- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- eI2-492-789/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03667-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Iveta Pelienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Demokratijos plėtros fondas“
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacija
- Trečiasis asmuo
- UAB "Delfi", E. E.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Demokratijos plėtros fondas“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Delfi“ ir E. E. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga „Demokratijos plėtros fondas“ (toliau – ir Fondas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija, VIEK) 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. EKS-33/19 (toliau – Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisijos direktorius 2019 m. spalio 24 d. informavo ją, jog Komisija 2019 m. rugsėjo 10 d. posėdyje išnagrinėjo UAB ,,Delfi“ (toliau – ir Portalas) skundą dėl pareiškėjos leidžiamo žurnalo ,,Valstybė“ (toliau – Žurnalas, ,,Valstybė“) publikacijos ,,Delfi.lt I. Š. rodo raudoną kortelę“ (2019 m., balandžio mėn. Nr. 3(142)) (toliau – Straipsnis, Publikacija) ir nusprendė, jog ginčo publikacijoje buvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) 3 ir 20 straipsnių reikalavimai. Atsakovės atstovas pridėjo skundžiamą sprendimą ir paprašė jį paskelbti žurnale ,,Valstybė“ bei apie tai informuoti VIEK. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad, pagal Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 46-1 straipsnio 6 dalį, Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti nedelsiant skelbiami tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, teigia, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnį.
Paaiškina, kad UAB ,,Delfi“ 2019 m. gegužės 17 d. pateikė skundą VIEK dėl Straipsnio (toliau – Skundas), kuriame nurodė, jog Žurnalas pažeidė Kodekso 3, 5 bei 20 straipsnius, Straipsnyje panaudojęs Portalo antraštes ir nuotraukas be jo sutikimo, taip pat Kodekso 7 straipsnį. UAB ,,Delfi“ prašė VIEK įvertinti laidą (Straipsnį) dėl jo atitikties Kodekso 3, 5, 7 ir 20 straipsnių reikalavimams. Pareiškėja 2019 m. birželio 17 d. VIEK pateikė paaiškinimą dėl UAB ,,Delfi“ skundo (toliau – Paaiškinimas), nurodė, jog nesutinka su Skundu, ir pažymėjo, jog kaltinimai ir kritika negali būti tapatinami. Žurnalas, skelbdamas Straipsnį, nevykdė jokios nusikalstamos veikos, išskyrus demokratijos ,,sarginio šuns“ (angl. ,,public watchdog“) veiklą, kuri, pagal Kodekso preambulės nuostatas, yra privaloma nepriklausomai žiniasklaidai ir būtina visuomenei, kuri turi teisę žinoti apie vykstančius politinius procesus, ypač tuo laikotarpiu, kai vyko Prezidento rinkimai ir diskusijos tuo klausimu buvo ypač aktualios. Pareiškėja nurodė, jog Konstitucijos 25 straipsnis ir Konvencijos 10 straipsnis garantuoja Žurnalui ir jo redakcijai saviraiškos laisvę.
Fondo nuomone, tiek Skundas, tiek ir Sprendimas demonstruoja iš valdžios ir oligarchinių grupių užsakymus bei iš azartinių lošimų reklamos pajamas gaunančios įtakingiausios žiniasklaidos priemonės UAB ,,Delfi“ bei su ja ir oligarchais susijusios VIEK siekį užtildyti nepriklausomą nuo jokių įtakų, skaidriai veikiantį ir savo vakarietiškas vertybes viešai deklaruojantį Žurnalą. Tokia Fondo nuomonė grindžiama ir tuo, jog UAB ,,Delfi“ su Skundu kreipėsi būtent į VIEK, bet ne į Žurnalistų etikos inspektorių, kurio ekspertiniai sprendimai didžiąja dalimi būna palankūs saviraiškos laisvei. VIEK narių sąsajumas su UAB ,,Delfi“, o šios įmonės sąsajumas su pajamomis, gaunamomis iš valdžios užsakymų, azartinių lošimų bei oligarchinių įmonių reklamos, privalo būti vertinami siekiant pašalinti pareiškėjos abejones, jog šie asmenys galimai ne atsitiktinai, bet tyčia siekia užtildyti ,,sarginio šuns“ vaidmenį atliekantį Žurnalą, kuris viešai išdrįso kritikuoti ir atkreipti visuomenės dėmesį į pavojingą tendenciją rinkimų metu, kai be atsakomybės leidžiama kritikuoti anoniminiams komentatoriams. Fondo nuomone, Skundas ir remiantis juo priimtas Sprendimas gali būti siekis suvaržyti skleisti nenupirktą, bet stambiesiems žiniasklaidos rinkos dalyviams galimai nepalankią žiniasklaidą.
Cituoja Kodekso 3 straipsnį ir nurodo, jog nei UAB ,,Delfi“, nei VIEK nepasisakė, jog Straipsnyje skelbiamos netikslios ir neteisingos žinios.
Pažymi, kad pareiškėja Paaiškinime buvo nurodžiusi, jog nuomonių įvairovės reikalavimą reglamentuoja ne tik Kodeksas, bet ir Įstatymo 16 straipsnis, todėl Kodekso 3 straipsnis turi atitikti Įstatymo nuostatas. Paaiškinime remiamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, žurnalistų etikos inspektoriaus teiktais išaiškinimais dėl minėtos įstatymo nuostatos taikymo, teikiamas paaiškinimas, jog publikacijos tikslas nebuvo aptarti skirtingas, viena nuo kitos nepriklausomų šalių nuomones ginčytinais klausimais ar suteikti platformą pasisakyti konflikto šalims, taip pat publikacijoje nebuvo aptariamos visuomenėje kilusios konfliktinės situacijos. Straipsnyje teikė išimtinai savo įžvalgas ir išvadas apie įvykius, procesus, susijusius su viešojo intereso objektu. Straipsnis yra rubrikoje ,,Įžvalgos“ ir jos pateiktos visuomenei itin svarbiu rinkimų laikotarpiu, kai pagrįstai galima tikėtis aštresnių pasisakymų ir vertinimų. VIEK šių argumentų nevertino bei nepasisakė, kodėl jie yra nereikšmingi ir nevertintini.
Mano, kad VIEK išaiškinimas, jog Straipsnyje privalėjo būti skelbiamos ir visų jame minėtų žiniasklaidos priemonių nuomonės ar kito nusimanančio asmens nuomonė dėl Straipsnyje esančių įžvalgų (nuomonės), yra ne tik cenzūros pavyzdys, bet ir realiai sunkiai pasiekiamas reiškinys. Be to, VIEK nurodymas, kokia privalo būti publikacija, taip pat neabejotinai yra autoriaus teisių suvaržymas ir akivaizdus saviraiškos laisvės tendencingas ribojimas.
Pareiškėjos nuomone, Kodekso 20 straipsnis galimai prieštarauja Įstatymo 16 straipsnio nuostatoms, nes saviraiškos laisvė gali būti apribota tik įstatymu.
Mano, kad VIEK neatsižvelgė, jog UAB ,,Delfi“ yra viešasis asmuo – populiariausias, įtakingiausias ir žinomiausias portalas Lietuvoje, todėl jam taip pat galioja didesnės kritikos ribos, kurias jis privalo toleruoti. Viešiems asmenims nėra pripažįstama tokios apimties pažeistų teisių gynyba, kokia yra pripažįstama privatiems asmenims. Iš Sprendimo motyvų yra aišku, jog VIEK nevykdė teisinių gėrių pusiausvyros, todėl, suteikusi prioritetą viešojo asmens teisių apsaugai ir taikiusi sankciją Žurnalui, pažeidė minėtas nuostatas bei praktiką.
Cituota teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Konvencijos 10 straipsnyje, ir teigia, kad viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką. UAB ,,Delfi“ kritikos netoleruoja, o VIEK tai pripažįsta. Taip silpninama demokratija ir neleistinai, pažeidžiant Konvenciją, varžoma Žurnalo redakcijos saviraiškos laisvė.
Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo, kad ne redakcijos problema, jog Portalas leidžia ir neprisiima atsakomybės už anoniminius komentarus, gina azartinių lošimų reklamą internete, iš visų portalų gauna daugiausia valstybinių ir politinės reklamos pajamų ir pan. Vykdydami savo profesinę pareigą ir stebėdami rinkimų procesą, nepriklausomi Žurnalo žurnalistai privalėjo atkreipti dėmesį į šį reiškinį, nes tai padeda skaidrinti demokratijos procesą.
Teigia, jog Žurnalas ne kaltino kolegas, bet kritikavo jų veikimo metodus ir jų įtaką rinkimams bei pastebėtų reiškinių galimas pasekmes, pabrėžė galimą pavojų nacionaliniams interesams. Akcentuoja, jog iš Straipsnio teksto yra aišku, kad kritika skelbiama ne kaip žinia, tačiau kaip nuomonė, tikimybė, skaitytojui yra aišku, jog tai tik subjektyvios įžvalgos, bet ne žinia.
Pareiškėjos nuomone, Straipsnyje nebuvo peržengta saviraiškos laisvės riba, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi būti teikiama ginti UAB ,,Delfi“, kaip viešojo asmens, interesus, o ne žurnalistų saviraiškos laisvę ir teisę. Ši teisė pagal Konvencijos 10 straipsnį ir Konstitucijos 25 straipsnį privalo būti ginama.
Cituoja teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamento 17 punkte, ir nurodo, kad pareiškėja neturi informacijos, jog UAB ,,Delfi“ 2019 m. gegužės 17 d. skundo nagrinėjimas buvo pratęstas. Pareiškėjos duomenimis, Skundas VIEK nebuvo išnagrinėtas per 90 dienų, Sprendimas priimtas 2019 m. rugsėjo 10 d. posėdyje, t. y. praleidus terminą jį išnagrinėti.
Atsiliepimas
Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, mano, jog jis nepagrįstas.
Nurodo, kad Publikacijoje populiariausios Lietuvos visuomenės informavimo priemonės buvo apkaltintos galimai sąmoningu savo resursų suteikimu nedraugiškų užsienių valstybių propagandai skleisti bei manipuliavimu rinkėjų valia. Tokie vieši kaltinimai neabejotinai menkina visuomenės pasitikėjimą tiek nepriklausoma žiniasklaida apskritai, tiek ir konkrečiomis visuomenės informavimo priemonėmis, o situacija, kai visuomenė nustoja pasitikėti nepriklausoma žiniasklaida, negali būti laikoma nekonfliktine ar vienareikšmiška.
Mano, jog, pagal Kodekso 3 straipsnį, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo skleisti tiek tikslias ir teisingas žinias, tiek ir įvairias nuomones. Abu šie reikalavimai yra privalomi ir vienodai svarbūs demokratinėje visuomenėje, todėl, skirtingai, nei bando įrodyti pareiškėja, reikalavimas skleisti įvairias nuomones negali būti laikomas papildoma pareiga ar alternatyva pareigai skleisti tik tikslias ir teisingas žinias.
Paaiškina, jog pačioje Publikacijoje yra nurodyta, kad pareiškėja vien Portalo veiklą tyrė mažiausiai savaitę. Asociacijos nuomone, šio laiko visiškai pakanka, kad Portalui ir (ar) kitiems asmenims būtų suteikta galimybė pateikti savo poziciją ir atspindėti ją Publikacijoje, taigi laikytina, jog objektyvių priežasčių nepateikti kitų nuomonių nebuvo.
Pažymi, kad, pagal Įstatymo nuostatas, Portalas nelaikytinas viešuoju asmeniu. Nei Kodeksas, nei Įstatymas nenustato jokių išimčių, leidžiančių nesuteikti kritikuojamam viešajam asmeniui atsakymo teisės.
Atkreipia dėmesį, jog visi Komisijoje gaunami skundai nagrinėjami eilės tvarka, tačiau dėl didelio skundų skaičiaus bei ribotų žmogiškųjų ir materialinių išteklių Komisija ne visus juos spėja išnagrinėti per 90 dienų. Tai, jog Portalo skundas buvo išnagrinėtas vėliau nei per 90 dienų nuo jo gavimo dienos, niekaip nepažeidė pareiškėjos teisių ir (ar) teisėtų jos interesų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delfi“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jo nepatenkinti.
Atsiliepime pažymi, kad Komisija pažeidė Reglamente nustatytą pareigą išnagrinėti jai pateiktus skundus ne vėliau kaip per 90 dienų. Tačiau šis procedūrinis pažeidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu, kadangi nenustatyta, jog toks pažeidimas būtų apribojęs pareiškėjos teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Cituoja teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 13 dalyje, remiasi LVAT praktika ir teigia, kad net jei skundo nagrinėjimo terminas nebuvo pratęstas ir skundas buvo išnagrinėtas per kiek ilgesnį terminą, toks procedūrinis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti VIEK Sprendimą.
Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir teigia, kad visi Lietuvos žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo laikytis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso.
Nurodo, kad visas Straipsnis skirtas kaltinti ir menkinti Portalą, be galimybės paaiškinti ir atsikirsti. Netgi deklaruodamas nenorą sumenkinti kolegas Žurnalas nurodo, kad Portalas prisitaikė būti kažkokios Žurnalo įsivaizduojamos sistemos dalimi, taip akivaizdžiai menkindamas Portalą.
Remiasi LVAT praktika ir teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja apkaltino Portalą sistemingu neobjektyvumu ir šališkumu, esant Rusijos ir oligarchų įrankiu, toleruojant Kremliaus trolius, darant įtaigą rinkėjams ir siekiant nulemti rinkimų baigtį. Mano, kad kaltinimai yra daug sunkesni nei cituotose bylose ir tai neabejotinai yra neigiama kritika, todėl neigiamai kritikuojamam asmeniui priklausė atsakymo teisė. Pažymi, jog Žurnalas, rengdamas tokio pobūdžio straipsnį, privalėjo kreiptis į Portalą, kad tame pačiame Straipsnyje būtų pateikta kita (alternatyvi) nuomonė.
Cituoja teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, ir teigia, jog UAB „Delfi“ nėra viešasis juridinis asmuo, nes neteikia viešųjų paslaugų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad žurnalas „Valstybė“ 2019 m. balandžio mėnesio Nr. 3 (142) (p. 34–39) paskelbė straipsnį „Delfi.lt I. Š. rodo raudoną kortelę?“. 2019 m. gegužės 17 d. UAB „Delfi“ kreipėsi į atsakovę, prašydama įvertinti Publikacijos atitiktį Kodekso 3, 5, 7, 20 straipsniams. Atsakovė, išnagrinėjusi „Delfi“ kreipimąsi, 2019 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą pripažinti, jog pareiškėjos leidžiamo žurnalo ,,Valstybė“ Publikacija buvo pažeisti Kodekso 3 ir 20 straipsnių reikalavimai. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT.
Nagrinėjamai bylai aktualus LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. pateiktas teisės aiškinimas (administracinė byla Nr. eA-3111-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl Kodeksas, neįregistravus ir nepaskelbus jo Teisės aktų registre, negali būti laikomas įsigaliojusiu ir negali būti taikomas. Buvo nustatyta, kad Kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020 m. gegužės 18 d., Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos skundžiamas Komisijos Sprendimas grindžiamas Kodekso 3 ir 20 straipsnių normomis, tačiau šis Sprendimas buvo priimtas 2019 m. rugsėjo 10 d., t. y. kai Kodeksas dar nebuvo įregistruotas ir negaliojo, o aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto normomis, yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti (LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1982-415/2020).
Iš Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei suformuotą LVAT praktiką, darytina išvada, kad Sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto (Kodekso) normomis, todėl savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai (aukštesnės galios teisės aktui), o tai yra pagrindas minėtą ginčijamą Komisijos Sprendimą panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiuo pagrindu panaikinus ginčijamą Sprendimą, kitos pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja.
Pareiškėja pateikė teismui prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. prašo priteisti iš atsakovės Asociacijos 2 525 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
Pareiškėja prašo priteisti 2 525 Eur bylinėjimosi išlaidų: už paaiškinimus, pateiktus Komisijai, dėl UAB „Delfi“ skundo – 270 Eur, už skundo teismui surašymą – 1 350 Eur, už 2020 m. liepos 28 d. prašymo taikyti analogiją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas surašymą – 135 Eur, už dalyvavimą 2020 m. liepos 29 d. posėdyje – 140 Eur, už 2020 m. rugsėjo 16 d. rašto dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka surašymą – 135 Eur, už 2020 m. spalio 7 d. rašto dėl bylos sustabdymo surašymą – 495 Eur.
Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad ji 2019 m. spalio 14 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokatės V. E. kontora, pagal kurią advokatė V. E. įsipareigojo pareiškėjai teikti sutartyje nurodytas teisines paslaugas. Advokatės V. E. kontora išrašė pareiškėjai PVM sąskaitas faktūras, jas pareiškėja 2020 m. liepos 28 d. (1 620 Eur suma) ir 2020 m. gruodžio 8 d. (905 Eur suma) apmokėjo.
Pareiškėja prašo priteisti 270 Eur už Komisijai pateiktus paaiškinimus dėl UAB „Delfi“ skundo. Šios paslaugos buvo teikiamos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, gali būti priteisiamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Atsižvelgiant į tai, išlaidos, patirtos ikiteisminio nagrinėjimo stadijoje, nepriteistinos, todėl ši pareiškėjos prašymo dalis netenkinama.
Pareiškėja prašo priteisti 1 350 Eur už skundo parengimą teismui. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. 2020 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 381 Eur. Pareiškėja už suteiktas paslaugas sumokėjo 1 350 Eur, todėl ši suma gali būti priteisiama.
Pareiškėja prašo teismo priteisti 135 Eur už 2020 m. liepos 8 d. prašymo taikyti analogiją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,4. 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 398,50 Eur. Pareiškėja už suteiktas paslaugas sumokėjo 135 Eur, todėl ši suma gali būti priteisiama.
Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti 140 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje ir nurodo, jog tam buvo sugaišta 2 val. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2020 m. liepos 29 d. teismo posėdžio pradžia – 10.36 val., pabaiga – 11.22 val., t. y. 46 minutės (posėdžio pažyma). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis –0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 398,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo laikas 2020 m. liepos 29 d. posėdyje – 46 minutės, už advokato atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjai galėtų būti priteistina 139,85 Eur. Pareiškėja už suteiktas paslaugas sumokėjo 140 Eur, todėl ši suma gali būti priteisiama.
Pareiškėja prašo teismo priteisti 135 Eur už 2020 m. rugsėjo 16 d. rašto dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka surašymą. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,4. 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 398,50 Eur. Pareiškėja už suteiktas paslaugas sumokėjo 135 Eur, todėl ši suma gali būti priteisiama.
Pareiškėja prašo teismo priteisti 495 Eur už 2020 m. spalio 7 d. rašto dėl bylos sustabdymo surašymą. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,4. 2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 398,50 Eur. Pareiškėja už suteiktas paslaugas sumokėjo 495 Eur, todėl ši suma gali būti priteisiama.
Pareiškėja prašo teismo priteisti 23 Eur žyminio mokesčio. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėja sumokėjo minėtą žyminį mokestį, todėl ši suma gali būti priteisiama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 2 278 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delfi“ pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos, kai išnagrinėjus bylą būna patenkintos ar apgintos jo teisės baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1223/2012, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012). Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens pozicija nebuvo patenkinta, apginta. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkina UAB „Delfi“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Demokratijos plėtros fondas“ skundą patenkinti.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. EKS-33/19.
Pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai „Demokratijos plėtros fondas“ iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos 2 278 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.