Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-17 · Civilinė byla Nr. 2A-800-186/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-17
Bylos Nr.
2A-800-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB „Toris“
Atsakovas
UAB „Hidroma“
Advokatai
Šarūnas Vilčinskas
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-800-186/08Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9.; 42.10.; 52.3. (S)
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. spalio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Deimantei Šernaitei

dalyvaujant atsakovo atstovams Viačeslavui Karklinevskij, advokatui Šarūnui Vilčinskui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Toris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Toris“ ieškinį atsakovui UAB „Hidroma“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Hidroma“ priešieškinį ieškovui UAB „Toris“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Toris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Hidroma“, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 205,99 Lt skolą už atliktus statybos darbus, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-07-18 tarp UAB „Hidroma“ ir UAB „Toris“ buvo pasirašyta statybos rangos darbų sutartis Nr. 07/18, pagal kurią UAB „Toris“ įsipareigojo atlikti gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukciją pagal suderintą sąmatą, o UAB „Hidroma“ – priimti atliktus darbus ir už juos apmokėti pagal abiejų šalių pasirašytus atliktų darbų aktus ir išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovas skolos susidarymo faktą grindė atsakovo neatsiskaitymu už atliktus darbus. Nurodė, jog atsakovui vengiant priimti perduodamas darbus, ieškovas darbų perdavimą įformino vienašališkai pasirašydamas 2006-08-24 atliktų darbų aktą A001. Kadangi ieškovas darbus atliko tinkamai, šis aktas yra galiojantis, o atsakovas laikomas priėmęs jam perduotus darbus.

Atsakovas UAB „Hidroma“ su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu prašė nutraukti 2006-07-18 Statybos rangos sutartį Nr. 07/18, sudarytą tarp UAB „Hidroma“ ir UAB „Toris“, dėl gamybinių patalpų rekonstrukcijos (remonto) (duomenys neskelbtini), Vilnius; priteisti iš ieškovo UAB „Toris“ 30 100,26 Lt nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas netinkamai atliko darbus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sumokėję rangovui 6000 Lt dydžio avansą, o sutartyje numatyta darbų kaina yra 20 395,22 Lt, atsakovas yra skolingas ieškovui 14 395,22 Lt. Atsakovas nuostolius grindė negautomis 36 681,48 Lt dydžio pajamomis, kurias galėjo gauti, jei būtų išnuomoję rekonstruojamas patalpas, o taip pat nurodė, kad ieškovo reikalaujama priteisti įsiskolinimo suma turi būti sumažinta darbams pabaigti reikalinga 7814 Lt dydžio pinigų suma. Atsakovas prašė taikyti ginčo šalių prievolių įskaitymą (36 681,48 Lt + 7814 Lt – 14 395,22 Lt).

Ieškovas UAB „Toris“ su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2008-05-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Hidroma“ ieškovo UAB „Toris“ naudai 7391,99 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7391,99 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2006-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimo išlaidas. Teismas pripažino, kad rangovo UAB „Toris“ vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra galiojantis, kadangi atsakovas UAB „Hidroma“ neįrodė darbų rezultatų trūkumų, dėl kurių jų negalima būtų naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir kad tų trūkumų neįmanoma būtų pašalinti (LR CK 6.694 str. 6 d.), kadangi iš eksperto išvados matyti, kad pašalinti nustatytus betoninių grindų trūkumus, t.y. iš esmės iki galo baigti darbus, įmanoma. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju netaikytina LR CK 6.662 str. 3 d. nuostata, įtvirtinanti draudimą remtis darbų perdavimo–priėmimo akte neaptartų akivaizdžių trūkumų faktu. Šią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad LR CK 6.662 str. 3 d. numatytos pasekmės taikomos tik tuo atveju, jei pats darbų perdavimas ir priėmimas buvo tinkamas, ir į tai, kad ši nuostata taikytina tik akivaizdžių trūkumų atžvilgiu. Teismas atsižvelgė, kad ieškovas UAB „Toris“ praleido visus darbų atlikimo terminus, kad be atsakovo sutikimo pakeitė sąmata patvirtintą betono grindų impregnavimui numatytą naudoti medžiagą, kad perdavimo– priėmimo akte nurodyta daugiau darbų, nei jų realiai atlikta (sudėta mažiau tarpiklių), ir nurodytas impregnantas, kuris nebuvo naudojamas, o taip pat į eksperto išvadoje nustatytus darbų trūkumus – grindų paviršių nelygumus ir tai, kad nesudėti tarpikliai prie sienų kaip trūkumas nėra akivaizdus. Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, teismas laikė pagrįstu užsakovo UAB „Hidroma“ nesutikimą mokėti visą sutartyje numatytą kainą už atliktus darbus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad nei sutartyje, nei teisės aktuose nėra numatyti kokybės reikalavimai autoserviso grindims, taip pat kad šie trūkumai nėra esminiai ir netrukdo naudoti patalpų pagal paskirtį. Teismas iš eksperto išvados nustatė, kad grindų paviršiaus nelygumas neatitinka paties UAB „Toris“ 2005-09-29 Statybos taisyklių (258.3. p.), kurios yra privalomas dokumentams visiems UAB „Toris“ padaliniams ir darbuotojams atliekant taisyklėse nurodytus statybos ir montavimo darbus. Teismas taip pat iš eksperto išvados nustatė, kad ieškovas sudėjo 57 tarpiklius prie kolonų ir sienų, nors Sutartimi patvirtintoje lokalinėje sąmatoje šalys buvo sutarusios dėl 78,4 tarpiklių sudėjimo. Be to, ir pačiame darbų perdavimo akte klaidingai nurodyta, jog buvo sudėti 78,4 tarpikliai. Teismas sumažino ieškovo prašomą iš atsakovo priteisti įsiskolinimą 7814 Lt dydžio eksperto išvadoje nurodyta pinigų suma, reikalinga Sutartyje numatytų grindų kokybei pasiekti, ieškovui iš atsakovo priteisdamas 7391,99 Lt už atliktus darbus (LR CK 6.665 str. 1 d. 2 p.). Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, nesant LR CK 6.665 str. 3 d., 6.652 str. 4 d. ir 6.217 str. 1 d. ir 2 d. numatytų pagrindų. Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 30 100,26 Lt nuostolių (negautų pajamų) priteisimo, kurie susidarė atsakovui dėl užsitęsusių rangos darbų negalint išnuomoti šių patalpų, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki priešieškinio pareiškimo būtų ketinęs išnuomoti šias patalpas, ir nesiėmė jokių priemonių darbai būtų baigti laiku.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Toris“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008-05-09 sprendimą dalyje, kurioje ieškovo UAB „Toris“ ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, ir ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo UAB „Hidroma“ 15 205,99 Lt skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15 205,99 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2006-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, pripažindamas atsakovui teisę remtis 2006-08-24 atliktų darbų akte A001 neaptartais trūkumais, netinkamai įvertino byloje nustatytų trūkumų pobūdį, nepagrįstai grindų paviršiaus nelygumus pripažindamas paslėptais trūkumais (LR CK 6.662 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos LR CK 6.662 str. 2 d. numatytos teisinės pasekmės – draudimas remtis darbų perdavimo-priėmimo akte neaptartais trūkumais – kadangi jei grindų nelygumas yra trūkumas, tai yra akivaizdus trūkumas, kuris nebuvo aptartas ieškovo vienašališkai pasirašytame 2006-08-24 atliktų darbų akte A001, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino galiojančiu. Teismas, pripažindamas atsakovui teisę remtis byloje nustatytais grindų betonavimo darbų trūkumais, pažeidė LR CK 6.689 str. 2 d. nuostatą, draudžiančią užsakovui remtis pastebėtų trūkumų faktu tuo atveju, kai pačiam užsakovui pagal sutartį tenka pareiga vykdyti statybos darbų kontrolę ir priežiūrą. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga užsakovui UAB „Hidroma“ buvo numatyta 2006-07-18 Statybos rangos darbų sutarties Nr. 07/18 4.2.2 punkte. Todėl atsakovas negalėjo remtis darbų trūkumais dėl grindų nelygumo ir neįrengtų tarpinių, atsižvelgiant į tai, kad šiuos trūkumus buvo galima nustatyti užsakovui tinkamai prižiūrint atliekamus darbus. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovo teisę reikalauti sumažinti darbų kainą ta suma, kuri yra reikalinga teismo nustatytiems darbų trūkumams pašalinti. LR CK 6.665 str. 1 d. numatytas teises užsakovas galėjo įgyti tik įvykdęs pareigą priimti darbus ir priėmimo procese aptaręs darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5005/2004). Teismas nepagrįstai nustatytus grindų nelygumus laikė darbų trūkumu. Šią išvadą padarydamas iš eksperto išvados, teismas pažeidė LR CPK 218 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Eksperto išvadas dėl darbų trūkumų nagrinėjamu atveju paneigia 2006-08-24 atliktų darbų aktas Nr. A001, kuriame nėra nurodyta jokių ieškovo atliktų darbų trūkumų dėl grindų kokybės ir lygumo. Apelianto manymu, ekspertizės išvada negali paneigti darbų perdavimo-priėmimo akto, kuris yra tiesioginė perduotų darbų kokybės įrodinėjimo priemonė. Ekspertizės išvada galėtų būti pagrindas ginčyti 2006-08-24 atliktų darbų aktą Nr. A001, tačiau atsakovas jo priešieškiniu neginčijo. Apelianto manymu, eksperto išvada, kad nustatyti autoserviso grindų paviršiaus nelygumai yra šių grindų trūkumai, yra nepagrįsta. Teismas, spręsdamas apie grindų paviršiaus nelygumus, negalėjo remtis statybos taisyklėmis (Lietuvos statybininkų asociacijos patvirtintų Statybos taisyklių ST 121895674.03:2005 146 p. ir UAB „Toris“ Statybos taisyklių ST 110336566.01:2005 258.3 p.), kadangi, vadovaujantis STR 1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ 13.2 punktu, tai yra savanoriškai taikomas statybos techninis dokumentas. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarusios dėl šių statybos taisyklių taikymo. Atsižvelgiant į tai, vienintelis galimas ir tinkamas kokybės įvertinimo kriterijus nagrinėjamu atveju galėjo būti įvertinimas, ar dėl nustatytų grindų nelygumų jos yra tinkamos naudoti autoserviso paskirčiai. Pareiga įrodyti šią aplinkybę teko užsakovui. Tačiau nagrinėjamoje byloje buvo pripažinta, jog nustatytas grindų nelygumas nėra kliūtis patalpas eksploatuoti pagal paskirtį, t.y. autoserviso veiklai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008-05-09 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ieškovas UAB „Toris“ apeliaciniu skundu ginčija Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008-05-09 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą toje dalyje, kurioje teismas iš atsakovo UAB „Hidroma“ priteistiną įsiskolinimo už atliktus darbus sumą sumažino nagrinėjamoje byloje nustatytiems darbų trūkumams pašalinti reikalinga pinigų suma. Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija ne tik atsakovo teisę remtis darbų trūkumų faktu ir reikalauti darbų trūkumams pašalinti reikalingos pinigų sumos priteisimo, bet ir patį trūkumų faktą. Apeliacinio skundo teisinį pagrindą sudaro argumentai dėl netinkamo LR CK 6.662 str. 3 d., 6.689 str. 2 d., 4 d., 6.665 str. 1 d. įtvirtintų materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino rangovo UAB „Toris“ vienašališkai pasirašyto 2006-08-24 atliktų darbų akto A001, kuriuo jis perdavė užsakovui UAB „Hidroma“ pagal 2006-07-18 Statybos rangos darbų sutartį Nr. 07/18 atliktus darbus, juridinę galią sprendžiant dėl perduotų darbų trūkumų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad rangovas turi teisę pasinaudoti LR CK 6.694 str. 4 d. įtvirtinta teise vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą, jeigu jis pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Darbų perdavimo tinkamumas vertintinas šioje byloje nustatytų tarp ginčo šalių susiklosčiusių faktinių statybos rangos teisinių santykių kontekste, atsižvelgiant į šalių bendradarbiavimo pareigos tinkamą vykdymą (LR CK 6.691 str. 1 d.). Užsakovui vengiant ar atsisakant priimti atliktus darbus, svarbu įvertinti to priežastis. Byloje nustatyta, jog rangovas atliktų darbų perdavimą pradėjo vykdyti nebaigęs atlikti visų 2006-07-18 Statybos rangos sutartimi Nr. 18 sulygtų darbų dėl to, kad, kaip nurodė pats rangovas, užsakovas jam neleido tų darbų pabaigti. Tuo tikslu UAB „Toris“ 2006-08-29 ir 2006-09-14 surašė pretenzijas, ragindamas užsakovą priimti perduodamus faktiškai atliktus darbus, pasirašyti atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą ir už juos atsiskaityti (T.1, b.l.8,25). Iš ieškovo UAB „Hidroma“ 2006-09-20 atsakymo į pretenziją matyti, jog užsakovas buvo suinteresuotas, kad rangovas, ištaisęs faktiškai atliktų darbų trūkumus, tęstų savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir baigtų pradėtus rangos sutartimi ginčo šalių sulygtus darbus (T.1, b.l.9). Iš šio atsakymo matyti, jog UAB „Hidroma“ savo veiksmus, sustabdant savo sutartinės prievolės sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti ir apmokėti už faktiškai atliktus darbus vykdymą, siejo su rangovo priešpriešinės prievolės tinkamai ir laiku atlikti rangos sutartimi sulygtus statybos darbus nevykdymu. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų ėmęsis nuo jo priklausančių protingų priemonių susidariusioms darbų atlikimo kliūtims pašalinti, siekdamas aptarti faktiškai atliktų darbų trūkumus ir jų pašalinimo galimybę tam, kad galėtų pabaigti pradėtus darbus. Atsižvelgiant į tai, jog, rangovui siekiant perduoti faktiškai atliktus darbus, užsakovo pozicija dėl darbų trūkumų buvo aiškiai išreikšta ieškovo 2006-09-20 atsakyme į pretenziją (T.2, b.l.9), tačiau tikslus užsakovo tuo metu nustatytų trūkumų identifikavimas nėra galimas dėl rangovo bendradarbiavimo pareigos netinkamo vykdymo, teisėjų kolegija, naudodamasi teismui suteikta diskrecijos teise konstatuoti atliktų rangos darbų perdavimo tinkamumą, pripažįsta, jog ieškovas UAB „Toris“ netinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti LR CK 6.662 str. 3 d. ir LR CK 6.689 str. 2 d. numatytų teisinių pasekmių bei pripažinti, jog, rangovui vienašališkai pasirašius atliktų darbų aktą, užsakovas neteko teisės remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu. Draudimas remtis perduotų darbų trūkumų faktu, nepaisant to, jog vykdant darbų perdavimo procesą užsakovas buvo aiškiai išreiškęs savo valią dėl šių trūkumų egzistavimo, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str. 4 d.) bei sąlygotų pernelyg formalų teisės normų taikymą.

Pirmosios instancijos teismo išvada dėl rangovo UAB „Toris“ perduotų darbų trūkumų buvo padaryta tinkami ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Eksperto išvadoje nustatyti 2006-07-18 Statybos rangos darbų sutarties Nr. 07/18 pagrindu atliktų statybos rangos darbų trūkumai teismo sprendimu buvo konstatuoti atlikus jų teisinį įvertinimą, t.y. juos įvertinus remiantis LR CK 6.663 str. ir 6.684 str. įtvirtintais darbų kokybės nustatymo kriterijais (perduotų darbų atitikimui rangos sutarties (sąmatos) sąlygoms, įprastai tokios rūšies darbams keliamiems reikalavimams, o taip pat normatyvinių statybos dokumentų nustatytiems reikalavimams).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog sprendžiant dėl rangovo atliktų darbų kokybės ir jų trūkumų, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo vadovautis UAB „Toris“ generalinio direktoriaus 2005-09-19 įsakymu patvirtintų statybos taisyklių ST 110336566.01:2005 258.3 punkto reikalavimais galimam grindų paviršiaus nuokrypiui. Vadovaujantis minėto įsakymo 2 punktu, šios taisyklės yra privalomas dokumentas, kuriuo būtina vadovautis visiems UAB „Toris“ padaliniams ir darbuotojams, atliekant statybos ir montavimo darbus. Kadangi šio normatyvinio statybos techninio dokumento privalomumą savo veikloje pripažino pats ieškovas, teisėjų kolegija pripažįsta būtinumą jį taikyti sprendžiant dėl ieškovo atliktų darbų kokybės. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nurodoma šių statybos taisyklių taikymo sąlyga – jų privalomumo aptarimas 2006-07-18 Statybos rangos darbų sutartyje – vertintinas kaip pernelyg formalus, kadangi pats ieškovas statybos rangos santykiuose su trečiaisiais asmenimis įsipareigojo laikytis statybos taisyklių ST 110336566.01:2005 reikalavimų. Šiame kontekste pripažintina, jog minėtose taisyklėse įtvirtinti įprastai tokios rūšies darbams UAB „Toris“ veikloje keliami reikalavimai (LR CK 6.663 str. 1 d.). Vadovaujantis LR CK 6.695 str. 1 d., rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Pripažinus, jog grindų paviršiaus nelygumai gamybinėse patalpose, kuriose ieškovas atliko rekonstrukcijos darbus, neatitinka ST 110336566.01:2005 258.3 punkto reikalavimų, atsakomybė už šį pažeidimą tenka rangovui. Ieškovas atleidžiamas nuo atsakomybės už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų su sąlyga, kad tie nukrypimai buvo padaryti užsakovo sutikimu, rangovui įrodžius, jog tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių (LR CK 6.695 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad UAB „Toris“ neįrodė šių jo atsakomybę šalinančių sąlygų buvimo. Apeliacinio skundo argumentas, jog pareiga įrodyti, kad grindų nelygumas būtų kliūtis patalpas eksploatuoti pagal paskirtį teko užsakovui, prieštarauja LR CK 6.695 str. 3 d. įtvirtintai įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklei.

Žemesnės instancijos teismas

Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas rangovo atliktų darbų trūkumas – ne visur teisingai įrengtos tarpinės grindų ir sienų sandūrose (sudėti 57 tarpikliai vietoj 78,4) – buvo konstatuotas atlikus eksperto išvados šioje dalyje teisinį įvertinimą, atsižvelgiant į tai, kad tarpiklių skaičius buvo numatytas lokalinėje sąmatoje Nr. S004, kuri kaip statybos rangos sutarties sudėtinė dalis yra privaloma rangos darbus vykdančiai sutarties šaliai. Šis darbų kokybės vertinimo kriterijus įtvirtintas LR CK 6.663 str. ir 6.684 str., remiantis kuriuo rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai.

Pagal LR CK 6.665 str. 1 d., jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį (...), tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. LR CK 6.658 str. 5 d. numato, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Užsakovas (šiuo atveju, atsakovas) tokiu atveju turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – arba prašyti mažinti ieškinį už atliktus darbus nustatytų trūkumų suma, arba pareikšti priešieškinį. Abiem atvejais atsakovo prieštaravimai turi būti vertinami kaip ir ieškinio reikalavimai bei analizuojami įrodymų priimtinumo, leistinumo ir pakankamumo ribose. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis LR CK 6.658 str. 5 d., tam, kad užsakovas galėtų atskaityti darbo trūkumų vertę iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, nėra būtina nustatyti objekto galėjimą ar negalėjimą naudoti pagal tikslinę paskirtį. Todėl atmestina kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamoje byloje vienintelis grindų kokybės įvertinimo kriterijus turėjo būti įvertinimas, ar dėl nustatytų grindų nelygumų jos yra tinkamos naudoti autoserviso paskirčiai. Kadangi ieškovas UAB „Toris“ neginčijo darbų trūkumams pašalinti reikalingos eksperto išvadoje pinigų sumos dydžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš užsakovo priteistiną įsiskolinimo už atliktus darbus sumą sumažino pinigų suma, reikalinga teismo sprendimu nustatytiems perduotų darbų trūkumams pašalinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008-05-09 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto UAB „Toris“ atsakovo UAB „Hidroma“ naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kurios, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovo atstovo dalyvavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mažinamos iki 600 Lt (LR CPK 98 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LR CPK 318 str. 1 d. įtvirtintą dvidešimties dienų terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti, kuris skaičiuojamas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos, ir įvertinusi, jog civilinė byla Nr. 2-610-624/2008 su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008-05-09 sprendimo iš pirmosios instancijos teismo buvo išsiųsta 2008-05-29 (T.4, b.l.64), daro išvadą, jog atsakovas UAB „Hidroma“, išsiųsdamas atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą 2008-06-21, praleido atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo terminą. Nesant prašymo atnaujinti praleistą terminą teisėjų kolegija atsiliepimą atsisako priimti ir jį grąžina šį procesinį dokumentą padavusiam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Toris“ (įm. kodas 110336566) UAB „Hidroma“ (įm. kodas 224338820) naudai 600 Lt (šešis šimtus Lt) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Atsakovo UAB „Hidroma“ atsiliepimą į ieškovo UAB „Toris“ apeliacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Dalia VišinskienėAlma Urbanavičienė