Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovei O. G., jos atstovui advokatui Vytautui Tučkui, atsakovei A. Š., jos atstovei advokatei Reginai Šeperienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės O. G. su atsakove A. Š., trečiuoju asmeniu Lazdijų rajono antrojo notarų biuro notare Rasyte Gudiene dėl testamento panaikinimo ir kito testamento pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu apklausti ieškovės kviesti liudytojai nurodė aplinkybes, dėl kurių jie sprendžia, kad A. K. iki mirties turėjo psichikos sutrikimų. Liudytojai N. L. (t. 2, b. l. 11,12), R. L. (t. 2, b. l. 18) parodė, kad jiems pasirodė, kad prieš mirtį A. K. buvo pasimaišęs protas, nes per Kalėdas kalbėdavo apie šienavimą, telefoną vadindavo daiktu, kuris garsiai kalba, atėjus iš pradžių bendraudavo, o po to tik gulėdavo lovoje ir dūsaudavo; matė kaip A. Š. duodavo kažkokių vaistų A. K., tai jiems kėlė nerimą. Liudytoja O. S. (t. 2, b. l. 15,16) nurodė, kad matė kaip S. Š. kažkur ėjo su A. K., tačiau nei kur, nei dėl ko, nei kada negalėjo paaiškinti, tačiau nurodė, kad tai jai sukėlė abejones dėl A. K. psichinės sveikatos. Liudytojas V. M. (t. 2, b. l. 16), V. J. (t. 2, b. l. 36) ir A. S. (t. 2, b. l. 35) tvirtino, kad A. Š. rakindavo A. K., duodavo jam kažkokių tablečių, grasino išvežti į Žiegždrius, A. S. nurodė, kad girdėjo kaip A. K. skundėsi, kad kažkas vagia jo malkas, todėl mano, kad jis turėjo psichinių sveikatos problemų. Nors V. J. nurodė, kad jam V. M. sakė, kad matė kaip A. Š. nusivedė pas notarą A. K. 2010 m. gruodžio 27 d., tačiau šio liudytojo papildomos apklausos metu duoti parodymai neva jis matęs kaip gruodžio 27 d. A. Š. veda už parankės A. K. šaligatviu, netoli notarinės kontoros, kelia abejonių: pirmą kartą apklausiamas šių aplinkybių jis nenurodė (t. 2, b. l. 16), vėliau apklausiamas painiojosi, kuriais metais matė šį įvykį, tvirtino tik tai, kad matė gruodžio 27 d., kodėl šią dieną įsidėmėjo nepaaiškino, šias aplinkybes nurodė tik papildomai ieškovei paprašius jį apklausti. Įvertinus tai, kad objektyviais įrodymais (administracinio teisės pažeidimo byla) nustatyta, kad A. K. pats tą dieną vairavo automobilį, teisėja pripažįsta neįrodžius, kad pas notarę testamento sudarymui A. K. atvedė pati atsakovė. Liudytojas V. Z. tvirtino, kad A. K. sveikatos būklė jam sukėlė abejonių, kai jis sutikęs jį prie kapų 2010 m. lapkričio mėnesį, jam nurodė, kad ieško brolio, kuris tuo metu buvo miręs ir palaidotas tose kapinėse (t. 2, b. l. 37). Liudytoja N. P. duodama parodymus nurodė, kad matė A. K. einantį naktį per laukus, o M. O. S. jį vijosi, dėl to mano, kad orientacija aplinkoje jo buvo sutrikusi, tačiau liudytoja M. O. S. patvirtino, kad tą kartą A. K. tiesiog ėjo į lauko tualetą (t. 2, b. l. 16,17). Liudytojas V. G. nurodė, kad jam kilo įtarimas dėl A. K. psichinės būsenos, kai jis kartais jį rasdavo po pietų miegantį, be to kartą rado lovoje gulintį su vatinėmis kelnėmis, mano, kad A. Š. jam duodavo kažkokių tablečių (t. 2, b. l. 17,18). Vertinant, ar šių liudytojų parodymai yra pakankami konstatuoti A. K. psichinę ligą, dėl kurios jis nesuvokė savo veiksmų esmės ir nesugebėjo jų valdyti, pažymėtina, kad visi šie liudytojų parodymai įvertinti teismo psichiatrijos ekspertizės akte, kuriame teismo psichiatrai ekspertai šių parodymų nevertino kaip pakankamų kokios nors psichinės ligos požymiams konstatuoti. Nors ieškovės atstovas nurodo, kad remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsniu eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau pažymėtina, kad dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad vien kaimo gyventojų parodymais, kurie su mirusiuoju bendravo epizodiškai, kurių nurodomi atskiri mirusiojo veiksmai ir frazės, detaliai neatskleidžiant konteksto, kuriame jie buvo atlikti ar pasakyti, jų subjektyviu požiūriu įvertinti kaip neatitinkantys psichiškai sveiko žmogaus standarto, protingo asmens požiūriu negali būti pagrindas pripažinti A. K. sirgus psichine liga, kuri kliudo jam suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti, kai medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų, patvirtinančių kokius nors mirusiojo psichinės sveikatos sutrikimus, o jo elgesys testamento sudarymo metu (pats automobiliu atvažiavo į Lazdijus, bendravo su notare ir jos kontoros personalu, pats tvarkė traktoriaus registracijos dokumentus, tarėsi dėl žemės tvarkymo reikalų) nekelia abejonių dėl jo psichinės būklės. Neesant pakankamai įrodymų, kad A. K. 2010 m. gruodžio 27 d. sudarė testamentą būdamas neveiksnus, šio testamento pripažinti negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktu nėra jokio pagrindo.

Testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodo ir CK 1.91 straipsnyje nurodytus pagrindus, t.y. kad 2010 m. gruodžio 27 d. testamentą A. K. sudarė dėl smurto, kaip nurodo ieškovė, psichinio ir fizinio bei grasinimų. Apklausti liudytojai teismo posėdyje nepatvirtino, kad kuris nors iš jų yra matęs atsakovę naudojant fizinį smurtą A. K. atžvilgiu, kitokių įrodymų, kad fizinį smurtą A. Š. naudojo A. K. atžvilgiu ieškovė nepateikė. Sprendžiant, ar buvo naudojamas psichinis smurtas testatoriaus atžvilgiu, pažymėtina, kad byloje administracinio teisės pažeidimo byla nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 27 d. (ginčijamo testamento sudarymo data) į Lazdijų miestą A. K. atvyko pats. Iš notarės parodymų matyti, kad testamento sudarymo metu jis kontoroje buvo vienas, jį lydinčių asmenų nebuvo, A. K. siekį savo turtą palikti testamentu jį prižiūrinčiam asmeniui patvirtino ir liudytoja A. J., kuriai pats A. K. siūlė palikti testamentą jei ši jį prižiūrės. Šios aplinkybės patvirtina, kad sprendimą surašyti A. Š. naudai testamentą A. K. priėmė pats įvertinęs visas aplinkybes, o ne veikiamas atsakovės spaudimo. Vien liudytojų parodymai, kad A. Š. užrakindavo A. K. duris ar duodavo jam vaistų, grasino vežti gydyti psichiatrams, rūpinosi juo ar jo ūkiu, nėra pagrindas spręsti esant buvus psichinį smurtą ar grasinimus A. K. atžvilgiu, dėl kurių jis parašė testamentą atsakovės naudai. Nė vienas iš ieškovės liudytojų, pati ieškovė neparodė, kad nors kartą būtų girdėję atsakovę reikalaujant A. K. parašyti testamentą jos vardu. Iš atsakovės parodymų spręstina, kad apie testamentą ji sužinojo tik po A. K. mirties. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įvertinus tai, pripažintina, kad ieškovė neįrodė esant CK 1.91 straipsnyje nustatytų pagrindų A. K. 2010 m. gruodžio 27 d. sudarytam testamentui pripažinti negaliojančiu.

Nenustačius pagrindų 2010 m. gruodžio 27 d. A. K. sudarytam testamentui panaikinti, atmestinas ir ieškovės reikalavimas pripažinti galiojančiu 2002 m. spalio 8 d. testamentą, nes remiantis CK 5.35 straipsnio 2 dalimi vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė A. Š. turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti - 2000 Lt (t. 2, b. l. 3), kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitu ir, įvertinus tai, kad atstovė teisines paslaugas teikė viso bylos nagrinėjimo metu, surašant tiek procesinius dokumentus (atsiliepimas), tiek atstovaujant posėdžiuose, kai jos kontora kitoje nei teismas vietoje (t. 1, b. l. 51), pagrįstos, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės O. G. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 181,25 Lt (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė kaip užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti įmokėjo į specialią teismo sąskaitą Nr. LT707300010002540293 AB bankas Swedbank 1400 Lt (t. 2, b. l. 40,41). Iš šios sumos už ekspertizę sumokėta – 1334,50 Lt (t. 2, b. l. 66), todėl likusi nepanaudota užstato dalis – 65,50 Lt grąžintini ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėja

nuspr endžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 181,25 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 25 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Grąžinti ieškovei O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) dalį – 65,50 Lt (šešiasdešimt penkis litus 50 centų), iš 1400 Lt, sumokėtų pagal 2012 m. vasario 7 d. nutartį kaip avansas bylinėjimosi išlaidoms padengti į specialią teismo sąskaitą Nr. LT707300010002540293 AB ,,Swedbank“ bankas, banko kodas 73000.

Laikinąją apsaugos priemonę – 2011-05-19 nutartimi taikytą draudimą palikimo atsiradimo vietos notarui – Lazdi­jų rajono 2 notarų biuro notarei Rasytei Gudienei išduoti A. Š. pa­vel­dėjimo tei­sės liu­di­jimą pagal testamentą į A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-01-29, paliki­mą, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.