Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2748-667/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
1-2748-667/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61909-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
K. R.
Nukentėjusysis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2748-667/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61909-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.5.4.1; 2.3.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Ausmai Mackevičienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam K. R., nukentėjusiajai R. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. R., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 145 str. 1 d.,

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. R. 2017-11-26 apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, metė į sutuoktinę R. R. virtuvinį peilį, taip sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad veiksmu išreikštas grasinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad su žmona R. R. yra susituokę nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jam tai antroji santuoka, pirma žmona mano yra mirusi. Su R. R. turi dvi dukras, šeimoje santykiai buvo normalūs. 2017-11-26 apie 19.30 val., buvo išgėręs ir nesusivaldė jų konflikto metu, jam užėjo pyktis, supyko ant žmonos dėl to, kad žmona man nepasakė kur 2017-11-25 išėjo, o kai jai grįžus 2017-11-26 paklausė ji neatsakė. Kaltas alkoholis, nors problemų su alkoholiu neturi, bet paskutiniu metu piktnaudžiavo, dabar nebegers, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Dabar nesuvokia, kodėl taip padarė, kad metė į žmonos pusę virtuvinį peilį, tačiau ne tą kur duonai pjaustyti, bet mažesnį. Jis metė į duris peilį, žmona buvo koridoriuje tarpduryje, todėl pilnai galėjo išsigąsti dėl kėsinimosi nužudyti, nors jis tikslo ją nužudyti ar sunkiai sužaloti neturėjo. Gailisi dėl to ką padarė, anksčiau nesmurtavo prieš žmoną, tai pirmas kartas ir paskutinis. Žmonos atsiprašė, ji jam atleido, jis nori, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius. (b. l. 67).

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta žemiau išvardintais įrodymais.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole R. R. nurodė, kad jos sutuoktinis R. 2017-11-26 apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio namo (duomenys neskelbtini) virtuvėje metė į ją virtuvinį peilį (b.l. 6-7).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta, aprašyta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir užfiksuota vieta, kur įlindo kaltinamojo mesto peilio smaigalys, įvykio vietos apžiūros metu buvo išimtas peilis. (b. l. 8-12). 2017-11-27 tarnybiniu pranešimu minėtas peilis priduotas saugoti į Kauno m. Santakos PK daiktų saugyklą.

2017-11-26 20:14:17 K. R. nustatytas 1,34 promilių girtumas, kuris užfiksuotas 2017-11-26 pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 8162.

Iš nukentėjusiosios R. R. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad su K. R. santuokoje yra nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jie abu ir jų pilnametė dukra L. R. gyvena K. R. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Daugiau kaip pusmetis jos ir K. R. tarpusavio santykiai nėra geri, atšalę dėl jo pomėgio piktnaudžiauti alkoholiu, nors kažkokių tarpusavio konfliktų tarp jų nebūna. Jis stengiasi kontroliuoti kiekvieną jos žingsnį, o tai ją slegia. 2017-11-25 dienos metu ji išėjo iš namų ir grįžo tik 2017-11-26 dienos metu. Jai grįžus K. pradėjo jos klausinėti, kur ji buvo. Nieko jam konkrečiai neatsakė, nes anksčiau būdavo atvejai, kai jam ji pasakydavo, o jis skambindavo tiems žmonėms ir tikrindavo, ar tikrai ji buvo buvusi pas juos. Kuomet 2017-11-26 K. R. nepasakė, pas ką konkrečiai buvo išvykusi, jis, būdamas virtuvėje ir jau būdamas neblaivus, apie 19.30 val. metė į ją virtuvinį peilį, kuriuo pjaustė maistą. Į ją nepataikė, bet peilis įsmigo į medines virtuvės duris. Ji tai suprato kaip grasinimą sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Fiziškai sužalota nebuvo, anksčiau smurto nepatyrė. (b. l. 22-23, 25).

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Teismas ištyręs įrodymus konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tiek jos nurodytomis aplinkybėmis, kai ji dėl kaltinamojo grasinimo sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kuris buvo išreikštas peilio didele jėga metimu į jos pusę, ko pasekoje mesto peilio ašmenys įlindo į uosio medienos masyvo durų staktą, pagrįstai kreipėsi į policiją, nes jautė realią grėsmę dėl kaltinamojo veiksmų jam esant įpykusiam ir neblaiviam. Todėl teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visetu yra įrodyta, kad kaltinamasis K. R. 2017-11-26 apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia metė į sutuoktinę nukentėjusiąją R. R. virtuvinį peilį, taip sudarydamas nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad veiksmu išreikštas grasinimas sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė laikytina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 42, 44)

Teisme nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, kad jie susitaikė, vienas kitam neturi jokių pretenzijų. Abu geranoriškai išsprendė visus kilusius nesutarimus, todėl prašo baudžiamąją bylą K. R. atžvilgiu nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. (b. l. 83).

Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 str. 1 d. išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia, teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes padarytas nesunkus nusikaltimas, nėra sunkių padarinių, kaltinamasis anksčiau nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka nebaustas, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., atleistinas BK 38 str. 1 d. pagrindu ir baudžiamoji byla kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius nutrauktina. Pagrindų, kurie būtų pagrindas skirti BK 67 str. numatytas baudžiamojo poveikio priemones, nenustatyta. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nenustatyta (BK 38 str. 2 d.).

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – virtuvinį peilį, kuris saugomas Santakos PK, grąžintinas nukentėjusiajai.(b.l. 12)

Bausmės atlikimo atveju į kaltinamojo bausmės laiką įskaitytinas jo išbūtas laikas sulaikyme nuo 2017-11-26 19,55 val. iki 2017-11-28 12.25 val. – 2 paros.(b.l. 53, 55)

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina K. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b.l. 57-58)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendė:

K. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. R. (BK 38 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įspėti K. R., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – virtuvinį peilį grąžinti nukentėjusiajai.

Bausmės atlikimo atveju į kaltinamojo bausmės laiką įskaityti jo išbūtą laiką sulaikyme nuo 2017-11-26 19,55 val. iki 2017-11-28 12.25 val. – 2 paras.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius