Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-149-791/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
T-149-791/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
J. A.
Kategorijos
Byla Nr. T-149-791/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33123-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14
2.5.14.1.(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 7 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–68 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1) 2018 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesiams su 4900 Eur bauda (įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d);

2) 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams (įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 11 d.)

Bausmės pradžia – 2019 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 9 d (užskaityta 70 dienų).

Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. sausio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. balandžio 8 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 357–68 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam J. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis nedidelė – 5 mėnesiai 1 diena. Pastarąjį kartą Komisija vertindama nuteistojo elgesį pritarė, jog būtų taikomas lygtinis paleidimas, atsižvelgdama į nuteistojo teigiamą pokytį. Teismas nepritardamas, jog nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas pasisakė, kad nuteistasis yra mažai atlyginęs turimų finansinių įsipareigojimų ir nepakankamai žymiai žemėjo nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu nuteistasis yra atlyginęs finansinius įsipareigojimus didesne dalimi, pastarąjį kartą buvo sumokėjęs 71,59 Eur, šiuo metu sumokėjęs 243,27 Eur. Nuteistasis skatintas 1 kartą už nepriekaištingą elgesį, drausmine tvarka baustas nebuvo. Šiuo metu nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Siekdamas pokyčio elgesyje bei mąstyme ir lengvesnės integracijos į visuomenę nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ darbuotojo konsultacijoje. kaip pats nuteistasis teigia su „Carito“ darbuotoju palaiko ryšius ir šiuo metu. Jeigu butų taikomas lygtinis paleidimas sulauktų pagalbos integruojantis į visuomenę. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą. Teigia, kad yra tvirtai pasiryžęs gyventi dorai ir nedaryti pažeidimų. Į ankstesnes Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo pirminio vertinimo žemėjo 4 balais ir Šiuo metu vertinama 51 balu, iš jų 25 balus sudaro statiniai veiksniai, kurių pokytis neįmanomas. Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis J. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus J. A. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 357–68 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu asmuo vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam J. A. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu J. A. atlieka bausmę už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Praeityje J. A. net 15 kartų teistas už įvairius nusikaltimus, 3 kartus buvo paleistas lygtinai, visus kartus lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, darė naujus nusikaltimus. Nuteistajam nusikaltimų modelis nebūdingas. Dėl šio nusikaltimo kaltės J. A. nepripažįsta. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, bei polinkį sistemingai nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni J. A. teisės bei rėžimo pažeidimai taip pat išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika, bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo J. A. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 51 balą ir yra vertinama kaip vidutinė. Iš minėtų balų 25 sudaro statiniai, likę – dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu dar galėtų sumažinti, tačiau nuo paskutiniojo vertinimo J. A. nusikalstamo elgesio rizika nepakito, kas rodo jo nepakankamas pastangas.

Vertinant J. A. mąstymą ir elgesį, teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, žino veiksnius, įtakojusius jo nusikaltimus. Savitvardos praradimo atvejus neigia, geba save kontroliuoti. Tačiau neigiamai vertinama tai, jog J. A. linkęs elgtis impulsyviai, pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui, dėl ko po to tenka gailėtis. Savo įvykdytus nusikaltimus J. A. stengiasi pateisinti sunkia finansine padėtimi, teigdamas jog reikėjo išlaikyti vaikus, be to sunkiai sekdavosi susirasti legalų darbą. Savo klaidų nepripažinimas ir negebėjimas prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, savo poelgių pateisinimas, neanalizavimas, impulsyvumas, gali lemti tai, jog J. A. ir vėl gali nusikalsti, nes tiesiog nesuvoks nusikaltimais daromos žalos sau ir visuomenei. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog J. A. linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes neįvertina ankstesnio patyrimo, bei kartais susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes. Nusikaltimuose yra pasireiškęs agresyvus elgesys, keletą kartų teistas už smurtinius nusikaltimus. Aplinkybė, jog nuteistasis turi išsikėlęs ateities planus, tačiau jie nėra konkrečiai apibrėžti, taip pat gali tapti sunkumu J. A. išėjus į laisvę. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, J. A. mąstymas ir elgesys socialinio tyrimo išvadoje išlieka kriminogeniniu veiksniu.

J. A. nuostatos taip pat išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Teigiamai vertinama tai, jog J. A. reiškia norą tapti visuomenės dalimi, teigia, jog per šią bausmę daug ką suprato, todėl ateityje stengsis klaidų nebekartoti. Akcentuoja šeimos svarbą, reiškia norą auginti vaikus. Tačiau neigiamai vertinama tai, jog J. A. vis dar dalinai pataisos namuose laikosi kriminalinės subkultūros, bei tai, jog praeityje jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, bet jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, įvykdydamas naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės J. A. charakterizuoja, kaip nelinkusį paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms, bei nevykdantį jam pavestų įsipareigojimų, o tai leidžia abejoti lygtinio paleidimo efektyvumu jo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju, J. A. turi vidurinį išsilavinimą, ankstesnės bausmės atlikimo metu įgijo šaltkalvio remontininko specialybę. Atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, kas vertintina teigiamai. Tačiau laisvėje J. A. yra dirbęs tik nelegalius pavienius darbus, legalaus darbo patirties jis neturi. Registruodavosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Išėjęs į laisvę konkrečių planų susijusių su darbu taip pat neturi, planuoja ir vėl registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kreiptis pagalbos į Vilniaus arkivyskupijos socialinį darbuotoją, kad padėtų jam įsidarbinti. Akivaizdu, jog tokia menka J. A. darbinė patirtis gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę, bei galimybę uždirbti pinigus tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad dauguma jo įvykdytų nusikaltimų padaryti būtent dėl siekio pasipelnyti.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog J. A. finansiniai įsipareigojimai taip pat išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis siunčia sutuoktinei pinigus vaikų išlaikymui, kas teismo vertinama teigiamai, tačiau neigiamai vertinama tai, jog J. A. turi didelių finansinių įsipareigojimų. Pagal 2018 m. spalio 3 d. nuosprendį jam priteistas 700 Eur ieškinys turtinei žalai atlyginti. Pataisos namuose nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių suma 5495,39 Eur. J. A. moka jam priteistas sumas, tačiau vis dėl to sumokėjęs jis tik labai mažą dalį – 243,27 Eur., likusi neišmokėta suma – 7057,93 Eur. Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai išėjus į laisvę apsunkins J. A. integraciją į visuomenę ir gali jį pastūmėti daryti naujas nusikalstamas veikas, juolab, kad didžioji dalis nuteistojo padarytų nusikaltimų buvo įvykdyti siekiant pasipelnyti.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog J. A. viso bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, 1 kartą skatintas. Tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis J. A. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2020 m. balandžio 8 d. Komisijos nutarimą Nr. 357–68 dėl nuteistojo J. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2020 m. balandžio 8 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–68 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. A..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė