Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-541-493/2011

2011 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Algimanto Smolsko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam G. J., jo gynėjui advokatui Dariui Paškauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-13 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. ir paskirta jam 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

G. J. priklausančius pinigus – 200,00 Lt (du šimtus litų) ? dvi 100,00 Lt nominalo vertės kupiūras Nr. AE0047014, AF4480052, panaudotas darant nusikaltimą ir saugomas Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. už tai, kad 2010 metų liepos 18 dieną 03.00 val., Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Žaslių miestelyje, Bažnyčios gatvėje, ties pastatu Nr. 12, vairuodamas automobilį “Dodge Grand Caravan”, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas sustabdytas Kauno apskrities VPK, Kaišiadorių rajono PK Viešosios tvarkos patrulių būrio patrulių – Ž. Š. ir S. A. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., t.y. dėl vairavimo transporto priemonės esant neblaiviam, pareigūnams nustačius jam 0,56 prom. girtumo laipsnį, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tarnybinio automobilio “Audi 100”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, davė 200 litų kyšį valstybės tarnautojams Kauno apskrities VPK, Kaišiadorių rajono PK Viešosios tvarkos patrulių būrio patruliams Ž. Š. ir S. A. už pageidaujamą neteisėtą neveikimą tam, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn.

Nuteistojo nuomone, minėti pareigūnai skirtingai ir prieštaringai nurodo labai svarbią šioje byloje aplinkybę, apsprendžiančią nusikalstamos veikos - kaip papirkimas - baigtumo momentą. Nors tarnybiniuose pranešimuose abu pareigūnai vieningai nurodė: kaltinamasis, atvykus policijai, ant rankinio stabdžio svirties jo padėtus pinigus pasiėmė ir įsidėjo juos į kišenę, tačiau teisme paaiškėjo, kad to momento kada kaitinamasis automobilyje neva pasiėmė pinigus nuo rankinio stabdžio svirties ir įsidėjo juos į kišenę, pareigūnas Ž. Š. nematė ir negalėjo matyti, nes tuo metu buvo išlipęs iš automobilio, todėl, nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes pareigūnai sąmoningai sukūrė.

Nuteistojo teigimu, kita byloje esanti medžiaga, surinkta ikiteisminio tyrimo metu, savo turiniu yra labai abejotina. Liudytojas pareigūnas S. A. apklaustas praėjus kelioms dienoms po įvykio nurodė 100 lt banknoto numerį, kuris sutampa su kito pareigūno Ž. Š. parodymuose nurodytu banknoto numeriu. Abu pareigūnai vieningai teigė, kad numerį nusirašė Ž. Š. ant kažkokio lapelio, kuris taip ir nebuvo nustatytas, tačiau tą numerį po kelių dienų tiksliai „atsiminė“ ir S. A., kuris numerio nei nebuvo įsidėmėjęs. Be to, abiejų pareigūnų tiek tarnybiniai pranešimai, tiek apklausos protokolai, tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai beveik identiški, nors, kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu, minėti pareigūnai ne visą laiką buvo kartu, tai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga surinkta pernelyg formaliai, pažeidžiant LR BPK nustatytą tvarką. Teismo išvada, jog pareigūnų Z. Š. ir S. A. parodymai yra nuoseklus, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga yra visiškai nepagrįsta, teismas nepagrįstai jais patikėjo ir jais vadovavosi.

Nuteistasis taip pat ginčija aplinkybes ir dėl piniginių kupiūrų ir teigė, jog dvi kupiūros po 100 lt jo rankose atsidūrė po to, kai sustabdžius ir paprašius pateikti dokumentus, kaltinamasis iš dviejų, tuo metu jo automobilyje buvusių techninių pasų, išėmė po 100 lt kupiūrą ir šias kupiūras laikė rankoje iki jas įsidėjo į kišenę, kai buvo paprašytas pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl lieka neaiškios aplinkybės, kodėl pareigūnas užsirašė tik vienos kupiūros numerį, o lapelis su užrašytu numeriu nerastas.

Kaltinamasis taip pat teisme nurodė, kad jo atžvilgiu panaudojus neteisėtus grasinimus krata ir primygtinai pareikalavus išsitraukti 200 litų, šis taip ir padarė - iš kelnių kišenių išsitraukė ne visus ten buvusius pinigus (apie 430 lt), o pareigūnų primygtinai paprašytus 200 lt, kupiūromis po 100 lt Nr. AE0047014, Nr. AF4480052 ir šiuos pinigus padėjo ant policijos automobilio bagažinės dangčio. Šie pinigai ir yra teismo visiškai nepagrįstai nustatyti ir konfiskuoti kaip pinigai, tariamai panaudoti darant nusikalstamą veiką, nors taip ir liko neaišku, kurias dvi 100 lt vertės kupiūras iš keturių buvusių pas kaltinamąjį, pastarasis buvo laikęs rankoje policijos automobilyje.

Tik paneigus apelianto argumentus ir pripažinus, kad pareigūnų Ž. Š. ir S. A. parodymais nėra pagrindo abejoti bei patikėti tuo, kad kaltinamasis policijos automobilyje siūlė jiems kyšį, būtina neabejotinai ir aiškiai nustatyti tokios nusikalstamos veikos baigtumo momentą. LR BK 227 str. nurodyta sudėtis yra formali, t.y. nusikalstama veika laikoma baigta atlikus bent vieną iš šių veiksmų: pasiūlius duoti kyšį, pažadėjus duoti kyšį arba davus kyšį. Tačiau pats siūlymas duoti kyšį (byloje nėra ginčo ir neteigiama, kad kaltinamasis jį davė, pareigūnai nurodė, kad atsisakė jį priimti) yra testinis, tam tikrą laiką trunkantis veiksmas galintis pasibaigti dėl kelių priežasčių: a) siūlomą kyšį atsisakoma priimti -šiuo atveju nusikalstama veika laikytina baigta: b) kaltininkas nustoja siūlyti kyšį dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių - šiuo atveju butų pasikėsinimas papirkti; c) kaltininkas pats savarankiškai nustoja siūlyti kyšį - tokia situacija vertinama kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką (LR BK 23 str.) ir už pagal tą veiką, nuo kurios darymo savo noru atsisakė, asmuo nebaudžiamas. Minėtos aplinkybės teismo nepagrįstai nebuvo nustatinėjamos. Nuosprendyje teismas taip ir nenurodė, kodėl kaltinamojo veiką kvalifikavo kaip baigtą nusikalstamą veiką, nepaisant gynėjo išsakytų, aukščiau nurodytų argumentų bei pareigūnų Z. Š. ir S. A. parodymų teisme, jog G. J. taip ir nesuprato, kad pareigūnai siūlomo kyšio nebepriims, ir toliau, nepaisant neva jųdviejų išsakytų perspėjimų, nenustojo siūlyti jiems pinigų.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nustatytas faktas, jog kaltinamasis į policijos automobilį pasiimtus pinigus įsidėjo į kišenę ir tai padarė dėl to, jog rankoje laikyti pinigai netrukdytų jam pasirašyti jo atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kurio kaltinamasis neginčijo. Taigi, kaltinamasis pinigus į kišenę įsidėjo savo noru. nepaveiktas jokių kitų aplinkybių. Todėl, kaitinamasis negali būti nuteistas pagal LR BK 227 str., net jeigu ir būtų nustatyta, kad jis minėtus pinigus siūlęs pareigūnams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą.

Teismas taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su šeima, kas tikėtina, kad turėtų įtakos nagrinėjant apeliacinį skundą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. J. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis neigia, padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., ir nurodo, jog jis policijos pareigūnams kyšio nedavė, todėl prašo jį pagal LR BK 227 str. 2 d. išteisinti.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių ir vertintini kaip apelianto siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotą apysunkį nusikaltimą. Apelianto kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 2 d., patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus ar neteisėtai neveiktų ir, taip neteisėtai veikdamas ar neveikdamas, patenkintų paperkančiojo interesus. Nors nuteistasis tai neigė, tačiau tai nustatyta baudžiamojoje byloje esančių ir ištirtų įrodymų visetu. G. J., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, duodamas kyšį, siekė, kad policijos pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, duodamas kyšį policijos tarnybiniame automobilyje, siekė neteisėtos policijos pareigūnų veikos vykdant įgaliojimus – nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl vairavimo esant neblaiviam. Jis siekė, kad pareigūnai elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytą pažeidimą, t. y. nevykdytų įgaliojimų – neteisėtai neveiktų. Tai atitinka kvalifikuotos BK 227 str. 2 d. numatytos papirkimo nusikalstamos veikos sudėties subjektyvųjį požymį – tikslą – siekimą neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus.

Pažymėtina tai, kad apelianto pirmosios instancijos teisme pateiktos įvykio versijos tariamai tai jis nedavė policijos pareigūnams kyšio, o išimtus pinigus iš automobilių registracijos dokumentų t.y. dvi kupiūras po 100 litų jis pastoviai laikė rankose, nes bijojo, kad palikti automobilyje pinigai, gali dingti, yra paneigtos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytojų Ž. Š. ir S. A. parodymais nustatyta, kad jie 2010-07-18 apie 3-4 valandą jie dirbo Žaslių miestelyje. Ten sustabdė automobilį, kurį vairavo G. J.. Kaltinamojo buvo paprašyta pateikti dokumentus. Kadangi nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, su alkotesteriu buvo pasitikrintas girtumo laipsnis. Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Po to G. J. buvo pakviestas į tarnybinį automobilį administracinio protokolo surašymui. Ž. Š. atsisėdo už tarnybinio automobilio vairo ir pildė vairuotojo nušalinimą nuo vairavimo ir alkotesterio parodymus, šalia jo sėdėjo S. A. ir pildė administracinės teisės pažeidimo protokolą, o ant galinės sėdynės už S. A. atsisėdo kaltinamasis. Pradėjus rašyti protokolą, kaltinamasis pradėjo prašyti nerašyti protokolo, sakė, kad yra sunki jo padėtis ir jam labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Po to G. J. jiems pasiūlė 200 litų už tai, kad nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš pradžių kaltinamasis žodžiu bandė susitarti ir siūlė pinigus. Paregūnai kaltinamąjį įspėjo kelis kartus, kad taip elgtis negalima. Po to G. J. padėjo dvi po 100 litų kupiūras prie automobilio rankinio stabdžio svirties. Nuo vienos 100 litų kupiūros Ž. Š. nusirašė numerį ant tarnybinės knygelės. Nusirašęs numerį išlipo iš tarnybinio automobilio ir paskambinęs policijos budėtojui pranešė, apie tai, kad juos bando papirkti kaltinamasis. Atvažiavus operatyvinės grupės pareigūnams Ž. Š. pasakė, kur yra padėti siūlomi pinigai. Pareigūnui patikrinus automobilyje nurodytą vietą, pinigų nebuvo. Po to Ž. Š. pasakė atvykusiam pareigūnui, kad jis turi užsirašęs vieno iš siūlomų banknotų, numerį. Pareigūnas G. J. pasiūlė gera valia parodyti pinigus, kuriuos siūlė Ž. Š. ir S. A.. Pasakė, kad pinigų neatidavus gera valia, bus daroma krata. Kaltinamasis iš kelnių kišenės ištraukė pinigus ir padėjo ant tarnybinio automobilio galinio dangčio. Vienos iš pateiktų kupiūrų numeris atitiko numerį, kurį Ž. Š. buvo užsirašęs ant tarnybinės knygelės. Po to G. J. pateikti pinigai buvo nufotografuoti atvykusių pareigūnų. Nurodė, kad duodamas 200 litų kaltinamasis norėjo, jog nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytojo O. S. parodymais nustatyta, kad 2010-07-18 naktį buvo gautas Kaišiadorių rajono policijos komisariato budėtojo pranešimas, kad yra bandymas papirkti policijos pareigūnus. Nuvykęs į įvykio vietą iš policijos pareigūnų Ž. Š. ir S. A. sužinojo, kad jie sustabdė G. J. vairuojamą automobilį. Patikrinus, nustatė, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojas pareigūnams siūlė 200 litų, kad nebūtų nubaustas. Vienas iš ten buvusių patrulių jam pasakė, kurioje automobilio vietoje guli pinigai, kuriuos kaltinamasis jiems siūlė. Pasižiūrėjęs automobilio salone nurodytą vietą, pinigų nerado. Ž. Š. jam pasakė, kad užsirašė ant tarnybinės knygelės vieno iš G. J. siūlomų banknotų numerį. Tada jis pasiūlė kaltinamajam išlipti iš tarnybinio automobilio ir gera valia parodyti pinigus. Išlipęs iš mašinos kaltinamasis iš džinsinių kelnių galinės kišenės ištraukė pinigus ir padėjo ant automobilio galinio dangčio. Vienos iš pateiktų kupiūrų numeris atitiko numerį, kurį ant tarnybinės knygelės buvo užsirašęs Ž. Š.. Pinigai buvo nufotografuoti.

Netikėti šiais liudytojo pareigūno O. S. parodymais teismas taip pat neturi jokio pagrindo, kadangi, būtent šis pareigūnas patvirtino aplinkybes, kad automobilyje pinigų nerado, tačiau dėka to, kad pareigūnas Ž. Š. buvo spėjęs užsirašyti vieno iš banknoto numerį bei nurodžius G. J. pateikti jo turėtus ir prieš tai pareigūnams siūlytus pinigus, G. J. pateikė ne kitus, kuriuos galimai su savimi turėjo, o būtent tuos pačius 200 litų, kurių vieno banknoto numeris sutapo su pareigūno Ž. Š. užsirašytu numeriu. Tai, kad nors byloje minėto tarnybinio blanknoto nėra, ant kurio buvo užrašytas 100 litų kupiūros numeris, pareigūno O. S. parodymais aplinkybės dėl numerių sutapimo neginčijamai patvirtintos.

Šiuos įrodymus pagrįstai papildo kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir tinkami ištirti įrodymai.

Taigi, įvertinusi aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai G. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 2 d.

Teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nuosprendžiu paskirta ir bausmė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas G. J. bausmės dydį, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (LR BK 11 str. 4 d. - apysunkis nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos padarymo tikslas – siekis išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, į apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), įvertino apelianto asmenybę – dirba, charakterizuojamas teigiamai, neteistas. Tai, kad nuteistojo teigimu, jis rūpinasi savo neįgaliu tėvu, įtakos paskirtajai bausmei neturi, kadangi nuteistajam pritaikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas.

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad teismas neturėjo atsižvelgti į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis administracinio teisės pažeidimo kodekso 126 str. dispoziciją prilygina baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. ir tariama išvestine analogija įrodinėja, tariamai esantį nusikalstamos veikos požymį – apsvaigimą nuo alkoholio. Visų BK straipsnių dispozicijose veikas kvalifikuojantys požymiai yra nurodyti konkrečiai ir apibrėžtai, todėl įvardinti girtumą, kaip BK 227 str. 2 d. kvalifikuojantį požymį, nėra jokio teisinio pagrindo.

Nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – girtumas, pripažinta visiškai pagrįstai ir ją šalinti nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, o pirmosios instancijos nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.