Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo I. N. parodė, kad ne pirmą kartą dega jai priklausantys pastatai, atsakovas buvo pagautas „už rankos“ padeginėjant, jis buvo nepilnametis, į institucijas tuo metu nesikreipė. Ji pati nematė gaisro nei vieną kartą, nes pastatais naudojosi jos tėvai. Ji abejoja ar dėl nuorūkos galėjo užsidegti, nes buvo gruodžio mėnuo, pašalę, sniego nebuvo. Važiavęs pro šalį A. K. iškvietė gaisrininkus ir jis matė, kaip „plykstelėjo“ ugnis. Tvartas degė iš kitos pusės, ne iš atsakovo gyvenamojo namo pusės. Namuose gyveno jos tėvai. Įvykio vietoje rastas kanistras buvo toliau nuo pastato, kanistras buvo ne jų. Įtaria, kad padegė atsakovas. Tarp jų namų ir B. namų yra tvora. Kanistrą rado po gaisro, kitą dieną jį pasiėmė policija. Tvarto šildyti nereikėjo, elektra buvo atjungta.

Liudytoja L. B. parodė, kad įvykio metu į lauką nebuvo išėję, tik kai jau pastatas degė tada išėjo. Pirmiau apklausė atsakovą, jis pasakė, kad liepė jam prisipažinti, nurodant, kad numetė nuorūką. Įvykio metu matė, kad važinėjo automobilis po pievą ir prie sodybos stovėjo. Nesutinka su protokole užfiksuotais jos parodymais, išskyrus parodymus apie matytą automobilį. Tualetas yra kambaryje, kitas už kamaros, naudojasi esančiu kambaryje. Gal atsakovas buvo nuėjęs į tualetą apie 17 val., apie 17.30 val. pavalgė ir toliau buvo namuose. Atsakovas nelinkęs fantazuoti. Tą pačią dieną po apklausos kreipėsi į medikus, nes Arūnui buvo nesveika. Kuras stovi lauke bačkoje, Arūno juo neleidžia naudotis.

Liudytojas A. G. parodė, kad atlieka gaisro priežasties nustatymą, pasirašo gaisro aktą, gaisro priežastį nustato vizualiai. Praėjo daug laiko ir jis mažai ką atsimena. Gaisro priežastimi, jo manymu, numesta nuorūka negalėjo būti. Kanistro jis neapžiūrinėjo ir netyrė, todėl apie jį nieko negali pasakyti. Ugnis įsiplieskė viename ūkinio pastato kampe ir tai leidžia daryti prielaidą, kad buvo tyčinis padegimas, nes nuo nuorūkos taip tikrai negalėjo užsidegti. Išvadą jog buvo elektra atjungta padarė ir iš nukentėjusios paaiškinimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 12 d. Marijampolės sav., Šernų k., kilo gaisras, kurio metu sudegė trečiajam asmeniui I. N. priklausantis ūkinis pastatas bei jame esantys daiktai (baudžiamoji byla Nr. 64-1-01898-14). Pastatas buvo draustas ieškovės draudimo kompanijoje. Nukentėjusiajai I. N. buvo išmokėta 8810,24 Eur dydžio draudimo išmoka (579,24 Eur už sugadintą turtą ir 8231 Eur už sudegusį ūkinį pastatą).

Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis ir 6.249 straipsnis).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, kurios pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus, kurie yra laikomi kaltės elementu.

Ieškovė atsakovo kaltę (neteisėtus veiksmus) dėl gaisro kilimo įrodinėjo remdamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamasis procesas dėl A. B., kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, požymių ir pasiūlyta nukentėjusiajai I. N. dėl jos atžvilgiu padarytos veikos pagal BK 188 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (baudžiamoji byla Nr. 64-1-01898-14 )

Nutarime nurodyta, kad A. B. sunaikino svetimą turtą dėl neatsargumo, numesdamas neužgesintą nuorūką, jis nenumatė, kad gali kilti gaisras ir sudegti ūkinis pastatas su viduje buvusiais daiktais, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 188 str. 1d. (turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl neatsargumo), tačiau dėl tokios veikos ikiteisminis tyrimas neatliekamas.

I. N. privataus kaltinimo tvarka nesikreipė ir A. B. kaltė padarius neatsargų nusikaltimą (nusižengimą) baudžiamojo proceso tvarka nepatvirtinta.

Ikiteisdminio tyrimo pradžioje apklausta liudytoja atsakovo motina T.L. B. aiškino iš esmės analogiškai kaip ir nagrinėjant civilinę bylą, o būtent jog buvo namuose ji, vyras ir sūnus kai kilo gaisras kaimynės namuose, jis kilo ne nuo jų, tai yra B. namų pusės, gaisrą pamatę apie 19 val. 30 minučių, o būtent, būnant prie televizoriaus, išgirdo traškėjimą ir pažiūrėjo pro langą bei pamatė, kad dega kaimynės ūkinis pastatas ir tik tuomet išbėgo į lauką. Arūnas minėjo apie numestą nuorūką, tačiau ji tuo netiki, tai yra netiki jog sūnus nuorūką numetė ir, kad nuo jos užsidegė ūkinis pastatas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. K., tai yra asmuo iškvietęs gaisrininkus, nurodė jog degė visas ūkinio pastato kampas.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame akte dėl kilusio gaisro 2014 m. gruodžio 14 d. Nr. 160/64 (toliau akte), nurodyta jog pastate elektros instaliacija atjungta buvo, gaisras kilo ūkinio pastato šiaurės- vakariniame kampe, labiausia tikėtinas tyčinis padegimas. Akte nėra įvardinta kokius veiksmus tyrėjas gaisro priežasties A. G. atliko bei kaip jis nustatė jog atjungta elektros instaliacija bei kuo grindžia savo išvadą – tyčinį padegimą. Jo išvados sutampa su nukentėjusios I. N. įrašu akte ir galima teigti jog išvados buvo padarytos iš I. N. žodžių. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. G. taip pat neįvardino kuo jis grindžia išvadą jog gaisras kilo dėl tyčinio padegimo, nurodė jog nuorūka yra mažai tikėtina gaisro priežastis.

Trečiasis asmuo I. N. aiškino jog A. B. ir anksčiau yra įtartas padegimu, tačiau to nepatvirtina jo charakteristika esanti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad jis neteistas, nebaustas, į įskaitas neįrašytas, kompromituojančios medžiagos ir nusiskundimų jo elgesiu nėra. Atsakovas yra nedarbingas, netekęs 80 procentų darbingumo (pirmos grupės invalidumas) ir toks lygis nustatytas nuo 2013 metų, jam nustatyta epilepsija, demencija, sergant kitomis ligomis, lengvas protinis atsilikimas ir kitos ligos. Byloje yra duomenys, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl ūkinio pastato gaisro, jo sveikata buvo labai pablogėjusi, tai konstatuota teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2015 m. birželio 02-19 d., kuriame be kita ko nurodyta jog A. B. visą laiką neigė sukėlęs gaisrą, sakė, kad „ugnies bijo“.

Atsakovas įtariamuoju buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui nors turi aiškių sveikatos sutrikimų ir, teismo nuomone, gynėjas turėjo dalyvauti nors asmuo jo ir atsisakė (BPK 51 str. 1 d. 2 p.), todėl teismas priimdamas sprendimą civilinėje byloje šiuos A. B. parodymus vertina kritiškai . Atsakovas, pareiškus jam įtarimus, savo kaltę pripažino ir parodė, kad pastatas, jo manymu, galėjo užsidegti nuo jo numestos nuorūkos, šiuos savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, abu veiksmai atlikti 2014 m. gruodžio 30 d. A. B. aiškinimas vietomis nebūdingas asmeniui turinčiam tokių sveikatos problemų, tai yra nurodyta jog A. B. aiškino ne tik tai, kad jis numetė nuorūką ir matė kaip užsidegė šienas, bet ir nurodė jog „suprato, kad tokias aplinkybes turėjo numatyti, nuorūką užgesinti, o jos nenumesti, taip pat turėjo imtis priemonių gaisrui užgesinti“. Papildomai apklaustas įtariamuoju 2015 m. vasario 19 d., jau dalyvaujant gynėjui, savo kaltės nepripažino, nurodė, kad prisipažino padegęs ūkinį pastatą dėl to, kad išsigando policijos pareigūnų ir šis atsakovo aiškinimas nepaneigtas byloje esančiais duomenimis, kadangi yra nustatyta jog iš karto po apklausos pablogėjo jo sveikata, jis buvo gydomas ligoninėje. Po papildomos apklausos įtariamuoju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas faktiškai neatlikus jokių kitų procesinių veiksmų.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo pirminės apklausos metu dėl pablogėjusios sveikatos, jis nežinojo ką kalbėjo, buvo išsigandęs, antroje apklausoje dalyvavo kartu su advokatu, parodymus davė sąžiningai. Atsakovas paaiškino, kad gaisro metu buvo namuose, žiūrėjo televizorių, o patį gaisrą pamatė pro langą, kartu su juo buvo jo tėvai. Liudytoja L. B., atsakovo motina, teismo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus gaisro metu buvo namuose, pirminėje apklausoje jam buvo liepta prisipažinti, nurodant, kad numetė nuorūką, su savo parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, nesutinka, išskyrus, kad matė automobilį, taip pat patvirtino, kad pirminės apklausos metu atsakovui buvo pablogėjusi sveikata, po šios apklausos vakare buvo iškviesta medicininė pagalba. Akte dėl kilusio gaisro užfiksuota, kad gaisro, kilusio ūkiniame pastate labiausia tikėtina gaisro kilimo priežastis yra tyčinis padegimas Liudytojas A. G., surašęs aktą, teismo posėdžio metu parodė, kad mažai tikėtina, jog nuo numestos nuorūkos galėjo kilti gaisras. Trečiasis asmuo I. N. teismo posėdžio metu taip pat išreiškė abejonę dėl numestos nuorūkos ir gaisro kilimo, parodė, kad važiavęs pro šalį A. K., kuris iškvietė gaisrinę matė, kaip „plykstelėjo“ ugnis.

Ieškovės atstovas teigė, kad atsakovas buvo prie pastato, jo elgesys gali būti neprognozuojamas, atsakovas yra užsiminęs, kad jis ką nors padegs, atsakovas nelinkęs fantazuoti, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino jokiais kitais įrodymais, be to, ir pasitvirtinus šioms aplinkybėms, tai neįrodo atsakovo kaltės.