Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. S. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir S. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

8. Dėl pareiškėjų skundo argumento, kad Bendrovė yra pateikusi sutarčių ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus, Migracijos departamentas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Bendrovės prašė pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdo veiklą, kuriai vykdyti kviečiasi tarpininkavimo raštuose nurodytus užsieniečius. Nors Bendrovė ir pateikė sutartis bei sąskaitas už atliktus darbus, tačiau betonavimo, tinkavimo statybos darbų ir elektros darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai nepagrindžia, kad bendrovė vykdo statybos darbus, kuriems kviečiasi nurodytus užsieniečius (dirbti suvirintojais). Migracijos departamentas ginčijamuose sprendimuose pažymėjo, kad Bendrovė nurodė, jog kviečiasi dirbti užsieniečius, vykdydama veiklą „Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4335)“, tačiau Bendrovė deklaravusi veiklą „Pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4100)“. Taigi, Bendrovei nepateikus būtent kitų statybos baigiamųjų ir apdailos darbų vykdymą patvirtinančių dokumentų, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo vertinti, kad Bendrovė tarpininkavimo raštuose pagrįstai nurodė, jog vykdo šią veiklą.

9. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad iki 2024 m. lapkričio mėn. Bendrovėje buvo įdarbinti tik du darbuotojai, t. y. Bendrovės vadovė (direktorė) Y. K. ir rinkodaros vadovė A. S., kuri yra Y. K. duktė, ir nebuvo kitų darbuotojų, kurie atliktų statybos darbus pagal minėtas veiklos sutartis, o Bendrovės darbuotojai, atliekantys darbo funkcijas vykdant Bendrovės ekonominę veiklą statybų sektoriuje buvo įdarbinti tik 2025 m. vasario–birželio mėnesiais. Be to, Bendrovė ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius vykdomą statybos veiklą grindžia veiklos sutartimis, sudarytomis su UAB „Ksonedus“, tačiau UAB „Ksonedus“, su kuria Bendrovė yra sudariusi veiklos sutartis dėl bendradarbiavimo vykdant statybos darbus ir kuri, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis yra deklaravusi nuosavo nekilnojamo turto pirkimo ir pardavimo veiklą, įdarbinta tik vadovė (direktorė) L. T., o kitų darbuotojų, kurie vykdytų darbo funkcijas vykdant Bendrovės ekonominę veiklą, nėra. Be aukščiau išvardytų aplinkybių, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) išraše nėra nurodyta duomenų apie Bendrovės registruotą vykdyti statybų veiklą.

10. Atsakovo vertinimu, šių faktinių aplinkybių visetas sudaro rimtą pagrindą manyti, kad abi bendrovės veikia bendrai, siekiant pagrįsti Bendrovės veiklos, kuriai kviečiasi užsieniečius, vykdymą ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius. Šį vertinimą sustiprina ir tai, kad Bendrovės vadovė (direktorė) Y. K. nurodė, jog statybos objektai, kuriuose Bendrovė turi atlikti statybos, darbus yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamento darbuotojai, 2025 m. balandžio 17 d. nuvykę patikrinti, ar Bendrovės darbuotojai atlieka statybos darbus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rado dirbančius tris Ukrainos piliečius, kurie teigė, kad apie Bendrovę nieko nėra girdėję (šie Ukrainos piliečiai leidimų laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu neturi), o tai reiškia, kad Bendrovės pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, tai, kad Bendrovė daugiau su kitais užsakovais sudarytų aktualių veiklos sutarčių ir šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų nepateikė, taip pat ir tai, kad remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės darbuotojai, atliekantys darbo funkcijas vykdant Bendrovės ekonominę veiklą statybų sektoriuje buvo įdarbinti tik 2025 m. vasario–birželio mėnesiais, suponuoja išvadą, kad Bendrovė ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius veiklos (kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai), kuriai kviečiasi užsieniečius, nevykdo.

11. Migracijos departamentas Bendrovei sudarė visas galimybes pateikti dokumentus, pagrindžiančius Bendrovės poreikį įdarbinti kviečiamus užsieniečius ir jos vykdomą ekonominę veiklą statybų sektoriuje, kuriai kviečiasi užsieniečius, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

II.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, taip pat pažymėjo, kad Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi vykdyti veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius. Teismas nurodė, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, t. y. užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti šį užsienietį, atitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje nustatytas sąlygas.

16. Teismo vertinimu, nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad Bendrovė kviečia dirbti užsieniečius vykdydama veiklą – Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4335), tačiau, kaip nustatyta, Bendrovė yra deklaravusi veiklą – Pastatų statyba (ekonominės veiklos kodas – 4100). Buvo pažymėta, kad atsakovas iš oficialių šaltinių nustatė, jog Bendrovėje iki 2024 m. lapkričio mėn. buvo įdarbinti tik du darbuotojai, t. y. bendrovės vadovė (direktorė) Y. K. ir rinkodaros vadovė A. S., kuri yra Y. K. duktė, kitų darbuotojų, kurie atliktų oficialiai deklaruojamą veiklą, nebuvo. Darbuotojai, vykdantys darbo funkcijas statybų sektoriuje bendrovėje buvo įdarbinti tik 2025 m. vasario – birželio mėnesiais.

17. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad iki tol, kada buvo įdarbinti darbuotojai (pirmasis įdarbintas nuo 2025 m. vasario 3 d.), Bendrovėje nebuvo darbuotojų, realiai galinčių vykdyti / vykdančių statybos darbus pagal Bendrovės sudarytas sutartis. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad, nors tarpininkavimo raštuose Bendrovė ir nurodė, kad veiklą vykdo ilgiau nei 6 mėn., tačiau ši faktinė aplinkybė neatitiko tikrovės ir, atitinkamai, Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo, kad įmonė, kviečianti įsidarbinti užsienietį, turi vykdyti veiklą ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

18. Pasisakydamas dėl Bendrovės teiktų veiklos sutarčių, sudarytų su UAB „Ksonedus“, teismas atkreipė dėmesį, kad iki 2025 m. vasario 3 d. Bendrovėje dirbo tik vadovė ir rinkodaros vadovė, o ištyrus šios UAB „Ksonedus“ veiklą, buvo nustatyta, kad ši bendrovė yra deklaravusi nuosavo nekilnojamo turto pirkimo ir pardavimo veiklą ir kurioje yra įdarbinta tik vadovė (direktorė) L. T., atsakovas nenustatė, kad minėta bendrovė vykdytų statybų veiklą.

19. Įvertinęs aplinkybes dėl Bendrovės vykdomų statybos darbų Vilniuje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir Migracijos departamento darbuotojų 2025 m. balandžio 17 d. patikrinimo nuvykus šiais konkrečiais adresais rezultatus, teismas darė išvadą, jog atsakovas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą įvertinti, kad Bendrovė ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius veiklos (Kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai), kuriai vykdyti pasikvietė užsieniečius, nevykdo, t. y. Bendrovė neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinto imperatyvaus reikalavimo.

20. Pažymėjęs, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas jeigu nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, teismas darė išvadą, kad Bendrovė kvietimuose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko pagrįstai atsakovas atsisakė išduoti leidimus gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte įtvirtintu pagrindu. Teismas vertino, kad pareiškėjai skundą grindė tik abstraktaus pobūdžio argumentais ir atsakovo nustatytų išvadų jokiais įrodymais nepaneigė.

21. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kurių naikinti skunde išdėstytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo.

III.

27. Migracijos departamentui nustačius, jog Bendrovė, kuri įsipareigojo įdarbinti pareiškėjus dirbti pagal darbo sutartį, nepagrindė, kad vykdo statybų veiklą, kuriai kviečia užsieniečius, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad Bendrovės tarpininkavimo raštuose pateikti duomenys, kad veikla, kuriai kviečiamas asmuo, vykdoma ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pastebėtina, kad pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai yra abstraktaus pobūdžio.

31. Iš pareiškėjų apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, ne kartą yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo pareiškėjai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

32. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėjai 2025 m. birželio 11 d. Migracijos departamentui pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, kad UAB „Stofitus“ ketina dirbti suvirintojais. Bendrovės tarpininkavimo raštuose Nr. 20250611-089316 ir Nr. 20250611-089323 nurodyta, kad pareiškėjai UAB „Stofitus“ dirbs suvirintojais, ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti asmenis, yra kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4335). Bendrovė tarpininkavimo raštuose patvirtino, kad veiklą, kuriai kviečia užsieniečius, vykdo ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

33. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punktu, skundžiamais 2025 m. birželio 25 d. Sprendimais nusprendė atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi pareiškėjams, kadangi duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, Bendrovė, kuri įsipareigoja įdarbinti asmenį dirbti pagal darbo sutartį, nepagrindžia, kad vykdo statybų veiklą, kuriai kviečia asmenį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, kas reiškia, kad Bendrovės tarpininkavimo raštuose pateikti duomenys, kad veikla, kuriai kviečiamas asmuo, vykdoma ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius, neatitinka tikrovės.

34. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.

35. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 4 punktą darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi, be kita ko, vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius.

36. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017; kt.).

37. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad priimdamas skundžiamus Sprendimus atsakovas vertino Bendrovės 2025 m. balandžio 8 d. pateiktus paaiškinimus, veiklos sutartis, sudarytas su UAB „Ksonedus“, šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių ir veikos pobūdį, Bendrovės Sodrai pateiktus duomenis apie įdarbintus darbuotojus, galinčius dirbti vykdant tarpininkavimo raštuose nurodytą veiklą arba pastatų statybos veiklą, šių darbuotojų (užsieniečių) kiekį, priėmimo į darbą laikotarpius, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis apie Bendrovės deklaruojamą ekonominę veiklą, patikrinimo konkrečiais adresais, kur Bendrovė, kaip nurodė paaiškinime, vykdo statybos darbus rezultatus.

38. Įvertinusi šiuos įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Bendrovė nepagrindė, jog ji realiai vykdė tarpininkavimo raštuose nurodytą veiklą – kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai, kuriai kvietė pareiškėjus ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius (iki įsipareigojimo įdarbinti užsieniečius).

39. Atsižvelgiant į darbuotojų įdarbinimo laikotarpius, jų vykdomas darbo funkcijas, tai, kad Bendrovės nurodytuose konkrečiuose objektuose Bendrovės įdarbinti užsieniečiai nedirbo, Bendrovė su kitais užsakovais (išskyrus UAB „Ksonedus“, kuri vykdo ne statybų, o nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo veiklą) sudarytų sutarčių ar kitų dokumentų, patvirtinančių veiklos, kuriai vykdyti buvo kviečiami dirbti užsieniečiai, vykdymą aktualiu laikotarpiu atsakovui nepateikė, pirmosios instancijos teismas ir atsakovas pagrįstai pripažino, kad Bendrovė ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius veiklos (kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai), kuriai pasikvietė pareiškėjus, nevykdė, t. y. neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, o tarpininkavimo raštuose nurodžiusi, kad šią sąlygą atitinka, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui nepateikė jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų.

40. Atmestini apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti dėl įmonės veiklos sustabdymo, darbuotojų atleidimo ir kt., kadangi jie nesusiję su ginčijamų Sprendimų priėmimo faktiniu ir teisiniu pagrindais.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

42. Teisėjų kolegija nustatė, kad kiekvienas iš pareiškėjų už skundą (vieną procesinį dokumentą) sumokėjo po 22,50 Eur žyminį mokestį.

43. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą.

44. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai už skundą sumokėjo iš viso 45 Eur žyminio mokesčio, kai turėjo sumokėti 22,50 Eur, jiems grąžintina 22,50 Eur žyminio mokesčio (po 11,25 Eur kiekvienam pareiškėjui) permoka. Pareiškėjams išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų M. S. ir S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjams M. S. ir S. K. po 11,25 Eur (vienuolika eurų dvidešimt penkis centus) žyminio mokesčio permoką.

Nutartis neskundžiama.