- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- 1-1424-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13152-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- S. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Dzikaro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) k., Juodšilių sen., Vilniaus raj., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15, pastarajam organizavus tikrojo dokumento suklastojimą bei jo panaudojimą, kad būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie „Renault Magnum DXI 480“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimą-pardavimą, nors transporto priemonė nebuvo perkama-parduodama, laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 24 d., tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 5 d., VĮ „Regitra“ patalpose esančioje kavinėje, Lentvario g. 7, Vilniuje, žinodamas, kad nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šios bendrovės įgaliotas atstovas ar darbuotojas, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15 toliau atliekamas, prašymu, tyčia, grafoje, esančioje po UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. J. vardu ir pavarde, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. J. parašą Latvijos bendrovės SV FAST 2014-11-03 sąskaitoje faktūroje Nr. SV 47, dėl automobilio „Renault Magnum DXI 480“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą.
Taip S. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu toliau atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15, laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 24 d., tačiau ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 5 d., VĮ „Regitra“ patalpose esančioje kavinėje, Lentvario g. 7, Vilniuje, žinodamas, kad nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šios bendrovės įgaliotas atstovas ar darbuotojas, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15 toliau atliekamas, prašymu, tyčia, grafoje, esančioje po UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. J. vardu ir pavarde, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E. J. imituodamas jo parašą 2014 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojime, tokiu būdu suklastodamas tikrą dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Taip S. S. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
S. S. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikštų įtarimų pripažino visiškai ir parodė, kad galvos traumų, psichikos sutrikimų, priklausomybių neturi ir nori parodyti, kad M. J. jis pažįsta jau ilgą laiką, jie ankščiau dirbo servise. E. J. yra jo sugyventinės S. J. sūnus. Tiksliai datos nurodyti negali, bet gali būti data, nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą, M. J. jo paprašė nuvažiuoti kartu su juo į VĮ „Regitra“, kadangi M. J. buvo išgėręs ir paprašė jo atsisėsti už vairo. Jie nuvyko į VĮ „Regitra“ dviese, kur tuo metu buvo E., jis neatsimena, gal buvo išvažiavęs. Kokiu tikslu M. reikėjo važiuoti į VĮ „Regitra“, jis nežino, M. J. neaiškino. Atvykus į įstaigą, M. J. jam davė pasirašyti du dokumentus, kokius būtent, nurodyti negali, kadangi neatsimena, be to jis visiškai nesupranta lietuviškai. M. tiesiog jo paprašė, kad jis juose pasirašytų, parodė, kurioje vietoje. Už ką jis pasirašinėjo ir ant kokių dokumentų, M. neklausė ir šis jam neaiškino. Pasirašė VĮ „Regitra“ patalpose, kurioje vietoje, tiksliai jau neatsimena. Jam pasirašius dokumentus, juos paėmė M. J. ir nuėjo į kitą salę, jis šio nebematė. Po kurio laiko šis atėjo ir jie nuvažiavo pas jį į namus. Maždaug po valandos atvažiavo E., kuris kalbėjosi su M. ir po to šį nuvežė namo. Į VĮ „Regitra“ jis buvo nuvykęs su M. J. tik vieną kartą, pasirašinėdamas minėtus dokumentus jis nesuvokė gresiančios atsakomybės. Jis pasirašė ant dokumentų, išvardintų pranešime apie įtarimą, juose atpažįsta savo parašą. Žino, kad M. ir E. užsiiminėjo krovinių pervežimu, daugiau nieko nežino. Pasirašė minėtus dokumentus, kadangi aklai pasitikėjo M. J., jokio atlygio už dokumentų pasirašymą jis negavo. Jis neįgalus, pripažintas 50 proc. nedarbingumas, gyvena iš išmokos, gaunamos už neįgalumą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 46);
- liudytojo E. J. (E. J.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam parodyta 2014 m. lapkričio 3 d. sąskaita-faktūra, kurioje kaip pirkėjas nurodytas jis, bei 2014 m. lapkričio 5 d. įgaliojimas, kuriuo jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įgalioja M. J. atstovauti bendrovę, tačiau dvejuose dokumentuose, po jo vardu ir pavarde pasirašinėjo ne jis. Kas ir kokiomis aplinkybėmis pasirašė už jį, jis nežino. G. S. S., nes jis žinojo, kad S. S. su M. J. ruošiasi važiuoti į VĮ „Regitra“ registruoti vilkiko (b. l. 25);
- ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-05122-15 įtariamuoju apklausto M. J. duotais parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vienas, išsiskyręs, turi vaikų. Narkologijos ir psichiatrijos įstaigose negydytas ir neregistruotas. Su jam įteiktu įtarimu susipažino, esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi viską organizavo A.. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, yra du savininkai, jis ir E. J.. Jų įmonės veikla yra automobilių remontas, taip pat turi licencijas vežti krovinius. Taip pat kartu su E. J. jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Įmonės veikla yra nelicencijuotas krovinių gabenimas. Jis pažįsta A. Š. nuo 2010 metų, kada jam pardavė savo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo to laiko su juo bendraudavo, kartais jam paskolindavo pinigų, tačiau nedidelėmis sumomis. 2014 metų rugsėjo mėnesį jam A. pasiūlė tokį verslą, būtent, kad šis duoda vilkiką „Renault Magnum“, o jis turi pervežinėti vilkiku krovinius po Europą. Kam priklauso vilkikas, jis nežino, bet suprato, kad tai A.. A. kreipėsi būtent į jį, kadangi žinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ turi licenciją vežti krovinius. Su tuo jis sutiko. Apie tai jis papasakojo E. J., kuris sutiko tik dėl krovinių pervežimo. E. J. apie draudimo išmoką nieko nežinojo. Jis su A. susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus įregistruota VĮ „Regitra“ kaip vilkiko „Renault Magnum“ naudotojas. 2014 m. rugsėjo mėnesį A.s jam davė „Renault Magnum“ registracijos liudijimą, kur buvo nurodytas vilkiko savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įgaliojimą nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. T., kad jis įregistruotų minėtą vilkiką VĮ „Regitra“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta automobilio nuomos sutartis. Šią sutartį jam pasirašyti atvežė A. jau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašu ir įmonės antspaudu. Minėtą vilkiką jis įregistravo VĮ „Regitra“, būtent buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra naudotojas. Minėtą vilkiką apdraudė A. „Kasko“ draudimu. Draudimo išmokos gavėjas buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių apie draudimo įmokas jam A. nieko nesakė. Po kiek laiko A. surado vairuotoją, kuris minėtu vilkiku turėjo vežti krovinį į Ispaniją. Vairuotojas buvo R. V., kurį jis įdarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. V. jis matė tik kartą, visus dokumentus perdavinėjo per A.. Kada tiksliai išvažiavo R. V. į Ispaniją, neprisimena, bet, rodos, tuo laiku jį įdarbino į savo įmonę. 2014 m. lapkričio mėn. pradžioje A. jam pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikia parduoti minėtą vilkiką, dėl ko konkrečiai, jis nežino, ir pasiūlė jam įregistruoti vilkiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vilkiko neregistravo, kadangi įmonė turi skolų, A. bijojo, kad gali uždėti areštą. Todėl jis 2014 m. lapkričio pradžioje kreipėsi į VĮ „Registra“, kad minėtą vilkiką įregistruotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o UAB „(duomeny neskelbtini)“ naudotoju. A. jam buvo davęs sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka vilkiką „Renault Magnum“, iš Latvijos įmonės SV Fast, nors realiai jokie pinigai už automobilį sumokėti nebuvo. Būtent nei jis, nei E. J. už vilkiką „Renault Magnum“ pinigų nemokėjo. Sąskaitoje-faktūroje jau buvo pasirašyta pardavėjo ir uždėtas antspaudas, jis kaip pirkėją įrašė E. J., o už jį pasirašė pažįstamas S. S., kuris jį tik pavežė iki VĮ „Regitra“. Taip pat jis paprašė, kad S. pasirašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą, kuriame jis įgaliotas įregistruoti „Renault Magnum“. S. čia niekuo dėtas, nieko nežinojo. Šiam davė šiuos dokumentus pasirašyti tik dėl to, kad E. J. tuo metu buvo išvykęs. VĮ „Regitra“ jis nurodė, kad registracijos liudijimas yra pamestas, nors realiai jis buvo pas R. V., ir pateikė sąskaitą-faktūrą bei minėtą įgaliojimą. Tokiu būdu išsiėmė antrą vilkiko „Renault Magnum“ registracijos liudijimą, kurį jis atidavė A.. Minėta sąskaita-faktūra yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose. Pirkimo-pardavimo sutarties jokios pasirašyta nebuvo. 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, jam A. pasakė, kad vilkikas „Renault Magnum“ neva pavogtas ir jam reikėjo kreiptis į draudimą dėl išmokos gavimo. A. sakė, kad jis truputį palauktų, iki gaus raštą iš Ispanijos policijos dėl vilkiko vagystės, nes ten kažkoks jo pažįstamas, pavarde F., turėjo kreiptis ir tai pranešti. Po kiek laiko, A. atvežė minėto vilkiko visus dokumentus (du registracijos liudijimus, du užvedimo raktus ir signalizacijos pultą, techninės apžiūros lapą ir kt.), taip pat raštą iš Ispanijos policijos dėl vilkiko vagystės. Jis vilkiko registracijos liudijimą, kuriame savininkas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip naudotojas, sudegino. Draudimui „PZU Lietuva“ pateikė registracijos liudijimą, kur nurodytas savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudotojas „(duomenys neskelbtini)“ ir du užvedimo raktus su signalizacijos pultu. Policijoje liudytojo apklausos metu nurodė, kad vilkiko dokumentus su raktais jam davė R. V., tą nurodė ir draudime, tačiau melavo, nes taip liepė A. Š., kad nekiltų draudimui įtarimų ir jie išmokėtų draudimo išmoką. Kur yra minėtas vilkikas, jis nežino, jis klausė A.. Pastarasis jam pasakė, kad vilkikas yra pavogtas, daugiau nieko neaiškino. Apie SMS žinutę savo telefone su sąskaitos numeriu ir vardu, pavarde S. Š., gali pasakyti tik tiek, kad jis buvo skolingas A. pinigų, todėl į šią sąskaitą turėjo grąžinti skolą. Kiek jis žino, A. gyvena Šiauliuose, turi jo kontaktus savo mobiliojo ryšio telefone, Vilniuje jis niekur neapsistoja (b. l. 32-33);
- Papildomai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-05122-15 apklaustas įtariamasis M. J. parodė, kad įtarimo esmę supranta, kaltės nepripažįsta, pasilieka prie ankščiau savo duotų parodymų, tik nori papildyti, kad šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi, ankščiau bendrovė vykdė automobilių remontą, bandė pervežinėti krovinius, buvo išėmę licenciją krovinių pervežimui už atlygį. Tuo metu jis buvo minėtos bendrovės direktorius, o E. J. - akcininkas, galimai ėjo vadybininko pareigas, tiksliai pasakyti negali, kadangi neatsimena. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ turėjo licenciją verstis krovinių pervežimu už atlygį, A. Š., kurį pažįsta iš seniau, pasiūlė jam pervežinėti krovinius, sakė, kad suras transportą, užsakovus. A. Š. pažadėjo dalinį atlygį, konkrečiai neįvardijo sumos. Po pokalbio pasitarė su E. J., šis sutiko. Iš jų pusės reikėjo tik užregistruoti transporto priemonę. A. Š. atvažiavo jau turėdamas pasirašytus dokumentus, t. y. pirkimo-pardavimo sutartį ir sąskaitą-faktūrą. Jei gerai atsimena, transporto priemonės pardavėjas buvo nurodyta Latvijos įmonė, pavadinimo neatsimena. Su minėtais dokumentais jis nuvažiavo į VĮ „Regitra“ kartu su S. S., užregistruoti transporto priemonę, t. y. vilkiką „Renault Magnum“. Negali jau tiksliai pasakyti, ar registravo tik vilkiką, ar dar buvo ir priekaba. S. S. yra jo ir E. J. pažįstamas, tiksliau yra E. J. motinos sugyventinis. Šiam apie 55 metai, gyvena Vilniuje, iki šiol kartu su E. J. motina. Jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). S. S. pasirašė ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. lapkričio 5 d. įgaliojimo, kuriuo jis buvo įgaliotas E. J. atstovauti bendrovę įregistruojant transporto priemonę. Pasirašė S. S. už E. J., kadangi tuo metu pastarojo nebuvo šalia. S. S. pasirašė VĮ „Regitra“ esančioje kavinėje. Jis pats parengė minėtą įgaliojimą, tačiau kodėl parengus dokumentą jame iškart nepasirašė E. J., jis nežino. Minėtos transporto priemonės savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o naudotojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip užregistravo todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų ir bet koks įgytas turtas būtų areštuotas. Užregistravę transporto priemonę, A. Š., galbūt veikdamas kartu su jam nepažįstamais asmenimis, surado vairuotoją, krovinį (krovinį surado per UAB „Vlantana“, jei gerai atsimena), krovinys išvyko į Ispaniją. Kad reisas įvyko žino tiksliai, kadangi UAB „Vlantana“ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus už krovinio pervežimą, jei gerai atsimena, lygtai apie 8000 litų. Už pervežimą jie su E. J. atsiskaitė su A. Š., kiek, tiksliai nepamena, bet mano, kad 70 proc. nuo sumos, o sau pasiliko 30 proc. Pinigus išgrynino. Po kurio laiko atvažiavo A. Š. su transporto priemonės dokumentais ir raktais ir pranešė, kad Ispanijoje pavogė automobilį. Sakė, kad vairuotojas laukė atgalinio krovinio, blogai pasijuto ir grįžo į Lietuvą, palikdamas „Renault Magnum“ Ispanijoje. A. Š. paminėjo, kad kitam vairuotojui nuvykus patikrinti palikto vilkiko, jis jau jo ten neberado. Kas tiksliai važiavo tikrinti palikto vilkiko, jis nežino. Ispanijoje buvo kreiptasi į policiją, kas tiksliai kreipėsi, nepamena, A. Š. pateikė pažymą iš Ispanijos policijos kartu su kitais vilkiko dokumentais. Vilkikas prieš krovinio vežimą buvo apdraustas „Kasko“ ir A. Š. jam pasakė, kad reikia kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos gavimo. Į kurią būtent sąskaitą turėjo būti pervesta įmoka, jis jau neatsimena, greičiausiai į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimų. Gautą išmoką jie turėjo atiduoti A. Š.. Buvo sutarę, kad dirbs tik krovinių pervežimo srityje, turėjo gauti atlygį tik už tai, draudimo išmoka vagystės ar kitu atveju jiems nepriklausė. Minėta transporto priemonė turėjo du registracijos liudijimus, vieną iš kurių jis sudegino - tą, kurį pateikė iš pačių pradžių A. Š., priežasties, kodėl jis jį sudegino, nurodyti negali, nes nežino. Dabar prisiminė, vienas transporto priemonės registracijos liudijimas buvo paliktas transporto priemonėje, o jai nesant Lietuvoje, reikėjo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl vilkiko naudotojo užregistravimo ar pan., jau tiksliai neatsimena. Todėl reikėjo išimti dar vieną transporto priemonės registracijos liudijimą. A. Š. nuo pat pradžių kalbėjo apie krovinių pervežimą ir automobilio registravimą labai įtikinamai, jokių įtarimų jis nesukėlė. Apie tai, kad šis inscenizavo vilkiko vagystę Ispanijoje, jis nieko nežinojo. Iš jų pusės viskas vyko legaliai, papildomų pinigų už nieką gavę nebuvo, t. y. A. Š. ir nebuvo žadėjęs jokio papildomo atlygio. Kad vilkikas buvo draustas „Kasko“, jis sužinojo tik tada, kai A. Š. atvežė visus transporto priemonės dokumentus. Jis nuėjo į draudimo bendrovę, tuo metu ji buvo įsikūrusi prie G. V. žiedo, tikslaus adreso neatsimena. Bendrovėje jam pasakė, jog jo išsakyta istorija skamba neįtikinamai ir jeigu jis neatsiims prašymo dėl išmokos gavimo, jie kreipsis į policiją. Jis viską perdavė A. Š., tačiau šis patikino, kad sako tiesą, vagystė neinscenizuota ir prašymo dėl draudimo išmokos atsiiminėti nereikia. Transportavimo, krovinio pervežimo, draudimo klausimais užsiėmė A. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol vykdo veiklą, t. y. užsiima krovinių pervežimu, jis dirba kartu su E. J., turi įmonei priklausančius 5 mikroautobusus. Aukščiau aprašyti įvykiai vyko 2014 metais. Dėl 2014 m. rugsėjo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo jis nieko pasakyti negali, kadangi apie šios bendrovės veiklą jis nieko nežino, jos direktoriaus R. T. jis nepažįsta. Šį dokumentą jam galėjo duoti A. Š. (b. l. 37);
- ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-05122-15 įtariamuoju apklaustas A. Š. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Joniškyje, su sugyventine ir vaikais. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau šiuo metu įmonė veiklos nevykdo. Gyvena iš santaupų. Narkologijos ir psichiatrijos įstaigoje neregistruotas. Su įteiktu įtarimu susipažino, esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Šios apklausos metu advokato jam nereikia. Parodymus duos. Nori parodyti, kad jis važinėja į Rusiją verslo reikalais su mediena. Turi pažįstamą rusą, vardu Miša, gyvena Tverėje, kurį nurodys vėliau. 2014 metais vasarą, rusas jam pasiūlė verslą, sakė turi pinigų ir nori investuoti į transporto veiklą Europoje. Jis sutiko. Rusas surado vilkiką „Renault Magnum“ su priekaba, kuris buvo parduodamas Olandijoje. Kaip vyko automobilio pirkimas iš Olandijos, kokiu būdu buvo sumokėti pinigai, jis nežino. Jis pats į Olandiją vilkiko pasiimti nevažiavo. Su rusu buvo susitarta, kad šis duoda pinigus už vilkiką, o jis turėjo surasti įmonę, kurios vardu įregistruotų ruso nupirktą vilkiką ir išimtų licenciją krovinių pervežimams. Rusas savo vardu vilkiko įregistruoti negalėjo dėl to, kad gyvena Rusijoje ir neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Jis iš seniau pažįsta R., pavardės neprisimena, kuris dirba vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiima transporto paslaugomis. Jis su R. susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įregistruos vilkiką, įmonei pinigų už tai mokėti nereikės. Kiek žino, Olandijos įmonė, kuri pardavė vilkiką, išrašė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko vilkiką, tačiau pinigus mokėjo rusas. Vilkikas pirktas buvo 2014 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį. 2014 m. rugsėjo mėnesį, jam paskambino rusas ir pasakė, kad yra nupirktas vilkikas ir atvarytas į Vilnių, kad jį reikia pasiimti. Kas vilkiką atvarė į Vilnių, jis nežino. Jis pats turi vairuotojo pažymėjimą su kategorija vairuoti vilkikus. Tuomet jis pažįstamo R. V. paprašė, kad parvarytų vilkiką į Šiaulius. Jis taip pat žinojo, kad šis ieško darbo, šiam pasiūlė važiuoti su vilkiku į užsienį, užsiimti krovinių pervežimais. Minėtas vilkikas buvo suremontuotas Šiauliuose. Jis nurodė R. V., kad įregistruotų vilkiką VĮ „Regitra“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, praeitų techninę apžiūrą ir vilkiką apdraustų „Kasko“ draudimu. Kas įgaliojimą R. V. surašė, kad šis įregistruotų vilkiką, dabar jis neprisimena. Įgaliojimo pats nepasirašinėjo. R. V. viską padarė Šiauliuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas R. pasakė, kad negali išimti krovinių pervežimo licencijos. Tuomet jis susitarė su pažįstamu I. J. iš Joniškio, kuris turi Latvijoje įmonę SV Fast, kad paimtų pervežimų licenciją Latvijoje. SV Fast užsiima transporto priemonių pirkimu-pardavimu. Jis pažadėjo, kad nuo pervežimų duos uždirbti, būtent priklausys jam kažkoks procentas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą-faktūrą, kad vilkikas su priekaba yra parduodamas įmonei SV Fast. Tačiau pinigai mokėti nebuvo, surašyti tik dokumentai. Kas pasirašė sąskaitoje-faktūroje, jis nežino. Jis pats vilkiko pirkime-pardavime nedalyvavo. Vilkikas Latvijoje nebuvo įregistruotas. Po kiek laiko I. J. jam pasakė, kad nepavyksta greitai sutvarkyti licencijos. Tada jis pasiūlė pažįstamam M. J. tokį patį verslą. Pasakė šiam, kad reikia perregistruoti vilkiką ir pasiūlė už pervežimus atitinkamą procentą. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų, todėl vilkikas buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o naudotojas - UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra du savininkai - M. J. ir kažkoks šio draugas, kurį jis iš matymo pažįsta. Vilkiko pirkimas-pardavimas vyko tik dokumentiškai, jis pasakė I. J., kad išrašytų sąskaitą-faktūrą pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigai sumokėti nebuvo. Vilkiko perregistravimą sutvarkė jis Vilniuje. Realiai vilkiką matė tik jis, vairuotojas R. V. ir „Regitroje“ darbuotojai jį registruojant. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėmė licenciją. Jis susitarė su R. V., kad šis suras krovinį. R. V. surado krovinį iš Lietuvos į Ispaniją, vežė baldus. M. J. R. V. įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. V. su vilkiku išvažiavo 2014 m. spalio mėnesį, tačiau tiksliai datos neprisimena. CMR turi būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. V. Ispanijoje blogai pasijuto ir grįžo į Lietuvą. Kada grįžo, tiksliai neprisimena, galėjo būti, kad po poros savaičių, kai išvažiavo. Minėtą vilkiką su priekaba paliko Ispanijoje, kur tiksliai, dabar neprisimena, kažkur aikštelėje, prie firmos, bet tuo metu tiksliai kur žinojo, buvo užsirašęs. Jis šiam sakė, kad vilkiką paliktų kur nors saugiau, kad būtų kameros, kokia nors apsauga. Vilkiko dokumentus ir raktelius R. V. parvežė ir atidavė M. J.. Jis su M. ieškojo kito vairuotojo. Maždaug po poros savaičių, kai grįžo R. V., rusas paklausė, kur vilkikas. Jis atsakė, kad Ispanijoje, nurodė vietą, kur šis stovi. Rusas pasakė, kad turi pažįstamą, kuris yra Ispanijoje ir nuvažiuos pažiūrėti vilkiko. Kas važiavo iš karto, jis nežino, bet vėliau sužinojo, kad asmuo, pavarde F.. Jis asmeniškai F. nepažįsta ir nėra matęs. F., nuvažiavęs į nurodytą vietą, vilkiko nerado. F. kreipėsi į policiją Ispanijoje. M. J. jis davė F. telefono numerį, nes reikėjo nusiųsti įgaliojimą nuo įmonės, kad F. galėtų parašyti pareiškimą policijoje dėl minėto vilkiko vagystės. Kaip F. perdavė raštą iš Ispanijos policijos, kad parašė pareiškimą dėl vilkiko vagystės, neprisimena, gal galėjo atsiųsti per mikroautobusą. F. perdavė raštą jam, o jis – M.. Jis pasakė M. J., kad eitų į draudimą ir praneštų dėl minėto vilkiko vagystės Ispanijoje. Draudimo išmoką turėjo gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš draudimo išmokos turėjo pirkti kitą vilkiką ir vežti krovinius. Jis pats jokių vilkiko pirkimo-pardavimo dokumentų, sąskaitų, sutarčių, įgaliojimų nepasirašinėjo, tik viską suderino, ką ir kaip registruoti (b. l. 28-29);
- 2015 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. J. vardu pasirašyto įgaliojimo, kuris yra dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kopija yra saugoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Šiame įgaliojime nurodoma, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. J. įgalioja bendrovę atstovauti VĮ ,,Regitra“ M. J., yra parašas ties E. J. pavarde (b. l. 19);
- 2015 m. lapkričio 29 d. UAB „Procentalis“ vyr. buhalterės pateikta 2014 m. lapkričio 3 d. sąskaita-faktūra (INVOICE), pasirašyta E. J. vardu, kuri yra dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jos kopija yra saugoma ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Šioje sąskaitoje faktūroje, kuri surašyta dėl automobilio Renault Magnum DXI 480 pirkimo - pardavimo už 33 700 Eur, yra parašas ties E. J. pavarde (b. l. 21);
- 2018 m. kovo 20 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta spausdintinėmis raidėmis latvių kalba surašyta sąskaita faktūra. Dokumento viršuje nurodytas dokumento pavadinimas INVOICE, serija SV Nr. 47. Po žodžiu INVOICE nurodyta dokumento sudarymo data 2014-11-03. Pirmosios lentelės viršutinėje paryškintoje grafoje nurodytas Tiekėjas bendrovė SV Fast, jos adresai, ir juridinio asmens kodas. Antroje paryškintoje grafoje nurodytas Gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios bendrovės adresas ir juridinio asmens kodas. Trečioje paryškintoje grafoje nurodytos kitos aplinkybės. Antroje lentelėje nurodyti sandorio objekto duomenys, o būtent automobilio „Renault Magnum DXI 480“ markė ir modelis, kėbulo numeris – (duomenys neskelbtini), kiekis ir kaina – 33700 eurų. Dar žemiau po dvigubu brūkšniu nurodytas tiekėjas – spausdintinėmis raidėmis įrašyta I. J., kuris įvardintas valdybos nariu. Žemiau pavardės yra nedidelis asmens parašas, atliktas rankraštiniu būdu. I. J. vardą, pavardę ir parašą apima bendrovės SV Fast spaudo atspaudas, kurio viduryje nurodytas bendrovės pavadinimas SV Fast, o kraštuose mažomis raidėmis parašyta „Latvijas Respublika“, bei papildomi duomenys. Dešinėje lapo pusėje, tame pačiame aukštyje, nurodytas gavėjas. Gavėjo duomenys įrašyti rankraštiniu būdu – ties žyma vardas, pavardė parašyta E. J., o po vardu E. – pasirašyta asmens parašu. Po šiais šalių rekvizitais yra aiškinamasis tekstas latvių kalba. Apžiūros objektas yra spausdintinėmis raidėmis, lietuvių kalba surašytas įgaliojimas. Dokumento viršuje nurodytas bendrovės pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, po kuriuo nurodyti šios bendrovės adresas ir juridinio asmens kodas. Dokumento viduryje nurodytas dokumento pavadinimas ĮGALIOJIMAS, po juo yra nurodyta dokumento sudarymo data 2014 m. lapkričio mėn. 5 d. ir sudarymo vieta Vilnius. Iš naujos eilutės spausdintinėmis raidėmis aprašytas dokumento turinys, kuriame nurodyti įgaliojančio asmens duomenys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. J. ir jo asmens kodas, bei įgalioto asmens vardas, pavardė M. J. ir jo asmens kodas. Pastarasis įgaliotas atstovauti bendrovę VĮ Regitra, registruojant transporto priemonę „Renault Magnum DXI 480“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris – (duomenys neskelbtini). Po tekstu yra nurodyta dokumento galiojimo data 2014.11.30. Dar žemiau, kairėje dokumento pusėje, yra įrašytos pareigos „Direktorius“ ir tame pačiame aukštyje spausdintinėmis raidėmis įrašyta E. J., o po vardu E. – pasirašyta asmens parašu, kuris atliktas rankraštiniu būdu. Vardo E. pirmas dvi raides ir dalį parašo, esančio po vardu, apima bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudo atspaudas, kurio viduryje nurodytas bendrovės pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kraštuose mažomis raidėmis parašyta „Lietuvos Respublika“ ir „Republic of Lithuania“. Dokumento apačioje, dešinėje pusėje yra valstybės įmonės „Regitra“ darbuotojo spaudo atspaudas, 2015-04-15 data ir parašas (b. l. 23).
Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. Dzikaro 2018 m. kovo 20 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05122-15, kuris toliau yra atliekamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį įtariamojo S. S. atžvilgiu, atskirtajam tyrimui suteikiant Nr.01-1-13152-18 (b. l. 1-2);
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kartu pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.
Aukščiau byloje esantys aptarti surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. S., žinodamas, kad jis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ar šios bendrovės įgaliotas atstovas, ar darbuotojas, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15 toliau atliekamas, prašymu, tyčia, grafoje, esančioje po UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. J. vardu ir pavarde, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. J. parašą Latvijos bendrovės SV FAST 2014-11-03 sąskaitoje faktūroje Nr. SV 47, dėl automobilio „Renault Magnum DXI 480“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Taip pat jis, žinodamas, kad nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ar šios bendrovės įgaliotas atstovas, ar darbuotojas, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05122-15 toliau atliekamas, prašymu, tyčia, grafoje, esančioje po UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. J. vardu ir pavarde, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E. J. imituodamas jo parašą 2014 m. lapkričio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojime. Tokiais būdais jis suklastojo tikrus dokumentus. Toks jo padarytų veikų pavojingumas yra pakankamai didelis, nes, kaip galima spręsti iš byloje surinktų duomenų, minėtuose dokumentuose užfiksuota informacija yra reikšminga atitinkamų teisinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir / ar pasibaigimui.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. S. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė skiriamos baudos dydį sumažinti iki minimumo, nes yra neįgalus, dirbti dėl sveikatos negali, o jo gaunama išmoka yra tik 118 eurų per mėnesį (b. l. 62-63).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs nusikaltimai, susijęs su dokumentų klastojimu) į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – S. S.: jis neteistas (b.l. 61); baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 58-60), nedirba (b.l. 56-57), jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b.l. 48-49), duomenų apie jo gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos centre byloje nėra, taip pat nėra duomenų, ar jis yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.
Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Atsižvelgdamas į nurodytas nusikalstamas veikas (dokumentus pasirašė prašomas pažįstamo ir, kaip parodė, neįsigilinęs į jų esmę bei turinį) ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma subendrinta 15 MGL (564,90 eurų) bauda (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (kaltinamasis anksčiau neteistas, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas) šiuo konkrečiu atveju nėra per griežta ir mažinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad S. S. šiuo metu nedirba, yra neįgalus, sprendžia esant tikslinga jam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.
Kaltinamajam S. S. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 MGL, t.y. 451,92 eurų baudą.
S. S. (S. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 13 MGL, t.y. 489,58 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei skirti S. S. 15 MGL, t.y. 564,90 eurų (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 centų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. S. galutinę bausmę – 10 MGL, t.y. 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) baudą.
Nustatyti šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam S. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.