Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1384-438/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-02-19
Bylos Nr.: eI3-1384-438/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01429-2025-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: UAB „Conna“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Administracinė byla Nr. eI3-1384-438/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01429-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Conna“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2025 m. vasario 27 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Conna“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI, Inspekcija) 2025 m. vasario 27 d. sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą FR0285“ Nr. (23.24-08) 327-15272 (toliau – Sprendimas) ir VMI 2025 m vasario 27 d. raginimą Nr. FR0486 dėl 75726,69 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo (toliau – Raginimas) bei įpareigoti VMI pareiškėjos prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą išnagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad Bendrovė yra daugiau kaip 14 metų veikianti įmonė, diegianti specializuotus produktus (programinę įrangą) bei tiekianti kitą reikalingą produkciją geriausiems Lietuvos bei kitų Baltijos šalių viešbučiams. Bendrovės apyvartinių lėšų trūkumus ir finansinį nestabilumą paskutiniais metais įtakojo įmonės debitoriaus UAB „Postverta“ bankrotas. Tai sutrikdė Bendrovės pinigų srautus bei atitinkamai nuo 2023 m. galimybes laiku vykdyti prievoles į valstybės biudžetą.

Teigia, kad Bendrovė pasinaudodama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 str. 1 d. įtvirtinta teise išsidėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, 2025 m. vasario 3 d. kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą 75 726,45 Eur sumai iki 2027 m. vasario 1 d. Prie prašymo Bendrovė pridėjo Bendrovės finansinius dokumentus, banko sąskaitų išrašus, paskolos sutartis, kasos knygos duomenis, kitus finansinius duomenis. 2025 m. vasario 24 d. Bendrovė pagal VMI 2025 m. vasario 10 d. prašymą pateikė papildomus dokumentus: paaiškinimus apie mokestinės nepriemokos sumokėjimą, informaciją apie Bendrovės kreditorius ir debitorius, banko sąskaitų išrašus, Bendrovės sudarytų sutarčių kopijas. Daugiau jokių dokumentų VMI pateikti ar atsakyti į papildomus klausimus neprašė. Tačiau 2025 m. vasario 27 d. Sprendimu nuspręsta neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Išvadoje dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (toliau – Išvada) VMI nurodė, kad gauti vertinimo rezultatai yra prieštaringi: Bendrovės prašymas ir atitinka teisės aktų nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jis gali būti tenkinamas, tačiau kartu ir tam tikrų kriterijų neatitinka, todėl pateikiamas siūlymas prašymo netenkinti. 2025 m. vasario 27 d. Bendrovė iškart gavo ir Raginimą per 20 dienų sumokėti 75 726,69 Eur sumą.

Nesutinka su Sprendimu, nes pagal pateiktus duomenis VMI pareiškėjos finansinę būklę įvertino formaliai, neatsižvelgdama į realias aplinkybes ir neįvertindama, kokią žalą rizikuoja patirti Bendrovė, jeigu mokestinė nepriemoka nebus išdėstyta arba atidėta. VMI priėmė nemotyvuotą Sprendimą, pažeidžiantį sąžiningumo, bendradarbiavimo, teisėtų lūkesčių, apmokestinimo aiškumo principus, taip pat valstybės biudžeto sėkmingo surinkimo ilgalaikėje perspektyvoje tęstinumą ir panaikinantį galimybę Bendrovei pasinaudoti MAĮ įtvirtinta teise.

Bendrovė Raginimą vertina kaip išvestinį sprendimą, kylantį iš Sprendimo netenkinti prašymo išdėstyti mokestinę nepriemoką. Raginimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai.

Mano, kad pateikė duomenis, kurie įrodo, jog šiuo metu pareiškėja neturi jokios galimybės su VMI atsiskaityti dabar, tačiau tą galėtų padaryti lygiomis dalimis per dvejų metų terminą.

Remiasi Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 2 priedo 1-3 p. nurodytomis sąlygomis. Teigia, kad Bendrovė vieną iš 2 priedo 1-3 p. sąlygų atitinka, ką VMI ir pati patvirtino Išvadoje. Taip pat egzistuoja ir papildoma sąlyga prašymo tenkinimui, numatyta Rekomendacijų 2 priedo 8 p. Mano, kad šios aplinkybės turėjo būti pakankamos, kad Bendrovės prašymas būtų įvertintas teigiamai ir tenkinamas.

Tvirtina, kad VMI netinkamai įvertino Rekomendacijų 2 priedo 16 kriterijų kaip pagrindą Bendrovės prašymo netenkinti. Pagal šį kriterijų yra galimybė prašymo netenkinti, kai nuosavas kapitalas yra lygus nuliui arba mažesnis už nulį (finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai tokiu atveju neskaičiuojami) ir mokesčių mokėtojas pateiktame prašyme nenurodė išsamaus paaiškinimo apie Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 str. 3 d. numatytų priemonių vykdymą (kai mokesčių mokėtojo nuosavas kapitalas tampa mažesnis už 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio). Tačiau VMI visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad Bendrovės neigiamo nuosavo kapitalo suma yra mažėjanti. Pagal VMI pateiktą preliminarų Bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2024 m. matyti, kad Bendrovė 2024 m. uždirbo pelno (35 532 Eur), nors ir sąlyginai nedidelę dalį, tačiau tai liudija, kad Bendrovė deda visas pastangas, siekiant pilnai užtikrinti ilgalaikį mokumą. Pelningos veiklos vykdymu Bendrovė sprendžia ir neigiamo kapitalo klausimą.

Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog atskaitingam asmeniui priskirtų lėšų suma yra lygi ar viršija mokestinės nepriemokos sumą (Rekomendacijų 2 priedo 17 kriterijus), negali būti vertinama atsietai nuo visų kitų aukščiau nurodytų aplinkybių, kai egzistuoja bent 2 kriterijai, kurių pagrindu prašymas turėtų būti tenkinamas.

Akcentuoja, kad per 2023-2024 m. Bendrovė į valstybės biudžetą iš viso pervedė 248 702,12 Eur sumą. Bendrovė nevengia vykdyti prievolių į valstybės biudžetą. Šiai dienai Bendrovė susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Nors po sudėtingo Covid-19 laikotarpio, kurio pasekmes Bendrovė vis dar jaučia, Bendrovė veikia pelningai, tačiau uždirbamos pajamos nėra pakankamos, kad Bendrovė galėtų sumokėti valstybei iš karto 75 tūkst. Eur sumą be išdėstymo.

Tvirtina, kad MAĮ 88 str. 1 d. įtvirtinta mokesčio mokėtojo teisė įvykdyti mokestinę prievolę ją išdėstant dalimis, todėl ji negali būti atimta ar apribota VMI vertinant prašymus pagal Rekomendacijas. MAĮ 88 str. 2 d. yra nurodyti du aiškūs kriterijai, kuomet mokesčių mokėtojas gali pasinaudoti teise išdėstyti nepriemoką, t. y. (1) mokesčių mokėtojas turi patirti finansinius sunkumus, (2) mokestinės nepriemokos išdėstymas suteikia galimybę mokesčių mokėtojui stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Vadovaujantis teisėkūros pagrindų logika, įstatyme esant nustatytai teisei ir kriterijams, kurie reikalingi, kad mokesčių mokėtojas galėtų įgyvendinti šią teisę, poįstatyminiuose aktuose turėtų būti nurodomi ne papildomi kriterijai, kurie jau ir taip yra įtvirtinti MAĮ, o tik šios teisės įgyvendinimo būdas. Nagrinėjamu atveju VMI vertindama prašymą vadovavosi ne MAĮ, o išimtinai tik Rekomendacijomis, kurios nustato papildomus vertinimo kriterijus. Mano, kad faktiškai Bendrovės finansinė būklė atitinka MAĮ 88 str. 2 d. kriterijus dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Mokestinės nepriemokos išdėstymas šiuo atveju išgelbėtų Bendrovę, nes leistų jai stabilizuoti savo finansinę būklę ir ateityje mokesčius mokėti laiku.

Teigia, kad Sprendimas bei jo pagrindu priimtas Raginimas yra neteisingas, nepagrįstas ir prieštaraujantis esminiams mokesčių teisės ir bendriesiems teisės principams. Sprendimas yra nemotyvuotas ir pažeidžiantis gero administravimo principą. VMI neįvertino, kad: 1) mokestinė nepriemoka susidarė po vieno iš pagrindinių pareiškėjos debitorių bankroto, esmingai įtakojusio Bendrovės piniginius srautus; 2) pareiškėja turi galimybes vykdyti mokestinės paskolos sutarties sąlygas ir pateikė tai liudijančius įrodymus; 3) pareiškėja nevengia įsipareigojimų valstybės biudžetui ir per paskutinius dvejus metus į biudžetą yra pervedusi ženklią mokesčių sumą; 4) mokestinės paskolos nesuteikimas iš esmės galėtų sužlugdyti Bendrovės veiklą. Sprendime nėra vertinamas pareiškėjos pateiktų duomenų turinys, nėra pateikiama argumentuota pozicija, kodėl Bendrovės atžvilgiu yra priimtas neigiamas sprendimas. Išvada, esanti tarp dokumentų, kurioje vienintelėje yra nagrinėjamas pats prašymo turinys, Bendrovės pateikti dokumentai, yra rekomendacinio pobūdžio t. y. Išvadoje naudojami veiksmažodžiai „siūlome“, „rekomenduojame“.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atsiliepimo rengimo dieną (2025 m. balandžio 17 d.) pareiškėjos mokestinė nepriemoka sudarė 85 833,46 Eur.

Akcentuoja, kad MAĮ 88 str. 1 d. numatyta, jog mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti ir/ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, o atidėjimo ir/ar išdėstymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, t. y. VMI. VMI mokestinės nepriemokos atidėjimo ir/ar išdėstymo tvarką yra nustačiusi Taisyklėmis, kurių 6 p. numato, kad priimant sprendimą, vertinama mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijas. Todėl, VMI priimdama Sprendimą, pagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis.

Tvirtina, kad išanalizavus pareiškėjos pardavimo pajamas nustatyta, jog 2024 m. pajamos (32 984,83 Eur) sumažėjo 17 389,33 Eur lyginant su 2023 m. pajamomis (50 374,16 Eur), t. y. pajamos sumažėjo 34,5 proc. Debitorių įsiskolinimas 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 773 367,41 Eur, iš jų: 770 750,24 Eur vėlavo atsiskaityti daugiau nei 4 mėnesius. Didžiausią debitorinį įsiskolinimą turėjo pareiškėjos vadovas ir akcininkas D. R.: 352 187,42 Eur, iš jų sumoje 342 671,39 Eur vėlavo atsiskaityti virš 4 mėnesių. 2025 m. vasario 21 d. „Avansinės apyskaitos“ duomenimis pas atskaitingą asmenį D. R. buvo skolingas 100 728,35 Eur pareiškėjos lėšų. Įmonės akcininkas ne tik, kad savo įnašais neprisideda prie įmonės finansinės būklės stabilizavimo, bet ir negrąžina minėtų skolų pareiškėjai. Pareiškėjos pateikti avanso apyskaitos dokumentai rodo, kad pareiškėja neabejotinai turi lėšų padengti mokestinę nepriemoką.

Pažymi, kad pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių negalėtų pas atskaitingą asmenį esančiomis lėšomis padengti turimos mokestinės nepriemokos. Pareiškėja taip pat nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių nesiima veiksmų dėl skolos atgavimo iš D. R..

Remiasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d. nuostata ir teigia, kad pareiškėjos nuosavas kapitalas yra neigiamas mažiausiai 2 metus ir nėra abejonės, kad pareiškėjos vadovui ši padėtis yra žinoma. Pareiškėjos valdymo organai nevykdo ABĮ 38 str. 3 d. reikalavimų.

Įvertinus tai, kad pareiškėjos įsipareigojimai viršija turto vertę, pareiškėjos akcininkas savo įnašais neatkuria įstatinio kapitalo vertės, pareiškėja negali laiku vykdyti prievolių, pareiškėja yra laikoma nemokia (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 str. 7 d.) ir jos vadovas turi pareigą inicijuoti pareiškėjos nemokumo bylą (JANĮ 5 str. 1 p., 6 str. 2 d.). VMI negalėjo teigiamai vertinti akivaizdaus imperatyvių įstatymo nuostatų nevykdymo, tuo labiau, kad pareiškėja nepateikė jokio paaiškinimo kaip planuoja ištaisyti susidariusią situaciją.

Akcentuoja, kad didelė dalis susidariusios mokestinės nepriemokos buvo deklaruota pavėluotai (pvz. pareiškėja 2025 m. sausio 15 d. deklaravo 23 996,82 Eur gyventojų pajamų mokesčio prievolę už 2022 m., kai tokia prievolę turėjo būti deklaruota ir sumokėta iki 2023 m. sausio 2 d.). Pareiškėja savalaikiai nedeklaruodama prievolių jau faktiškai naudojosi mokestinės nepriemokos atidėjimu. Pareiškėjos sumokėta mokesčio suma per ilgesnį nei vertintą laikotarpį nėra reikšminga, kadangi nagrinėjant prašymą tikslingai renkamasi trumpesnis analizuojamas laikotarpis, kadangi jis parodo mokesčių mokėtojo elgesį esamuoju laiku, o ne praeityje.

Pažymi, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „Postverta“ pareiškėja turėjo lėšų paskoloms teikti. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad UAB „Postverta“ bankrotas buvo esminis veiksnys, nulėmęs pareiškėjos mokestinės nepriemokos susidarymą.

Akcentuoja, kad su Sprendimu pateikta Išvada, kuri yra neatsiejama Sprendimo dalis. Pareiškėjai Išvadoje buvo atskleisti Sprendimo priėmimo motyvai, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 str. 5 d. reikalavimus.

Pažymi, kad Raginime yra nurodytos prievolės, kurių mokėjimo terminai yra suėję, todėl pareiškėja turi pareigą Raginime nurodytas prievoles sumokėti, o šios pareigos nevykdant, VMI turi teisę šias prievoles išieškoti priverstinai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI, Inspekcija) 2025 m. vasario 27 d. sprendimo „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą FR0285“ Nr. (23.24-08) 327-15272 (toliau – Sprendimas) ir VMI 2025 m vasario 27 d. raginimo Nr. FR0486 dėl 75726,69 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo (toliau – Raginimas).

Bendrovė 2025-02-03 pateikė prašymą Nr. GNA-8876 atsakovei išdėstyti 75.726,45 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2025-02-27 iki 2027-02-01, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Prie prašymo Bendrovė pridėjo Bendrovės finansinius dokumentus, banko sąskaitų išrašus, paskolos sutartis, kasos knygos duomenis, kitus finansinius duomenis.

Ginčijamu Sprendimu nuspręsta netenkinti šio prašymo. Prašymo netenkinimo motyvai pateikti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2025-02-27 išvadoje Nr. (23.31-08) 326-608 „Dėl prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – Išvada).

Išvadoje buvo konstatuota, kad Pareiškėjos vertinami duomenys pagal Rekomendacijas yra prieštaringi: Bendrovės prašymas atitiko Rekomendacijų 2 priedo kriterijus 1 ir 8 pagal kuriuos Bendrovės Prašymas galėjo būti tenkinamas. Bendrovės prašymas atitiko Rekomendacijų 2 priedo kriterijus Nr. 16 ir 17 pagal kuriuos prašymas gali būti netenkinamas.

Taip pat nustatyta, kad Debitorių įsiskolinimas 2024-12-31 datai sudarė 773.367,41 Eur, iš jų: 770.750,24 Eur vėlavo atsiskaityti daugiau nei 4 mėnesius. Didžiausią debitorinį įsiskolinimą turėjo Pareiškėjos vadovas ir akcininkas D. R.: 352.187,42 Eur, iš jų sumoje 342.671,39 Eur vėlavo atsiskaityti virš 4 mėnesių. Pateikti 2025-02-21 „Avansinės apyskaitos“ duomenys patvirtino, kad pas atskaitingą asmenį D. R. buvo 100.728,35 Eur lėšų, kurias jis galėjo grąžinti, kaip skolą. Pareiškėjai.

Padaryta išvada, kad įmonės akcininkas ne tik, kad savo įnašais neprisideda prie įmonės finansinės būklės stabilizavimo, bet ir negrąžina minėtų skolų Pareiškėjai.

Pareiškėja nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad VMI pareiškėjos finansinę būklę įvertino formaliai, neatsižvelgdama į realias aplinkybes ir neįvertindama, kokią žalą rizikuoja patirti Bendrovė, jeigu mokestinė nepriemoka nebus išdėstyta arba atidėta. VMI priėmė nemotyvuotą Sprendimą, pažeidžiantį sąžiningumo, bendradarbiavimo, teisėtų lūkesčių, apmokestinimo aiškumo principus, taip pat valstybės biudžeto sėkmingo surinkimo ilgalaikėje perspektyvoje tęstinumą ir panaikinantį galimybę Bendrovei pasinaudoti MAĮ įtvirtinta teise.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnyje nurodyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (1 dalis). Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau (2 dalis).

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog mokesčių mokėtojai turi bendrą įstatymu įtvirtintą pareigą laiku ir tiksliai vykdyti mokestines prievoles, o dėl jų neįvykdymo susidariusios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas arba išdėstymas pagal mokesčio mokėtojo prašymą yra ne privalomas, o priešingai - išskirtinis iš bendros taisyklės veiksmas, kuris galimas tik esant tam tikroms sąlygoms.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra ne kartą pasisakęs, jog mokesčių mokėtojas, teikiantis mokesčių administratoriui prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pagal MAĮ 88 straipsnį, prašo taikyti jo atžvilgiu tam tikrą išimtį iš mokesčių mokėjimo visuotinio privalomumo principo, kuriuo remiantis kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnis) (žr., pvz., 2020-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A- 1585-602/2020).

Aiškindamas MAĮ 88 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pažymėtina, kad šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas (žr., pvz., 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011; 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje A442-161/2013). Įrodinėjimas ne teismo administraciniame procese priklauso nuo ginčo santykių pobūdžio, nuo teisinio minėto santykio reglamentavimo. Tokiais atvejais, kai viešojo administravimo subjektui yra pateikiamas fizinio ar juridinio asmens prašymas, kuriuo prašoma taikyti jų atžvilgiu tam tikras išimtis, paprastai įrodinėjimo pareiga tenka prašymą teikiančiam asmeniui. Teisės normos, reglamentuojančios mokestinės nepriemokos atidėjimą ar išdėstymą, įtvirtina aiškią mokesčio mokėtojo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą. Taigi pagrindinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pagrindas, tenka pareiškėjui, tuo tarpu mokesčio administratoriaus įrodinėjimo pareiga yra daugiau papildomo pobūdžio (žr., pvz., 2014-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-220/2014).

Prašymų dėl nepriemokos išdėstymo/ atidėjimo pateikimo ir nagrinėjimo tvarka detalizuota Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07- 21 įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau — Taisyklės), prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašu, patvirtintu 2 VMI prie FM viršininko 2001-10-03 įsakymu Nr. 236 (toliau – Aprašas), Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2019-05-06 įsakymu Nr. VA-38 „Dėl mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 2 priedo 16 ir 17 punktus prašymas atidėti ir/ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą netenkinamas kai: Nuosavas kapitalas yra lygus nuliui arba mažesnis už nulį (finansinės rizikos ir likvidumo koeficientai tokiu atveju neskaičiuojami) ir mokesčių mokėtojas pateiktame prašyme nenurodė išsamaus paaiškinimo apie Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių vykdymą (kai mokesčių mokėtojo nuosavas kapitalas tampa mažesnis už 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio); Mokesčių mokėtojo piniginių lėšų likutis turimose banko sąskaitose/kasoje/pas atskaitingą asmenį/mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių ir (arba) kitų įmokų permoka (skirtumas), kurią galima grąžinti teisės aktų nustatyta tvarka, yra lygus arba viršija prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką.

Iš Išvados matyti, kad Pareiškėjos balanso duomenys patvirtina, jog Pareiškėjos nuosavas kapitalas yra neigiamas mažiausiai 2 metus. Pareiškėjos įsipareigojimai viršija turto vertę, Pareiškėjos akcininkas savo įnašais neatkuria įstatinio kapitalo vertės, Pareiškėja negali laiku vykdyti prievolių, ir atitinka nemokumo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, dėl ko jos vadovas turi pareigą inicijuoti Pareiškėjos nemokumo bylą (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas, 6 straipsnio 2 dalis). Visa tai aptvirtina, kad Pareiškėjos valdymo organai nevykdo ABĮ 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Savo ruožtu šios aplinkybės lemia ir tai, kad Pareiškėjos prašymas atidėti ir/ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą atitinka minėtus Rekomendacijų 2 priedo 16 ir 17 punktus, kurie sudaro prielaidas bei sąlygas netenkinti tokio prašymo.

Minėta, kad MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, įpareigojanti mokesčių mokėtoją įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį.

Aptartos aplinkybės dėl Pareiškėjos neigiamo kapitalo, įsipareigojimų viršijančių turto vertę, atitikimo nemokumo kriterijams, Pareiškėjos akcininko elgesio ir kt., įrodo, kad Pareiškėja neturi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį bei paneigia priešingo pobūdžio jos teiginius šiuo klausimu.

Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad Pareiškėja neįrodė savo teiginių pagrįstumo, o nustatytos faktinės aplinkybės įrodo priešingai.

Šiuo atveju pažymėtina, kad Išvadą, Sprendimo sudėtinę dalį, priėmė asmenys, turintys specialių žinių ekonomikos ir finansų srityje, todėl Pareiškėja, siekdama paneigti duomenis, kurie buvo gauti panaudojus šias specialias žinias, turėjo teikti tokio pat pobūdžio įrodymus (pvz., specialistų išvadas ir pan.), kadangi tai nėra padaryta, todėl teiginiai apie Išvados, o tuo pačiu ir Sprendimo, nepagrįstumą ir pan., taip pat yra neįrodyti.

Nepagrįsti ir tie pareiškėjos skundo teiginiai, kuriais teigiama, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir pan..

Iš Sprendimo ir Išvados, kaip vieno administracinio akto matyti, kad jame yra nurodytos tos faktinės aplinkybės bei pateiktas jų vertinimas, kartu su teisės normomis, kurios reglamentuoja šį teisinį santykį, kurie visumoje yra pakankami priimti tokio pobūdžio sprendimą.

Pagal MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą „Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų: <...> priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą“.

Tai lemia, kad netenkinus Pareiškėjos 2025-02-03 prašymo Nr. GNA-8876 išdėstyti 75.726,45 EUR mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2025-02-27 iki 2027-02-01, atsakovei atsirado teisinės prielaidos priimti Raginimą, dėl ko tenkinti ir šį pareiškėjos reikalavimą, taip pat nėra pagrindo.

Apibendrinus daroma išvada, kad Sprendimas ir Raginimas yra pagrįsti bei teisingi, dėl ko tenkinti Pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Netenkinus skundo reikalavimų, netenkinamas ir prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Conna“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas