesumokėto nario mokesčio ir 600 Lt bylinėjimosi išlaidas . Ieškovas pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų ribose, o šio turto nesant, areštuoti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigoje. Nurodė, kad sutiktų, jog teismas vietoj laikinųjų apsaugos priemonių įpareigotų atsakovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt dydžio užstatą (b.l. 4-6).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas-kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pareiškėjas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad jam kyla abejonių dėl atsakovo mokumo, kadangi jis neturi jokio turto, o nario mokesčiai yra surenkami nereguliariai, todėl ieškinio patenkinimo atveju atsakovas neturės lėšų apmokėti ieškovui.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog pateikdamas prašymą, ieškovas nenurodė įstatyme numatytų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Nuoroda į tas faktines aplinkybes, kad ieškovui kyla abejonių dėl atsakovo mokumo, kadangi jis neturi jokio turto, o nario mokesčiai yra surenkami nereguliariai, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ieškovas nepateikė. Ieškovo teiginys, kad turtiniuose ginčuose teismui tenka pareiga - užtikrinti sprendimo įgyvendinimą, yra nepagrįstas, priešingai - įstatymų leidėjas riboja teismo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo iniciatyva ( išimtis LR CPK 145 str. 2 d. - tik siekiant apginti viešąjį interesą). Teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tik dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ir tik tokį prašymą pateikiančiam asmeniui pagrindus ir įrodžius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, jog civilinėje byloje pagal ieškovo prašymus jau du kartus buvo svarstytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas ir abu kartus ieškovo prašymai dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo buvo motyvuotai atmesti 2006-08-17 ir 2006-09-26 teismo nutartimis, ieškovas su minėtomis nutartimis ir jose išsakytais argumentais sutiko, jų neskundė, jos yra įsiteisėjusios.
Atskirojo skundo motyvai, jog ieškovas byloje pateikė reikiamus įrodymus dėl atsakovo įsiskolinimo, o atsakovas vengia ieškinio užtikrinimo priemonių, be to teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje šališkai nagrinėja ieškovo reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįsti leistinais įstatymo įrodymais ir negali būti todėl pagrindu keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį (LR CPK 177 str. 1 d.). Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra vertinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, todėl įrodymai, patvirtinantys tariamą atsakovo įsiskolinimą, nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateikta medžiaga priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra. Įstatymų leidėjas nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (LR CPK 144 str. 3 d.) ir ieškovui neužkirsta galimybė šia įstatymo nuostata bet kada pasinaudoti tinkamai suformulavus ir pagrindus tokį reikalavimą.
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė skundžiamos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2,3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 metų sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.