Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-20 · Administracinė byla Nr. AS-525-226-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-20
Bylos Nr.
AS-525-226-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
Trečiasis asmuo
G. B., R. B.
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. AS525 – 226/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų G. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. B. ir R. B. dėl projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir pažymos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausiosios architektės patvirtintą ir išduotą 2007 m. liepos 3 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AS3-454; panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausiosios architektės išduotą 2007 m. rugsėjo 20 d. statybos leidimą AS1-481 (toliau – ir Statybos leidimas); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį Nr. (100)-11.24-127; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo Statybos leidimo galiojimą.

Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, faktu, jog Statybos leidimo pagrindu statytojas turi galimybę tęsti ir užbaigti statybos darbus, o, panaikinus Statybos leidimą, kils neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas, ir padarė išvadą, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl nagrinėjamu atveju taikytina reikalavimo užtikrinimo priemonė – ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 2 d. 3 p.).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškimą priėmė ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti Statybos leidimo galiojimą.

Atsižvelgdamas į ABTĮ 71 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005), pareiškėjo pateiktus argumentus, padarė išvadą, jog pareiškimo patenkinimo atveju, nesustabdžius ginčijamo Statybos leidimo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes kiltų neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas, todėl konstatavo, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo Statybos leidimo galiojimą.

III.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. B. ir R. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Remiasi ABTĮ 71 straipsniu ir nurodo, jog teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino, ar iš tiesų yra kokios nors realios prielaidos pasunkėti teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jeigu pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nebūtų patenkintas. Be to, Statybos leidimo sustabdymo klausimas turi tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, juos pažeidžia iš esmės.

2. Nepriklausomai nuo to, ar Statybos leidimo galiojimas sustabdomas ar ne, patenkinus pareiškime išdėstytus reikalavimus, vis tiek kiltų savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas. Pažymi, kad skundo pateikimo metu Statybos leidimo pagrindu pastatytų statinių faktinis baigtumas yra 100 procentų. Nurodo, kad nuo reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo visiškai nepasikeistų savavališkos statybos padarinių šalinimo apimtis, nes statiniai yra pastatyti.

3. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 2 dalį neteisėtos statybos padarinių šalinimas būtų trečiųjų suinteresuotų asmenų problema, kuri negali būti tapatinama su teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymu ar apsunkinimu.

4. Vadovaudamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS502-470/2008, Nr. AS143-565/2008), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju esminė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga – būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas ar negalimumas neegzistuoja.

Žemesnės instancijos teismas

5. Būsimu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu šioje administracinėje byloje nebus sprendžiamas savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas, nes vienintelė galima tokio sprendimo teisinė pasekmė būtų ginčijamų teisės aktų panaikinimas. Daro išvadą, jog vien ginčijamų administracinių aktų, įskaitant Statybos leidimą, panaikinimas savaime nesukurs jokių teisinių pasekmių, kurių užtikrinimui būtų reikalinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

6. Statybos leidimo pripažinimas neteisėtu nebūtinai reiškia statinių, pastatytų pagal atitinkamą statybos leidimą, nugriovimą.Remdamiesi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, 28 straipsniu, Statybos techninio reglamento STR 1.9.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243) 7 punktu, pabrėžia, kad sprendimas pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius gali būti ir nepriimtas, o atitinkamas klausimas gali būti perkeliamas į teismą. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS525-279/2008) ir pažymi, jog savavališkų statybos padarinių šalinimas negali būti siejamas su vykdymo sprendimu, kuriuo konstatuojamas statybos leidimo neteisėtumas.

7. Nurodo, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas sietinas nebe su administracinių, bet su bendrųjų teismų kompetencija. Pažymi, jog teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai ėmėsi saugoti ne teismo sprendimo įvykdymo galimybes, bet Statybos įstatymo normų, galimų viešojo administravimo institucijų, bendrosios kompetencijos teismų sprendimų vykdymą. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS502-470/2008, Nr. AS502-451/2008), konstatuoja, jog teismas negali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje siekdamas užtikrinti būsimų viešojo administravimo procedūrų arba teisminių ginčų nagrinėjimo rezultatą.

8. Nagrinėjamu atveju galimas teismo sprendimas nereikalauja vykdymo. Nurodo, kad tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS502-470/2008, Nr. A63-2494/2008).

9. Statybos leidimo galiojimo sustabdymas sukelia neproporcingai dideles neigiamas pasekmes. Nurodo, kad jie negalės atsiskaityti už Europos Sąjungos pagalbos panaudojimą ir praras dideles lėšas, bus apsunkintas paimtų paskolų grąžinimo klausimas, nebus suspėta laiku grąžinti kreditus. Pažymi, jog tretieji suinteresuoti asmenys patirtų nuostolių, nes būtų prarasta galimybė naudotis jau pastatytas pastatais mažiausiai dviejų metų laikotarpiui, reikėtų investuoti lėšas, negalės verstis kaimo turizmo paslaugų teikimu. Daro išvadą, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, jie patirtų žalą, kuri būtų akivaizdžiai neproporcinga reikalavimo užtikrinimo priemonėmis siekiamam tikslui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Tretieji suinteresuoti asmenys ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Statybos leidimo laikinas sustabdymas, remdamiesi tuo, kad esminė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlyga – būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas ar negalimumas neegzistuoja, nes vien ginčijamų administracinių aktų, įskaitant Statybos leidimą, panaikinimas savaime nesukurs jokių teisinių pasekmių, kurių užtikrinimui būtų reikalinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismo sprendimas nereikalauja vykdymo, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sukeltų jiems neproporcingai dideles neigiamas pasekmes.

Administraciniame procese reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik tais atvejais, kai, jų nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5?230/2005). Tokiu atveju turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tarp kitų reikalavimų, taip pat prašo panaikinti Statybos leidimą. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, teismui panaikinus statybos leidimą, tokio leidimo pagrindu vykdyta statyba vertinama kaip savavališka statinio statyba, kurios padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis. Vadinasi, jeigu nagrinėjamu atveju teismas panaikintų Statybos leidimą, kiltų savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas Statybos įstatymo 28 straipsnio prasme.

Nustatyta, kad ginčijamu Statybos leidimu suteikta statybos teisė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nors tretieji suinteresuoti asmenys teigia, jog ginčijamo Statybos leidimo pagrindu statomi statiniai jau yra faktiškai baigti statyti, tačiau iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 119 – 122) matyti, kad minėti statiniai nebaigti statyti, o jų baigtumo procentas svyruoja nuo 2% iki 39%. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, bylos medžiagą, konstatuoja, kad, siekiant apsaugoti draustinio kraštovaizdį nuo galimos dar didesnės įtakos, neigiamų padarinių, paties kraštovaizdžio pakeitimo, kol bus išspręstas pareiškėjo pareiškimas, ginčijamo Statybos leidimo galiojimas turėtų būti sustabdytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įvertinus nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, nėra svarbus klausimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūros, o pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė vertintina kaip proporcinga siekiamam tikslui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų G. B. ir Rūtos Bagdonavičiūtės atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius