Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1019-345/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-22
Bylos Nr.
2S-1019-345/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
N. V.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos gyventojų
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S- 1019-345/2009Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.;122.4.; 106.8.;(S).;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės

kolegijos teisėjų (pranešėjo) Henricho Jaglinskio ir Romualdos Janovičienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinio fakto nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusį atskirajį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. V. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinį faktą, kad ji savo tėvo Č. G. įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti N. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė pareiškėjai, kad pašalinus pareiškimo trūkumus ji gali pakartotinai kreiptis į teismą. Taip pat konstatavo, kad pareiškėja siekia, kad jai būtų pripažintas asmens – tremtinio teisinis statutas, kuris suteikia jai atitinkamas lengvatas, tačiau pareiškėja iš esmės nepašalino teismo nutartyje nurodytų pareiškimo trūkumų. Be to, prašomas nustatyti faktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukels, t.y., net ir patenkinus pareiškimą nebus pagrindo suteikti pareiškėjai asmens - tremtinio teisinio statuso, nes nebus nustatyti visi reikšmingi tam faktai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Teismas pareiškimo priėmimo stadijoje vertino pateiktų įrodymų leistinumą, pakankamumą. Pareiškime pareiškėjęs turi nurodyti bet neįrodyti pareiškimo pagrindą. Teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo motyvuodamas, kad pareiškėjęs neįrodė turįs teisę į reikalavimo patenkinimą. Teismas pažeidė ekonomiškumo ir koncentracijos principą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Juridiniai faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo be bendrųjų reikalavimų turi atitikti ir LR CPK 443, 447 str. nustatytus reikalavimus. LR CPK 135 str. nustatyta, kad ieškovo pareiga kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio (pareiškimo) reikalavimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo įkalinimo metu negalėjo gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (b.l.30). Nors pareiškėja savo reikalavimą formuluoja taip, kad tik ji negalėjo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tačiau pareiškimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos šeima, taip pat ir ji tėvo įkalinimo metu negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja kitu, nei teismo keliu negali gauti įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes.

Pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijos teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. (Žin. 1997 m., Nr. 8-342), tremtiniais prilygintiems asmenims pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Taigi, atsižvelgiant į LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijos teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., pareiškime formuluojami reikalavimai atitinka minėto įstatymo nuostatas. Teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė iš esmės neteisingai formuluoja savo reikalavimą. Teismas ypatingosios teisenos bylose yra aktyvus, ir matydamas, kad tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį posėdį siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti reikalavimų turinį (LR CPK 228 str., 2130). Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į pareiškimo turinį, be to ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi spręsti klausimus, kurių išsprendimas galimas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas laikytinas tikėtinu materialinių teisinių santykių subjektas. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y., sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju teismas pareiškimo priėmimo stadijoje konstatuodamas, jog ieškovei nustatytas juridinis faktas nesukurs jokių pasekmių, iš esmės pažeidė LR CPK 137 str. nuostatas. Konstatavimas fakto, kad asmuo neturi reikalavimo teisės gali būti tik pagrindu ieškiniui atmesti, bet ne jam nepriimti. Taigi, esant šioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 3 p., kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Henrichas JaglinskisRomualda Janovičienė