Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. lapkričio 2 d. veika) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. lapkričio 8 d. veika) –laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir G. B. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. B. skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas G. B. laikino sulaikymo laikas pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį.

Civilinės ieškovės AB „T.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. B. priteista AB „T.“ naudai 510,07 (penki šimtai dešimt eurų septyni centai) eurų turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo paties kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis iš esmės nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašo ją sumažinti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atskirai pasisako dėl nuteistojo prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo G. B. apeliacinio skundo, prokuroro atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingas bausmių rūšis ir jų dydžius, paskirtas bausmes pagrįstai subendrino su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

7. Spręsdama klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmės G. B. skyrimo bei nuteistojo apeliacinio skundo ir prokuroro atsiliepimo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu G. B. už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirdamas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų (dvi nusikalstamos veikos) laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmes, ir šias bausmes atitinkamai subendrindamas, BK 54 straipsnio ir BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui už atskiras nusikalstamas veikas aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, BK 64¹ straipsnio pagrindu šią bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

9. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas nuteistajam G. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padaryti trys tyčiniai baigti nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas apysunkių, o du nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Atsižvelgta ir į G. B. charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis praeityje eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Pastebėtina, kad tarp G. B. vykdomų nusikalstamų veikų dominuoja turtinio pobūdžio nusikaltimai. Nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat padaryti siekiant neteisėtai pasipelnyti. Nuteistajam anksčiau buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės. Dabartiniai nusikaltimai įvykdyti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo netaikymas įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad G. B. nusikalto ne atsitiktinai, o yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Dabartiniai nusikaltimai yra tik dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys, jis yra nelinkęs laikytis teisės aktų reikalavimų, yra nekritiškas savo neteisėtam elgesiui, linkęs elgtis neatsakingai. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

10. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės rūšys – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant jų dydį žymiai mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, yra teisingos ir ne per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui buvo taikytas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), pridėtos minimalios bausmių dalys. Be to, kadangi nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam paskirta subendrinta 1 (vienerių) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

11. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Jau minėta, kad kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, parinko nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Nustatant neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatlikta bausme laikytina visa nuosprendžiu paskirta ir atidėta bausmė, nepriklausomai nuo to, kiek bausmės vykdymo atidėjimo termino buvo suėję.

12. Tad atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis G. B. naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai prie minėtu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės (1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai) pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta ir švelninti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

13. Nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-273-489/2018). Jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis G. B. sistemingai vykdo nusikalstamas veikas ir nei jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės, nei teismo parodytas pasitikėjimas jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaiko, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Tad G. B. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.