Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-195/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
1A-128-195/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48106-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Šumskas (pirm.), Ugnius Trumpulis, Aiva Survilienė
Nuteistasis
J. L., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-195/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48106-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6.; 2.4.7; 2.4.6.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aivos Survilienės, Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko) ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo,nuteistojo J. L. gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas 75 MGL 3750 eurų dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 50 MGL 2 500 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, J. L. paskirta 48 MGL 2 400 eurų dydžio bauda, kurią nustatyta sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. L. taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: jam uždrausta 1 metus 6 mėnesius vairuoti visų rūšių transporto priemones; priteista išieškoti iš J. L. valstybės naudai 1 250 eurų – automobilio VW Passat, kurio valstybinis (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą.

Iš J. L. priteista 23 eurai proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. J. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. spalio 6 d. apie 2.40 val., ties namu (duomenys neskelbtini), vairavo V. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,82 promilės alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis J. L. prašo paskirti 50 MGL dydžio baudą, sumažinti ją trečdaliu taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir įskaičius laiką išbūtą sulaikyme, sumažinti paskirtą baudą 2 MGL, pat prašo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoto transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 1 metų bei paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, automobilio vertės dydžio įmoką sumažinti iki 300 eurų.

3. Apelianto teigimu, apylinkės teismas paskirdamas jam 75 MGL dydžio baudą, šios bausmės neindividualizavo, neatsižvelgė ir skundžiamame nuosprendyje nepasisakė apie jo šeimyninę ir turtinę padėtį. Taip pat neįvertini aplinkybės ir detaliai neanalizavo, jog nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Pažymi, jog jis duodamas parodymus teisme nurodė, kad turi problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio yra užsirašęs pas psichologą. Nuteistojo manymu, teismas nepripažindamas papildomų aplinkybių lengvinančiomis, bylą išnagrinėjo formaliai, neindividualizuodamas bausmės.

4. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas paskirdamas vienerių su puse metų draudimą vairuoti transporto priemones paskyrė per ilgą šios baudžiamosios poveikio priemonės apribojimo terminą, kadangi BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atkreipia teismo dėmesį, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Nuteistojo nuomone, baudžiamasis įpareigojimas draudžiantis vairuoti transporto priemones mažintinas iki vienerių metų termino.

5. Nuteistojo teigimu, teismas neanalizavo ir nepasisakė kaip buvo nustatyta įvykio metu jo vairuojamo automobilio vertė. Nurodo, kad automobilis labai senas, jo savininkė nevairuoja transporto priemonių, todėl automobilis buvo nuvežtas įvertinti į artimiausią supirktuvę, kuri išrašė pažymą apie automobilio vertę. Pažymi, kad teismas pasisakydamas, kad UAB „V“ neturi teisės nustatyti automobilio vertę, savo argumento nemotyvavo. Nuteistojo įsitikinimu, teismas turėjo atsižvelgti į faktinį automobilio įvertinimą, o ne į vidutinę vertę, taip pat atsižvelgti į ridą bei automobilio išvaizdą.

6. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Irina Kurilo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam priteistos sumokėti automobilio vertės, konfiskuoti automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu vairavo nuteistasis, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

7. Savo skunde prokurorė nurodo, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad netikslinga konfiskuoti automobilį, todėl konfiskavo pinigų sumą, kuri atitinka automobilio vertę. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis J. L. vairavo V. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį “VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir byloje nėra duomenų, kad V. L. buvo žinoma apie jai nuosavybės teise priklausančio automobilio panaudojimą nusikaltimo padarymui, todėl automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės nekonfiskavo. Iš kaltinamojo valstybės naudai priteisė automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pigimų suma - 1250 eurų.

8. Prokurorė vadovaudamasi BK 67 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 1 - 4 dalių nuostatomis nurodo, kad turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. L. paaiškino, kad automobilis “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu. V. L. jį nupirko, bet ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi ir automobilio vairuoti nemoka, todėl automobilį vairuoja ir automobiliu naudojasi jos sūnus J. L.. Automobilis dažniausiai ir stovi pas sūnų kieme. Automobilio rakteliai taip pat visada būna pas sūnų. Ji su sūnumi sutarė, kad jis tuo automobiliu naudosis savo reikmėms, taip pat jos ir kitų šeimos narių reikmėms. Apie tai, kad jos sūnus J. L. 2018 m. spalio 6 d. naktį, būdamas neblaivus, sėdo už minėto automobilio vairo, ji nežinojo, nes būtent jos sūnus J. L. minėtu automobiliu visada naudojasi. Sūnus neturėjo jos prašyti leidimo važiuoti minėtu automobiliu.

9. Prokurorė taip pat nurodo, kad iš V. L. asmens duomenų matyt, kad V. L. turi dar vieną suaugusį sūnų - D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pagal VŠĮ “Regitra” išrašą nuosavybės teise priklauso automobilis “VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu, konfiskavus automobilį “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė V. L. nenukentės, kadangi šeima naudojasi ne vienu automobiliu. Prokurorė atkreipia teismo dėmesį, kad J. L. yra ankščiau teistas, baustas administracine tvarka, turi problemų su alkoholio vartojimu, tam, kad apsidrausti nuo galimų sūnaus J. L. pažeidimų, susijusių su automobilio vairavimu, V. L. priėmė sprendimą automobilį “VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti savo vardu, nors faktiškai automobilis buvo nupirktas būtent sūnui J. L.

10. Prokurorės nuomone, komentuojamo nusikaltimo įvykdymas be transporto priemonės neįmanomas. J. L. padarė tyčinį nusikaltimą, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“ ir be šio automobilio jis objektyviai nebūtų galėjęs atlikti jam inkriminuojamų veiksmų - taigi, šis automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė. Automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas. Galiojantis teisinis reguliavimas numato imperatyvią teismo pareigą taikyti turto konfiskavimą visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam numatyti pagrindai, bei remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos, taikant turto konfiskavimą apžvalga Nr. AB-32-1. Kitoks minėtų nuostatų traktavimas formuotų asmens nebaudžiamumo jausmą ir net sudarytų sąlygas pakartotiniam šio asmens nusikalstamumui. Atkreipia teismo dėmesį, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnio reikalavimais, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, skirtingai nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais.

III. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

IV. Teismo posėdyje nuteistojo advokatė prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o tenkinti jos apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

V. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus

prokurorės Irinos Kurilo apeliacinio skundo

11. Ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, J. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo byloje nėra, tačiau prokurorė nesutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, jog V. L. buvo žinoma apie jai priklausančio automobilio panaudojimą nusikaltimo padarymui, todėl ji nesutinka su apylinkės teismo priimtu sprendimu dėl automobilio konfiskavimo netaikymo. Prokurorė prašo konfiskuoti automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įvykio metu vairavo nuteistasis, kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

12. Įvertinus bylos medžiagą, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių pateiktus argumentus teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

13. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas <.....>. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, kuriose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo būdamas neblaivus J. L., kai jo kraujyje buvo nustatyta 1,82 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė.

14. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. L., inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas asmeniui vairuojant automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastaroji transporto priemonė nuosavybės teise priklauso nuteistojo motinai V. L. (b.l.48). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad V. L. buvo žinoma apie jai nuosavybės teise priklausančio automobilio panaudojimą nusikaltimo padarymui, todėl automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas nebuvo taikytinas.

15. Pažymėtina, kad siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju - turto konfiskavimo, pobūdžio.

16. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju, automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme – be jo šio nusikaltimo padarymas nebūtų įmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju, transporto priemonė privalėjo būti konfiskuojama.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors nuosavybės teise priklauso V. L., tačiau buvo nupirktas J. L. asmeniniam naudojimui, kadangi V. L. ankščiau neturėjo ir iki šiol neturi vairuotojo teisių, ir vairuoti automobilio nemoka. Todėl faktiniu automobilio naudotoju ir savininku yra nuteistasis J. L.. Kaip nurodė apklausta V. L. automobilis naudojamas bendriems šeimos poreikiams, tačiau raktus nuo jo pastoviai turi jos sūnus J. L. (b.l.23-24). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. L. šeima turi ir naudojasi ne vienu automobiliu, todėl konfiskavus ankščiau paminėtą automobilį pastarosios interesai reikšmingai nenukentės. Tuo labiau, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde patvirtino, kad turi problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio, kas sudaro pagrindą manyti, kad realiai valdomą turtą – automobilį, jis galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

18. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, padarytą nusikalstamą veiką bei jos teisinį vertinimą, transporto priemonė šiuo konkrečiu atveju turėjo būti konfiskuojama. Apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės (faktinio automobilio savininko perleidimas besąlygiškai naudotis automobiliu kitam šeimos nariui, jo įsigijimo sąlygos ir pan.) nesudaro pagrindo šiuo atveju netaikyti ankščiau paminėto automobilio konfiskavimo, nuteistojo motinai priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendis dalyje dėl automobilio konfiskavimo keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl nuteistojo J. L. apeliacinio skundo

20. Šioje baudžiamojoje byloje apeliantas prašo pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį sumažinti jam paskirtą baudą, sutrumpinti specialiosios teisės atėmimą vairuoto transporto priemones atėmimą iki 1 metų, taip pat prašo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, automobilio vertės dydžio įmoką sumažinti iki 300 eurų.

21. Įvertinus bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus bei apygardos teisme posėdžio metu proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuotina, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, tinkamai parinko bausmės rūšį bei teisingai nustatė jos dydį, kuri šiuo atveju nelaikytina per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje neįžvelgus jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose.

22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

23. Skiriant bausmę kaltinamajam įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kiekvieno konkretaus kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Patikrinus byloje esančius duomenis laikytina, jog visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai.

24. J. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl jo padarymo, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai neabejotinai įvertino pastarajam skirdamas bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atidžiai vertino bylos aplinkybes, J. L. asmenybę (tai, kad nuteistasis dirba, tačiau ankščiau teistas, baustas administracine tvarka) padarytos veikos pavojingumą (nuteistojo kraujyje nustatyta 1,82 promilės alkoholio) bei šioje situacijoje parinko teisingą bausmės rūšį bei nustatė tinkamą jos dydį, pažymėjo, jog bausmės tikslų galima pasiekti skiriant nuteistajam baudą artimą minimaliai, be to, teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino 1/3. Taigi nėra jokio pagrindo laikyti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra akivaizdžiai per griežta ar neatitinka jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, o jo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo šeimyninę ir turtinę padėtį, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio.

25. Nors apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas paskirdamas vienerių su puse metų draudimą vairuoti transporto priemones paskyrė per ilgą šios baudžiamosios poveikio priemonės apribojimo terminą, kuris nėra proporcingas padarytam nusikaltimui, tačiau pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą apeliantas padarė, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 promilės etilo alkoholio. Pastarąjį nusikaltimą galima vertinti kaip labai pavojingą ir konstatuoti, kad J. L. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes nuteistasis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, nepaneigia anksčiau aptartų išvadų. Dėl ankščiau nurodytų priežasčių trumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės nėra pagrindo. Konstatuotina, kad tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios šioje nutartyje jau aptartos vertinant paskirtos baudos dydžio klausimą. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 1 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, neviršijantis BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkį, yra proporcingas ir adekvatus nuteistojo asmenybei, jos padarytai nusikalstamai veikai.

26. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos nustatyta jo naudojamo automobilio verte, pateikia savo argumentus patvirtinančią pažymą, tačiau šiuo atveju, pripažinus teisėtą pagrindą konfiskuoti aptariamą automobilį, jo vertės nustatymo klausimas esminės teisinės reikšmės neturi, todėl nebus nagrinėjamas.

27. Pažymėtina, kad priėmus sprendimą konfiskuoti automobilį, kurio vertė pagal nuteistojo tvirtinimą yra 300 eurų, iš nuteistojo nebus priteisiama 1250 eurų, todėl tokiu atveju nuteistojo padėtis faktiškai yra lengvinama.

28. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendis keičiamas tenkinant prokurorės apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paskirta išieškoti iš J. L. valstybės naudai 1250 (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt) eurų – automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 4 dalimis J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, paliekant galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutarimu laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įvykdymo dėl šio automobilio konfiskavimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Aiva SurvilienėArtūras ŠumskasUgnius Trumpulis