Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, kaltinamajai J. J., jos gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. J., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J.J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, aukštesniojo išsilavinimo, senatvės pensininkė, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė

J. J. 2016 m. vasario 27 d. apie 10 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo artimajam giminaičiui- sūnui K. J. tyčia sudavė du kartus aliuminiu puodu į galvą, padarydama jam dešinio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, tuo sukėlė K. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamoji J. J., apklausiama teismo posėdyje kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad jos gyvenamojo namo kieme esančiose ūkinėse patalpose jos sūnus K. J. yra įkūręs dirbtuves, dėl ko yra sudaryta panaudos sutartis. Su sūnumi ilgą laiką beveik nebendrauja. Tarp jos sūnų K. J. ir D. J. vyksta konfliktai, tai jau ketvirtas teismas. 2016-02-27 ryte ji į kiemą išėjo lesinti vištų, su savimi turėjo aliuminį puodą. Tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų- apmokėjimo už elektrą, šuns numarinimo, bulvių. Šnekantis ji trenkė sūnui jos laikytu aliuminiu puodu į jo dešinį skruostą. Sudavė atžagaria ranka, kaip su mazgote. Sūnui pasakius „duok dar kartą“, vėl kartą sudavė su puodu, iš viso jam sudavė du sykius. Ji siūlė sūnui taikytis, tačiau jis nesutinka. Gailisi dėl padaryto įvykio, be reikalo tai padarė. Niekada tokių atvejų nebuvo, sūnus net mažiukas nebuvo muštas. Daugiau tokie atvejai nepasikartos. Mano, kad civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos nepagrįstas, pripažįsta tik turtinę žalą. Su sūnum bandė taikytis ir prašė ne kartą atleisti, sakė „K. atleisk ir aš tau atleidžiu ką tu man pridarei“, tačiau sūnus nieko nešneka, apsisuka ir nueina. Visi piktumai yra dėl turto.

2016-02-27 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 2016-02-27 gautą K. J. protokolą -pranešimą, kad 2015-02-27, apie 10.00 val., jam būnant jo motinos J. J. kieme tarp jo ir mamos prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jam mama 3 kartus trenkė aliumininiu puodu į galvos sritį. Dėl suduotų smūgių jam ant veido buvo nustatyti sužalojimai, ligoninėje jam konstatavo sumušimus ant veido ir į kaklą. Jis juto fizinį skausmą (b. l. 1- 2, 5- 6).

Iš informacijos apie įvykį (b. l. 9) matyti, kad 2016-02-27, 10 val. 12 min. Kauno AVPK Kėdainių r. PK gautas K. J. (nurodoma J.) pranešimas, kad jį prieš 10- 15 min. namuose sumušė jo mama, kuri jam trenkė puodu per veidą, GPM pagalbos pareiškėjas atsisakė, vyksta į ligoninę (b. l. 9- 10).

Iš apžiūros protokolo (b. l. 11- 16) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kieme. Įvykio vietoje buvo rastas murzinas sidabrinės spalvos aliuminis puodas be rankenų, kuris apžiūrėtas ir jo požymiai fiksuoti apžiūros protokolu (b. l. 36- 44), bei grąžintas nukentėjusiajam.

Nukentėjęs K. J., apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-02-27 ryte atvažiavęs į savo dirbtuves pasiruošė darbui ir pradėjo dirbti. Neužilgo prie jo dirbamos vietos lauke atėjo jo motina. Su ja vyko pokalbis apie pinigus, kuriuos jis turi mokėti per antstolius, dėl kabelio, šeriamo šuns, visa tai pradėjo perauginėti į konfliktinę situaciją. Buvo tęsiamas pokalbis dėl šuns šėrimo, nesukėtos elektros energijos, pavogtų bulvių. Jam pasakius kad jam grąžintų pinigus už elektrą, mama pasakė ,,aš tau duosiu“ ir su puodu davė jam per galvą, į dešinį skruostą, jam dėl to skaudėjo žandikaulį. Jis nesitikėjo, kad mama duos, smūgis buvo labai stiprus. Pasakė ,,ką sau leidžiat, nemėginkit duoti“. Mama atsakė ,,aš ir duosiu“, bei vėl užsimojo bei davė antrą kartą. Jis nusisuko, tačiau jam buvo pataikyta žandikaulį. Po to sekė dar vienas smūgis į kaklą, sprandą. Visus smūgius ji sudavė su puodu. Po to ji pasakė, kad jam neleis dirbti, taigi jis buvo priverstas kviesti policiją. Jeigu būtų leidusi dirbti, tai būtų pažiūrėjęs kaip jaustųsi. Po įvykio registravosi pas šeimos gydytoją, kur lankosi ir dabar. Turi siuntimą pas neurologą, kardiologą, tačiau tai nesusiję su tuo įvykiu, gal dėl pergyvenimų. Įvykį matė kaimynai. Jis nejaučia kaltės dėl šio įvykio. Jam dėl įvykio savaitė laiko skaudėjo žandikaulis, jis gydėsi. Patirtą turtinę žalą sudaro vykimas pas ekspertus, medikus. Važiavo į Kėdainius, Kauną ir pas ekspertus į Kauną, vėl pas gydytojus. Jis rodo gerą iniciatyvą, niekur neinu ir nelenda, jam yra prikaišiojama. Su mama nesutinka taikytis.

Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G539/2016(02) konstatuota, kad K. J. konstatuota dešinio skruosto sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu daiktu, paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas 2016-02-27. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, jis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 29).

Iš J. J. asmens duomenų matyti, kad nukentėjęs K. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnus (b. l. 58), tai yra artimasis giminaitis.

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 527,31 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 31- 32).

Įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad J. J. 2016 m. vasario 27 d. apie 10 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, savo artimajam giminaičiui- sūnui K. J. tyčia sudavė du kartus aliuminiu puodu į galvą, padarydama jam dešinio skruosto sumušimą su poodine kraujosruva, tuo sukėlė K. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Byloje esantys ir ištirti įrodymai nėra pakankami spręsti, kad nukentėjusiajam buvo suduotas trečias smūgis puodu į galvą- to nepatvirtina ir specialisto išvada (joje nurodoma, kad buvo konstatuotas dešinio skruosto sumušimas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje). Pats nukentėjęs parodė, kad jam trečias, paskutinis smūgis buvo suduotas į kaklo sritį, sprandą, kuris nėra veido dalis; sudavimu nukentėjusiajam į kaklo sritį J. J. nėra kaltinama. Be to teisme valstybinis kaltintojas prašė taikyti LR BK 64¹str. nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti 1/3, kas galima tik kai asmuo prisipažįsta kaltu. Atsižvelgus į tai iš kaltinimo šalintinas trečio smūgio sudavimas į galvą K. J., tai nekeičia kaltinamosios veikos kvalifikacijos.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, patvirtino smurtavusi prieš savo sūnų. Tai, kad kaltinamoji smurtavo prieš artimą giminaitį, patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti anksčiau aptarti įrodymai. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji, būdama suaugusi ir psichiškai sveika, tai yra suvokdama savo veiksmus, galėdama ir privalėdama juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jos puodu padaryti smūgiai sukels jos sūnui fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamosios veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamosios artimam giminaičiui- sūnui, nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad J. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas.

J. J. pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.)- kaltinamoji teismo posėdžio metu patvirtino, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad be reikalo tai padarė, kad sūnaus atsiprašė, jam sakė kad to nenorėjusi, pažadėjo, kad ateityje tai nepasikartos. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai), kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, ji baigta, nesunki, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas esant ilgalaikei konfliktiškai situacijai tarp kaltinamosios ir sūnaus- teisme buvo pradėti ir užbaigti tiek administraciniai, tiek ir baudžiamieji procesai tarp šios šeimos artimųjų giminaičių. J. J. 2015 bausta administracine tvarka už pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. dėl savavaldžiavimo (b. l. 60- 62), ji neteista (b. l. 53). Jos gyvenamosios vietos seniūnija ją charakterizuojančių duomenų neturi (b. l. 64). J. J. yra senatvės pensininkė, 74 metų amžiaus, šeimos neturi (b. l. 65), nėra registruota VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse (b. l. 67). Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, iš esmės sąlygota įtemptos ir konfliktiškos situacijos tarp jos ir sūnaus (ką patvirtino tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis). Kaltinamoji teisiamajame posėdyje kritiškai įvertino savo elgesį, prašė sūnaus taikytis.

Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. J. paskyrus straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę- laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas atsižvelgus į BK 54 str. 2 d., 61 str.

Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamoji prisipažino esanti kalta. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiai kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 31- 32) - 500 Eur dydžio neturtinei ir 27,31 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad jis buvo šokiruotas artimiausio žmogaus- mamos elgesio (b. l. 32). Po įvykio jam skaudėjo žandikaulį, jis dėjo ant veido ledo kompresus, registravosi ir dabar lankosi pas šeimos gydytoją, daugiau kaip savaitę laiko buvo gydomas. Jis taip pat turi siuntimą pas neurologą, kardiologą, tačiau tai nesusiję su tuo įvykiu. Be to įvykį matė kaimynai, jis vaikščiojo su mėlynėm ir dėl to turėjo aiškintis.

Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu sutiko tik dėl turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis K. J., dėl kaltinamosios tyčia panaudoto fizinio smurto ir padaryto sužalojimo, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir nepatogumus. Byloje nustatyta, kad dėl įvykio nukentėjusysis vyko pas medikus ir ekspertus, patyrė stresą, pažeminimą. Jam buvo sumuštas skruostas, padaryta poodinė kraujosruva, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvada. Nukentėjusysis fizinį smurtą patyrė kaltinamosios gyvenamojo namo kieme, kur artimųjų giminaičių tarpusavio nesutarimai vyksta pakankamai ilgą laiko tarpą. Kaltinamoji yra senatvės pensininkė, bei kaip paaiškino teismo posėdžio metu, gauna 230 Eur senatvės pensiją, gyvena viena, bei jai vienai sunku išlaikyti namą, todėl darytina išvada, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, ką patvirtino ir nukentėjusysis, kad kaltinamoji yra pats artimiausias žmogus nukentėjusiajam. Kaltinamoji užaugino ir išauklėjo nukentėjusįjį, jų santykiai nėra nutrūkę- jis vykdo ind. veiklą jai priklausančioje nuosavybėje ir iš to gauna pajamas.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs CK 6.250 str. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, seniai nesutariančių artimųjų giminaičių santykių pobūdį, šalių turtinę padėtį, sužalojimų mastą ir pasekmes, taip pat atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus jo patirtiems išgyvenimams, jokių liekamųjų reiškinių jam nenustatyta, tai netrukdys gyventi visaverčio gyvenimo ateityje, todėl neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 250 Eur. Iš kaltinamosios taip pat priteistina 27,31 Eur turtinė žala, kuri yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kaltinamoji dėl šios žalos dydžio neprieštaravo.

Kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nedirba, yra našlė ir senatvė pensininkė, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jai gynėjas paskirtas sutinkamai su BK 51 str. 1 d. 9 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamosios gali būti laikomas ribojančiu jos galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamosios nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

J.J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., skirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę- laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant ją nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Išaiškinti, kad J. J. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam keičiama areštu.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo K. J., gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš J. J. priteisti 277,31 EUR (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 31 ct) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistosios J. J., nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.