Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hans Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-730-881/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Hans Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,BIOCLAR Group“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,AUGUST IR KO“ dėl įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą ir nutraukti neteisėtus veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Hans Group“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė įpareigoti atsakovę UAB ,,BIOCLAR Group“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti juridinio asmens UAB ,,BIOCLAR Group“ pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymens „BIOCLAR“ jokia forma; uždrausti atsakovei jos gaminius žymėti ir juos vadinti „BIOCLAR“ bet kokia forma, įskaitant bet kokius žymenis, pavadinimus, kurių sudėtine dalimi būtų žodis „BIOCLAR“; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė paaiškino, kad gamina bei prekiauja „BIOCLAR“ prekės ženklo buitiniais nuotekų valymo įrenginiais. Įrenginių gamybos technologiją sukūrė bei įrenginius pradėjo gaminti, juos sertifikavo, gavo CE ženklinimą, atliko įrenginių bandymus Slovakijos bendrovė BIOCLAR, a. s. Ieškovė iki 2014 m. liepos 16 d. turėjo franšizę dėl įrenginių gamybos. Slovakijos bendrovė BIOCLAR, a. s. ketino keisti veiklos sritį, atsisakydama įrenginių gamybos, todėl ieškovė 2014 m. liepos 16 d. sutartimi įgijo visas teises į įrenginių gamybos technologiją, BIOCLAR, a. s. turėtą know-how, „BIOCLAR“ prekės ženklą, patentus ir kitas susijusias teises, įskaitant teisę naudotis visais atliktų bandymų protokolais, sertifikatais ir kt.

3. Šiuo metu ieškovė yra vienintelė teisėtai galinti gaminti įrenginius bei juos žymėti „BIOCLAR“ prekės ženklu. Atsakovė neteisėtai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, naudojasi „BIOCLAR“ prekės ženklu ir gamina bei į rinką tiekia tokius pat įrenginius kaip ir ieškovė. Atsakovė neteisėtai naudojasi „BIOCLAR“ prekės ženklu, bandymų protokolais, neteisėtai išrašo gaminių atitikties kokybei deklaracijas, naudoja CE žymenį. Atsakovė juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2015 m. gegužės 8 d., t. y. po to, kai ieškovė jau buvo tapusi visų teisių, susijusių su įrenginiais bei „BIOCLAR“ prekės ženklu, savininke. Ieškovė nėra suteikusi atsakovei teisės naudoti savo pavadinime žymenį „BIOCLAR“. Kadangi atsakovė savo pavadinime naudoja ieškovei priklausantį žymenį (prekės ženklą) „BIOCLAR“ ir neturi atsakovės duoto sutikimo jį naudoti, ji turi nutraukti neteisėtus veiksmus.

4. Atsakovė UAB ,,BIOCLAR Group“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad prieš steigiant atsakovę, jos steigėjas 2015 m. balandžio 1 d. gavo iš UAB „AUGUST IR KO“, prekės ženklo „BIOCLAR“, registruoto Lietuvos prekių ženklų registre (registracijos Nr. 53638), savininko sutikimą atsakovės pavadinime naudoti žymenį „BIOCLAR“. Taigi atsakovė teisėtai, remdamasi sutartimis ir susitarimais, sudarytais UAB „AUGUST IR KO“ ir atsakovės, savo veikloje naudoja „BIOCLAR“ prekės ženklą ir juo ženklina atsakovės gaminamus bei montuojamus „BIOCLAR“ nuotekų valymo įrenginius.

5. Nurodė, kad UAB „AUGUST IR KO“ nuo 2001 m. gruodžio 10 d. gamybos sutarties pagrindu yra įgijusi teisę iš BIOCLAR, a. s. (šiuo metu pavadinimas pakeistas į NATIVE WATER, a. s.) gaminti ir platinti „BIOCLAR“ nuotekų valymo įrenginius. Būtent šios sutarties pagrindu UAB „AUGUST IR KO“ perdavė atsakovei teisę gaminti „BIOCLAR“ nuotekų valymo įrenginius ir naudotis visais BIOCLAR a. s. vardu išduotais tokių įrenginių atitiktį pagrindžiančiais dokumentais.

6. NATIVE WATER a. s raštu patvirtino, kad ieškovės teiginiai apie jos įgytas teises iš BIOCLAR, a. s. yra melagingi. Jokių galiojančių ieškovės ir BIOCLAR a. s. sutarčių nėra, o vieninteliu „BIOCLAR“ prekės ženklo savininku šiuo metu yra UAB „AUGUST IR KO“. Priešingai nei teigiama ieškinyje, ieškovė neturi nuosavybės teisės į prekės ženklą ,,BIOCLAR“. Lietuvos valstybinio patentų biuro Apeliacijų skyrius nagrinėja atsakovės protestą dėl ieškovės paraiškos registruoti UAB „AUGUST IR KO“ nuosavybės teise priklausančiam ženklui „BIOCLAR“ identišką prekės ženklą.

7. Trečiasis asmuo UAB ,,AUGUST IR KO“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti; priimti atskirąją nutartį ir informuoti prokurorą apie galimai nusikalstamą (dokumentų klastojimas ir / ar jų panaudojimas, neteisėta juridinio asmens veikla ir pan.) UAB „Hans Group“ ir / ar jos vadovo elgesį.

8. Nurodė, kad UAB „AUGUST IR KO“ 2001 m. gruodžio 10 d. su BIOCLAR a. s., atstovaujamos tuomečio valdybos nario, kuris savo parašu bei antspaudu ir patvirtino minimą sutartį, sudarytos gamybos teisės sutarties pagrindu ilgą laiką gamino ir prekiavo Lietuvoje prekės ženklu „BIOCLAR“ pažymėtus B tipo biologinius nuotekų valymo įrenginius.

9. 2004 m. vasario 25 d. tuometis UAB „AUGUST IR KO“ vienintelis akcininkas įsteigė UAB „BIOCLAR BALTIJA“, kurios vadove tapo steigėjo sutuoktinė. Ši bendrovė taip pat kaip ir UAB „AUGUST IR KO“ vykdė prekybą „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtais B tipo įrenginiais ir kartu buvo prekės ženklo „BIOCLAR“, registruoto Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre (paraiškos pateikimo data 2005 m. gruodžio 20 d.), savininke.

10. 2011 m. gegužės 5 d. UAB „BIOCLAR BALTIJA“ buvo likviduota dėl bankroto, o pastarajai nuosavybės teise priklausiusį prekės ženklą „BIOCLAR“ nuosavybės teise įgijo UAB „AUGUST IR KO“, kuri iki šios dienos ir yra minimo prekės ženklo savininkė. Atsižvelgiant į tai, kad „BIOCLAR“ prekės ženklas nuosavybės teise priklauso UAB „AUGUST IR KO“, pastaroji 2015 m. balandžio 1 d. suteikė teisę atsakovei savo pavadinime naudoti žodį „BIOCLAR“. Tokiu būdu buvo įsteigta ir Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „BIOCLAR Group“, kuri ir vykdė BIOCLAR prekės ženklu pažymėtų B tipo nuotekų valymo įrenginių gamybą bei prekybą.

11. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovės vadovas ir akcininkas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. dirbo UAB „AUGUST IR KO“ vadybininku, kuriam pagal užimamas pareigas buvo žinoma visa įmonės konfidenciali informacija, susijusi su UAB „AUGUST IR KO“ ir BIOCLAR a. s. tarpusavio santykiais, „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtų B tipo įrenginių gamybos brėžiniai, įrenginiuose naudojamos technologijos techniniai aprašymai (įrenginių bandymo protokolai bei sertifikatai) ir kita konfidenciali informacija bei dokumentai, susiję su „BIOCLAR“ prekės ženklu pažymėtų B tipo įrenginių gamyba UAB „AUGUST IR KO“ bei jų techninėmis savybėmis.

12. Jokių santykių ieškovė su BIOCLAR a. s. niekuomet neturėjo ar bent jau apie tai UAB „AUGUST IR KO“ nėra ir nebuvo žinoma, o visus dokumentus, būtinus vykdyti BIOCLAR prekės ženklu pažymėtų B tipo įrenginių gamybą bei prekybą, neteisėtai iš UAB „AUGUST IR KO“ pasisavino ir ėmė juos naudoti ieškovės vardu gamindamas bei prekiaudamas minimais įrenginiais ieškovės vadovas ir akcininkas. Sužinojęs apie tai, kad esmingai pasikeitė BIOCLAR a. s. vadovybė ir įmonė inicijavo savo pavadinimo pakeitimą, sukūrė, esą prieš pat BIOCLAR a. s. vadovybės ir pavadinimo pasikeitimą (2014 m. liepos 16 d.), tariamai ieškovės ir BIOCLAR a. s. sudarytą neatlygintinę sutartį dėl visų teisių į „BIOCLAR“ prekės ženklą bei B tipo įrenginių gamybos know–how perdavimo ieškovei, kuria ir grindžia savo reikalavimus šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismas šią išvadą grindė tuo, kad ieškovė nepateikė duomenų apie tai, jog jai faktiškai buvo perduoti brėžiniai, instrukcijos, susiję su nuotekų įrenginių gamyba, sertifikatai ar kiti gamybinę paslaptį (know-how) lydintys dokumentai, taip pat frančizės sutarties, kuri patvirtintų buvus ieškovės bendradarbiavimą su Slovakijos bendrove BIOCLAR, a. s. Teismas atsižvelgė į tai, kad pati Slovakijos bendrovė BIOCLAR, a. s., kurios dabartinis pavadinimas yra NATIVE WATER, a. s., paneigė sutarties su ieškove sudarymo faktą. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, kuri pasirašė 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo sutartį, taip pat negalėjo patvirtinti, kad jos vadovaujama Slovakijos bendrovė BIOCLAR, a. s turėjo kokių nors sutarčių ar santykių su UAB ,,Hansa Group“. Teismui abejonių sutarties realumu sukėlė ir faktas, kad ji sudaryta neatlygintinai ir prieš pat pakeičiant juridinio asmens BIOCLAR, a. s. pavadinimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neįrodė, jog turi teisėtą pagrindą reikalauti, kad teismas uždraustų atsakovei naudoti žymenį BIOCLAR, ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,Hans Group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Ieškovė dar iki sutarties sudarymo gamino įrenginius, turėjo visą reikiamą informaciją, brėžinius ir kt., todėl atskirai pagal sutartį jokie papildomi perdavimai nebuvo ir neturėjo būti daromi.

15.2. Byloje esant įgalioto asmens NATIVE WATER, a. s. vardu pasirašytai sutarčiai, negalima teigti, jog ji nebuvo sudaryta, remiantis vėlesne naujų valdymo organų, nežinojusių tikrosios situacijos, išduota pažyma.

15.3. Negalima a priori teigti, kad sutarties neatlygintinumas savaime kelia abejones dėl sutarties tikrumo.

15.4. Jei teismui kilo abejonių dėl ieškovės vadovo D. V. ankstesnės veiklos, jis turėjo būti kviečiamas į teismo posėdį, pripažįstant jo dalyvavimą būtinu, ir apklaustas. Teismo nurodytos abejonės nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl tuo grįsti išvadas apie nesudarytą sutartį teismas negalėjo.

15.5. Teismas nuvertino ieškovės reikalavimus patvirtinančio tiesioginio rašytinio įrodymo – sutarties originalo – svarbą ir sprendimą grindė išvestiniais, netiesioginiais įrodymais. Byloje yra autentiška sutartis, su originaliais parašais, kuri buvo ir tebėra vykdoma (faktą, jog ieškovė įrenginius gamina ir jais prekiauja, patvirtino ir atsakovė).

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

16.1. Liudytoja K. M. nepatvirtino teismui sandorio, dokumentuoto sutartimi, sudarymo ir sutarties pasirašymo fakto, o pažymėjo tik tai, kad dėl BIOCLAR B šeimos nuotekų valymo įrenginių gamybos vyko komunikavimas su Lietuvoje registruota bendrove, kurios pavadinimo neprisiminė. Nors ieškovė ir teigia esanti minima bendrovė, tačiau ji sąmoningai ignoruoja faktą, kad nuo 2001 m. gruodžio 10 d. trečiasis asmuo buvo įgijęs BIOCLAR B šeimos nuotekų valymo įrenginių gamybos teisę ir bendradarbiavo su NATIVE WATER, a. s. Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

16.2. Teismas pagrįstai sprendimo motyvuojamoje dalyje pažymėjo, kad vertingo turto (prekės ženklo ir gamybinės paslapties) neatlygintinis perdavimas kitam juridiniam asmeniui prieš pat turtą nuosavybės teise valdžiusio asmens pavadinimo pakeitimą (akivaizdus veikimas priešingais pelno siekiančio juridinio asmens tikslais), greta su kitais byloje esančiais įrodymais leidžia spręsti esant labiau tikėtinu, jog sandoris, dokumentuotas sutartimi, de facto nebuvo sudarytas.

16.3. Tai, kad ieškovės vadovas D. V. asmeniškai nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje ir betarpiškai pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimus (jie laikytini byloje įrodymais) dėl ginčo esmės nesukuria teismui pareigos ex officio pripažinti D. V. dalyvavimą byloje būtinu ir jį apklausti, t. y. rinkti įrodymus byloje.

16.4. Ieškovė kitų įrodymų, išskyrus sutartį bei jos atstovo paaiškinimus, įrodančių sutartimi dokumentuoto sandorio sudarymą, vykdymo bei įvykdymo faktus, teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai sutartį vertino kaip dokumentą, neįrodantį juo dokumentuojamo sandorio egzistavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18. Ginčas byloje kilo dėl atsakovės pavadinime naudojamo prekės ženklo „BIOCLAR“. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.39 straipsniu ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 50 straipsniu (ieškinio pareiškimo metu galiojusi įstatymo redakcija) reikalauja nutraukti neteisėtą naudojimąsi jai priklausančiu prekės ženklu „BIOCLAR“.

19. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė, jog turi teisėtą pagrindą reikalauti, kad teismas uždraustų atsakovei naudoti žymenį „BIOCLAR“, ieškinį atmetė. Ieškovė apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad turi galiojančią sutartį, kurios pagrindu išimtinės teisės naudoti prekės ženklą „BIOCLAR“ priklauso jai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl toliau nurodomų priežasčių.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo nėra, jog prekės ženklas „BIOCLAR“ priklauso (-ė) Slovakijos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui BIOCLAR, a. s. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo pateikė duomenis apie su Slovakijos Respublikoje registruotu juridiniu asmeniu BIOCLAR, a. s. sudarytas sutartis dėl prekės ženklo „BIOCLAR“ naudojimo:

20.1. trečiasis asmuo UAB „AUGUST IR KO“ ir Slovakijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo BIOCLAR, a. s. 2001 m. gruodžio 10 d. sudarė gamybos teisės sutartį, kuria, be kita ko, trečiasis asmuo įgijo teisę naudoti BIOCLAR, a. s. prekės ženklus (gamybos teisės sutarties 6.1, 9.1 punktai);

20.2. ieškovė „Hans Group“ ir Slovakijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo BIOCLAR, a. s. 2014 m. liepos 16 d. sudarė gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimą, kuriuo, be kita ko, ieškovė įgijo teisę naudoti BIOCLAR, a. s. prekės ženklus (susitarimo 4–5 punktai).

21. Ginčo dėl UAB „AUGUST IR KO“ sudarytos sutarties ir ja įgytos teisės naudoti BIOCLAR, a. s. prekės ženklą „BIOCLAR“ byloje iš esmės nėra.

22. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovės teisės į prekės ženklą BIOCLAR, a. s., o 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimą nelaikė pakankamu ir patikimu tokios teisės įrodymu. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka.

23. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad šios bylos objektas nėra 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimo galiojimo, jo tinkamo vykdymo ar kiti su šiuo susitarimu susiję klausimai. Nagrinėjamu atveju šis susitarimas laikytinas tik vienu iš įrodymų, kuriais grindžiamas iš įrodinėjamos teisės į prekės ženklą kylantis ieškovės reikalavimas atsakovei.

24. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirmiau nurodytas įrodymas yra vertinimas CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka. Atitinkamai teismas, remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, spręsdamas konkretų ginčą, gali suteikti didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie patikimiau patvirtina ar paneigia tam tikrų įrodinėjamų faktų egzistavimą (neegzistavimą). Tų pačių įrodymų įrodomoji reikšmė, sprendžiant skirtingo pobūdžio ginčus, gali būti nevienoda. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju dėl atskirų įrodymų įrodomosios reikšmės (svarbos) sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atitinkamai tai motyvuodamas.

25. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės akcentuojama aplinkybe, kad 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimas nėra nuginčytas, o jo suklastojimo faktas, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK nustatyta tvarka neįrodytas (CPK 184 straipsnis).

26. Kita vertus, kaip nurodyta anksčiau, šioje byloje nėra sprendžiama dėl NATIVE WATER, a. s. ir ieškovės teisinių santykių pagal 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimą, o vertinama, ar 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimas yra pakankamas įrodymas pagrįsti ieškovės pareikštą reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Įrodymų pakankamumo prasme teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties dėl išimtinių teisių į prekės ženklą egzistavimas nagrinėjamu atveju savaime nesudaro pakankamo pagrindo ja besąlygiškai vadovautis, esant kitų duomenų, kurie rodo, jog kita sutarties šalis sandorio nepripažįsta.

27. Kaip matyti iš bylos duomenų, Slovakijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo BIOCLAR, a. s. 2014 m. liepos 23 d. pakeitė pavadinimą į NATIVE WATER, a. s. ir 2014 m. rugsėjo 19 d. raštu informavo trečiąjį asmenį UAB „AUGUST IR KO“, kad sutartis, neva sudaryta 2014 m. liepos 16 d. tarp BIOCLAR, a. s. ir UAB „Hans Group“ neegzistuoja. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad viena iš 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimo šalių paneigė šio sandorio teisines pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarieji NATIVE WATER, a. s. nurodyti duomenys byloje yra nepaneigti.

28. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad galbūt naujiems NATIVE WATER, a. s. valdymo organams nebuvo perduotas 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimas, todėl ir buvo pateiktas toks atsakymas. Ieškovės teigimu, tai patvirtina ir susitarimą pasirašiusios liudytojos K. M. parodymai. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus bylos duomenis, ieškovės paaiškinimus vertina kritiškai.

29. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimą Slovakijos Respublikoje registruoto juridinio asmens BIOCLAR, a. s. vardu pasirašė K. M., kuri buvo šios bendrovės kolegialaus valdymo organo – valdybos – prezidentė. Kaip nurodo ir pati ieškovė, 2018 m. kovo 27 d. teismo posėdyje apklausta liudytoja K. M. atsisakė liudyti, ar naujiems NATIVE WATER, a. s. valdymo organams buvo perduoti visi įmonės dokumentai. Tokie liudytojos parodymai anaiptol nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visi įmonės dokumentai naujiems valdymo organams galbūt nebuvo perduoti, kaip apeliaciniame skunde teigia ieškovė.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei pateikus duomenis, jog viena iš 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimo šalių neigia sudariusi tokį susitarimą, pareiga paneigti šiuos duomenis teko ieškovei (CPK 178 straipsnis). Pastaroji jokių duomenų, kurie paneigtų šį faktą, išskyrus deklaratyvius anksčiau nurodytus samprotavimus, nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės paaiškinimai dėl to, kad sutartis naujiems valdymo organams nebuvo perduota, neįtikina ir tuo aspektu, kad ieškovės kontrahentei nurodžius duomenis, jog sutartis nebuvo sudaryta, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų (neteikė jokių duomenų), kad su kontrahente bendradarbiavimo būdu sprendė iškilusį sutarties sudarymo fakto, galiojimo ar nutraukimo klausimą (CK 6.200 straipsnis).

31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nurodytas 2014 m. liepos 16 d. gamybinės paslapties (know-how) perleidimo susitarimo nepakankamumas įrodyti egzistuojančią teisę naudoti prekės ženklą „BIOCLAR“ nėra vienintelis pagrindas ieškinį atmesti.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė prekės ženklo „BIOCLAR“ Lietuvos Respublikoje nėra įregistravusi. Priešingai, šis prekės ženklas nuo 2007 m. vasario 26 d. yra registruotas trečiojo asmens UAB „AUGUST IR KO“. Ieškovė paraišką registruoti prekės ženklą „BIOCLAR“ pateikė tik 2015 m. balandžio 14 d., o prekės ženklas iki šiol nėra registruotas, nes dėl jo pareikštas protestas. Ieškovė šioje byloje taip pat neįrodinėjo, kad prekės ženklas „BIOCLAR“ yra pripažintas arba plačiai žinomas.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 2.39 straipsnio 3 dalis, kuria remiasi ieškovė, nustatanti, jog juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus, šiuo atveju nebuvo pažeista. CK 2.39 straipsnio 3 dalis nėra pažeista, nes ieškovė paraišką registruoti prekės ženklą „BIOCLAR“ pateikė 2015 m. balandžio 14 d., o atsakovė Juridinių asmenų registre registruota 2015 m. balandžio 8 d., t. y. dar iki ieškovės paraiškos registruoti prekės ženklą pateikimo.

34. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl prekės ženklo registracijos, ieškovė taip pat neįgyja teisės naudotis ir PŽĮ nustatytais teisių gynimo būdais. Teisės į prekių ženklą atsiradimo pagrindas yra jo registracija (PŽĮ 20 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė pareikštu reikalavimu iš esmės siekia įgyvendinti PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisę, tačiau tik įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad trečiasis asmuo UAB „AUGUST IR KO“ įrodė prekės ženklo „BIOCLAR“ naudojimo teisę, nuo 2007 m. vasario 26 d. yra registruotas šio prekės ženklo savininkas, o atsakovė nuo 2015 m. balandžio 1 d. turi galiojantį trečiojo asmens sutikimą naudoti šį prekės ženklą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

36. Apeliacinį skundą atmetus ieškovės bylinėjimosi išlaidos tenka jai pačiai (CPK 93 straipsnis). Trečiasis asmuo ir atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.