Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-04-03 · Administracinė byla Nr. I-7501-596/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-03
Bylos Nr.
I-7501-596/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01999-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7501-596/2014Proceso Nr. 3-61-3-01999-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 63.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos D. G. skundo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2014 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-26736, kuriuo nuspręsta iš jos turto į biudžetą išieškoti 970,54 Lt mokestinę nepriemoką.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje A143-191/2010).

Pagal MAĮ 2 str. 21 d., ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) patenka į mokestinių ginčų kategoriją.

MAĮ 145 str. 1 d. nustatyta, kad mokestiniams ginčams yra privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo jai, kaip mokesčių mokėtojai, buvo naujai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis. Sprendžiant skundo priėmimo klausimą, reikalinga nustatyti, ar ginčijamą sprendimą centrinis mokesčių administratorius priėmė kaip viešojo administravimo subjektas, nes tokiu atveju skundas turi būti nagrinėjamas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, ar sprendimą administratorius priėmė kaip ginčus nagrinėjanti institucija, t. y., išnagrinėjusi mokesčių mokėtojo skundą dėl kilusio mokestinio ginčo, kuomet skundas dėl tokio sprendimo gali būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.

Iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių ir pateiktų skundo priedų matyti, kad centrinis mokesčių administratorius ginčijamą sprendimą priėmė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl skundo dėl tokio sprendimo nagrinėjimui yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka Mokestinių ginčų komisijoje prie LR Vyriausybės (toliau - MGK). Nors šiuo atveju ginčijamame sprendime buvo nekonkretizuotai nurodyta jo apskundimo tvarka, tai nesudaro prielaidų pareiškėjai savo nuožiūra pasirinkti savo teisių gynimo būdo ir kreiptis su skundu į teismą tiesiogiai.

Privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, jos laikymasis bei pasinaudojimas ja suponuoja ir atitinkamų procesinių teisinių pasekmių atsiradimą priklausomai nuo to, kurioje teismo proceso stadijoje nustatoma, jog privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo pasinaudota, ir kokios galimybės šia tvarka pasinaudoti dar egzistuoja. Skundo priėmimo stadijoje, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisako priimti skundą, jei nustato, kad pareiškėjas nesilaikė konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kadangi pareiškėja nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, skundą atsisakytina priimti, išaiškinant pareiškėjai, jog su skundu dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-26736 panaikinimo ji turi kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 3 p., 105–106 str.,

nutaria:

Pareiškėjos D. G. skundą atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė