- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-95-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Višinskienė Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- T. K., G. K.
- Atsakovas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei T. K.
atsakovui A. P.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo kuriuo patenkintas ieškovų G. K. ir T. K. ieškinys atsakovui A. P. dėl avanso ir turto vertinimo išlaidų gražinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovai G. K. ir T. K. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo A. P. 10 000 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą, 300 Lt turto vertinimo išlaidų, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovai turėdami tikslą sudaryti sodo pastato ir žemės sklypo, esančių SB (duomenys neskelbtini) 13 sklype, (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajone, pirkimo – pardavimo sutartį 2008 m. birželio 11 d. sumokėjo atsakovui 5000 Lt. Notarui atsisakius patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl neatliktų geodezinių matavimų, ieškovai 2008 m. liepos 11 d. atsakovui papildomai perdavė 5000 Lt nurodytiems matavimams atlikti. Atsakovui laiku neatlikus geodezinių matavimų, baigėsi kredito įstaigos ieškovams nustatytas terminas kreditui suteikti. Vėliau ieškovų prašymu buvo atliktas minėto nekilnojamojo turto vertinimas, kainavęs 300 Lt. Kredito įstaiga nesuteikė jiems kredito sodo pastatui bei žemės sklypui įsigyti, todėl, nesudarius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovai pareikalavo iš atsakovo grąžinti sumokėtas sumas, tačiau pastarasis reikalavimo nevykdė. Sodo pastatas ir žemės sklypas, esantys SB (duomenys neskelbtini) 13 sklype, (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajone, atsakovui niekada nepriklausė, jie yra S. P. nuosavybė, tačiau atsakovas A. P. nurodytą aplinkybę nuo ieškovų nuslėpė, todėl iš ieškovų be pagrindo įgijo bendrai 10 000 Lt, kuriuos ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepimu prašė ieškovų reikalavimus atmesti.
Nurodė, kad šalys 2008-06-11 sudarė preliminarų susitarimą dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl atsakovo nuomone, sutinkamai su teisės aktų nuostatomis, terminas sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį nėra pasibaigęs. Ieškovai vengia sudaryti pagrindinę sutartį, todėl pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovų kaltės, todėl atsakovas pagrindo ieškovams grąžinti sumokėto 10 000 Lt užstato neturi. S. P., būdama sodo pastato ir žemės sklypo, esančių SB (duomenys neskelbtini) 13 sklype, (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajone, savininkė, patvirtino atsakovo, kaip asmens, veikusio pardavėjos vardu, sudarytą sandorį, todėl jis yra teisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Iš atsakovo A. P. ieškovų G. K. ir T. K. naudai priteista 10 000 Lt kaip nepagrįstai įgytas turtas, 300 Lt ieškovų patirtų nuostolių, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 10 300 Lt nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-05-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2309 Lt bylinėjimosi išlaidų; Iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą priteista 46,93 Lt teismo patirtų pašto išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių sutartinių santykių turinio bei jų kvalifikavimo, todėl teismo vertinimu, šalių tarpusavio teisės ir pareigos turėjo būti aiškinamos vadovaujantis bendromis sutarties aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), taip pat sąžiningumo bei teisingumo principais. Teismas iš abiejų šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovų tikslas buvo nupirkti sodo sklypą su sodo pastatu. Ieškovai 2008 m. birželio 11 d. pasirašytą pakvitavimą vertino kaip preliminarią sutartį iki 2009 m. rugsėjo 8 d. parengiamojo teismo posėdžio, kada sužinojo, jog atsakovas nebuvo ir nėra ieškovų ketinto nupirkti nekilnojamojo turto bendraturtis, t.y., jog žemės sklypas su sodo pastatu jam iš viso nepriklauso. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog atsakovas jokių derybų su ieškovais vesti negalėjo nes neturėjo tam būtinų įgaliojimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje remtis atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais dėl įgaliojimų buvimo fakto ir jų apimties teismas negalėjo, nes įstatymas aiškiai nurodo, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatvo, kad atsakovas neįrodė, jog jam buvo išduotas rašytinis įgaliojimas veikti S. P. vardu ginčo turto sandoriui sudaryti bei padarė išvadą, kad atsakovas pinigus iš ieškovų gavo be jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovui, o vėliau trečiajam asmeniui (2008-07-11 pinigų perdavimo metu), esant nesąžiningam ir nuslėpus nuo ieškovų aplinkybę, kad nekilnojamas turtas kurį ketino pirkti ieškovai, nepriklauso atsakovui, jis be teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, nes įstatymų nustatyta tvarka tinkamai įforminto įgaliojimo neturėjo, todėl jam atsirado pareiga grąžinti ieškovams visa tai buvo įgyta jų sąskaita. Nustatytų aplinkybių ir išvadų pagrindu teismas ieškinį tenkino priteisdamas iš atsakovo ieškovų naudai 10 000 Lt (CK 6.237 str. 1 d., 6.240 str. 1 d.). Teismas pripažino pagrįstu ir įrodytų ieškovų reikalavimą dėl 300 Lt patirtų turto vertinimo išlaidų, todėl reikalavimą tenkino (CPK 178 str., CK 6.246 str., 6.251 str.). Teismas patenkinęs ieškinį iš atsakovo ieškovų naudai priteisė ieškovų patirtas 2309 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudarė 309 Lt žyminis mokestis ir 2000 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.), valstybės naudai iš atsakovo pritesiė 46,93 Lt išlaikų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios nežinojo, kad ketintas įsigyti nekilnojamasis turtas priklauso tik S. P., nes buvo pateikti nekilnojamojo turto dokumentai, kuriuose nekilnojamojo turto savininke nurodyta tik S. P., todėl būdami pakankamai išsilavinę žmonės, ieškovai turėjo suprasti kas yra nekilnojamojo turto savininkas, todėl subjektybiai vertindamas byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio nuostatas. Priimdamas skundžiamąjį teismo sprendimą teismas netinkamai vertino materialinės teisės normas ir nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nebuvo įgaliotas vesti nekilnojamojo turto pardavimo derybų. Įgaliojimo neturėjimą teismas vertino, kaip niekinius atsakovo veiksmus negalinčius sukelti jokių teisinių pasekmių ieškovų atžvilgiu. Šios teismo išvados nepagrįstos, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog būtent S. P. teismui nurodė, kad ji žodžiu įgaliojo atsakovą A. P. vesti derybas dėl jos sodo žemės sklypo ir namelio pardavimo bei atlikti visus su šiuo pavedimu būtinus veiksmus ir atliekamiems veiksmams pritarė, todėl akivaizdu jog tarp S. P. ir A. P. susiklostė pavedimo teisiniai santykiai atitinkantys Civilinio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalies, 2.136 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jokio rašytinio, o juo labiau notariškai patvirtinto įgaliojimo nereikėjo. Tačiau teismas skundžiamame sprendime atsakovo ir trečiojo asmens nurodytų argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl skundžiamas teismo sprendimas neatitinka Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepagrįstai be jokio teisinio pagrindo praturtėjo ieškovų sąskaita, nes atsakovas veikdamas kaip S. P. įgaliotas asmuo jai perdavė pinigus ir pinigai buvo gauti pagal sutartį ir S. P. įgalioto asmens, todėl ieškinys buvo pareikštas ne tam atsakovui, kas sudarė pagrinddą ieškinį atmesti. Teismas byloje klaidingai nustatė objektyviąją tiesą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas ir tretysis asmuo buvo nesąžiningi nes nepranešė ieškovams, kad parduodamas turtas nuosavybės teise priklausė tik S. P. Ieškovams buvo žinoma nekilnojamojo turto priklausomybė, tačiau būdami nesąžiningi ieškovai žinodami, kad negaus banko paskolos, toliau gyveno ketintame įsigyti sodo namelyje, o gavę kreditą planuoto įsigyti nekilnojamojo turto nepirko. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovų naudai 300 Lt nuostolių atlyginimo dėl ieškovų atlikto nekilnojamojo turto vertinimo, nes visiškai neaišku kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl ieškovų patirtų išlaidų. Ieškovai turto vertinimą atliko savo rizika ketindami pasitikrinti ketinto įsigyti turto vertę, be to turto vertinimo iš jų reikalavo bankas.
Atsiliepimas
Ieškovai G. K. ir T. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą paremtą Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika. Atsakovas neatskleidė ieškovams jog nėra S. P. sutuoktinis, todėl ieškovai buvo įsitikinę, kad jis visus veiksmus atlieka teisėtai. Teismas nustatęs, jog atsakovas A. P. nėra S. P. sutuoktinis ir pabrėžtinai veikė tik savo interesais, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas inicijuodamas ikisutartinius santykius buvo nesąžiningas ir tokiu elgesiu suklaidino ieškovus. Atsakovas siekdamas sudaryti sandorį kito asmens vardu turėjo atstovavimo faktą atskleisti (CK 2.133 satr. 1 d.). Tuo tarpu atsakovas derėdamasis dėl nekilnojamojo turto pardavimo kuris jam nepriklausė ir neturėdamas veiksmų atlikimui reikalingo įgaliojimo negalėjo derėtis dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir gauti už jį pinigus, todėl teismo išvada kad tarp ieškovų ir atsakovo susiklosčiusių santykių negalima vertinti kaip sutartinių ir atsakovas pinigus gavo be teisinio pagrindo yra teisėta bei pagrįsta. Ieškovai su trečiuoju asmeniu S. P. neturi pasirašę jokių susitarimų ar pinigų perdavimo faktą patvirtinančių pakvitavimų, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovo argumentai apie netinkamą atsakovą byloje nepagrįsti. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovai patyrė 300 Lt nuostolius susijusius su ketinto įsigyti turto vertinimu, todėl dėl neteisėto atsakovo veikimo patirti nuostoliai ieškovams turi būti atlyginti (CK 6.251 str.). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovai buvo sąžiningi ir stengėsi savo įsipareigojimus vykdyti, tačiau atsakovui neatlikus geodezinių matavimų ir bankui pateikus naują paraišką dėl ketinto įsigyti nekilnojamojo turto reikiama kredito suma nebuvo suteikta, todėl ieškovai paprašė sumažinti objekto kainą, o atsakovui atsisakius tai padaryti pareikalavo gražinti jam perduotą pinigų sumą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus (CPK 320 str. 1 d.) ir juos įvertinusi (CPK 185 str.) konstatuoja:
Bylos medžiaga įrodo (CPK 177 str.), kad ginčo šalys tarėsi dėl sodo pastato ir žemės sklypo, esančių SB (duomenys neskelbtini) 13 sklype, (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų rajone, pirkimo-pardavimo.
Derybų metu ieškovai perdavė, o atsakovas priėmė 10 000 Lt užstatą kaip avansą, kuris buvo įskaitytas į mokėtiną sumą sudarant nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį.
Bylos medžiaga, ginčo šalių paaiškinimai patvirtina, kad galutinis rezultatas pasiektas nebuvo, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, todėl laikytina, kad yra pasibaigė prievolė tokią sutartį sudaryti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kai ginčo šalys nesutarė dėl sumokėto avanso įskaitymo į nuostolių atlyginimą, sutinkamai su Civilinio kodekso 6.222 straipsnio 1 dalimi, atsakovas privalo sugražinti ieškovams jų sumokėtą avansą.
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovams priteistas 10 000 Lt avansas, atmestinas.
Dėl 300 Lt nuostolių atlyginimo
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo ieškovams priteista 300 Lt nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija vertindama ieškovų patirtas 300 Lt išlaidas sprendžia, kad jos negali būti sietinos su atsakovo veiksmais, nes dėl šių išlaidų atsiradimo nėra neteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6.246 str.), priežastinio ryšio (CK 6.247 str.) bei atsakovo kaltės (CK 6.248 str.).
Į bylą pateiktas ,,Hansabankas“ 2008 m. birželio 19 d. raštas (b.l. 11) negali būti laikomas banko ir ieškovų sudaryta paskolos sutartimi, nors ieškovai šį raštą ir laiko paskolos sutartimi. Kaip nurodyta banko rašte G. K. ir T. K. bei visiems suinteresuotiems asmenims yra tik informacinio pobūdžio pranešimas apie banko keliamas sąlygas kreditui gauti.
Minėtas raštas įrodo (CPK 177 str., 178 str.), kad ieškovai, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų privalėjo iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. pateikti bankui nurodyto būsto su žemės sklypu Širvintų rajono savivaldybėje, SB (duomenys neskelbtini) 13 sklype, rinkos vertės įvertinimą, atliktą bankui priimtinų turto vertintojų.
2010 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino (CPK 177 str. 2 d.), kad 2008 m. liepos 11 d. ieškovai turėjo nekilnojamųjų daiktų dokumentus.
Preliminarios išvados dėl turto vertės surašymo data 2008 m. rugsėjo 8 d. (b.l. 8) įrodo, kad ieškovai šią išvadą gavo po to kai buvo pasibaigęs banko nustatytas terminas ieškovams pateikti reikalaujamus įrodymus, reikalingus kredito sutarties sudarymui.
Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovams atsiradę 300 Lt nuostoliai negali būti siejami su atsakovo veiksmais, todėl tenkinti ieškovų reikalavimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 98 straipsniu bylinėjimosi išlaidos yra keistinos ir perskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. P. ieškovų G. K. ir T. K. naudai priteista 300 Lt nuostolių atlyginimui panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Priteistą iš atsakovo A. P. sumą 10 300 Lt sumažinti iki 10 000 Lt, o pašto išlaidas iki 23,46 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. K. a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 9 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1452 Lt advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti iš ieškovų G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 3,18 Lt, o iš atsakovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini), 6,37 Lt, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.