Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, išnagrinėjęs V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos Probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimas dėl probacijos sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str.1 d., 22 str.1 d., 182 str.1 d., 182 str.1 d., 186 str.1 d. – 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laisvės atėmimo vietoje pagal 2011-04-11 nuosprendį nuo 2011-04-11 iki šio (2012-05-18) nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2012-12-10 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nuosprendžio dalis, kuria V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 186 str. 1 d. panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis – V. K. pagal BK 186 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.), nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 m. 6 mėn., į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2012-03-30 nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011-04-11, bausmės pabaiga – 2017-10-11. 2014-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., 3, 4 d. V. K. paleistas lygtinai iš Vilniaus pataisos namų neatlikus 3 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam paskirta intensyvi priežiūra.

Nuteistasis V. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-08-14 nutartį, prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir panaikinti nutarties dalį, kuria nuteistajam paskirta pareiga vienerius metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Skunde nurodo, kad minėtas įpareigojimas komplikuotų ne tik nuteistojo, bet ir jo šeimos narių padėtį, tuo pačiu ir atsakingų institucijų darbą. Pažymėjo, jog apylinkės teismui buvo pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad šeimoje yra trys vaikai, kurių du nepilnamečiai, todėl nuteistajam tenka išlaikyti savo vaikus įtemptai dirbant. Nurodė, kad dirba šarvojimo, laidojimo paslaugas teikiančioje įmonėje (duomenys neskelbtini) ir dėl tos įmonės teikiamų paslaugų pobūdžio nuteistojo darbas iš esmės yra nenormuotas laike, tenka dirbti ne tik dienos metu, t.y. įprastinėmis darbo valandomis (nuo 8:00 val. iki 17:00 val.), bet ir po 22:00 val. bei vėliau. Nors apylinkės teismo nutartyje ir nurodoma, kad nuteistasis įpareigotas vienerius metus nuo nutarties įsiteisėjimo, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tačiau tai iš esmės nekeičia padėties, nes taip ir lieka neaišku, kaip įgyvendinti darbines funkcijas nepažeidžiant skirtų įpareigojimų, kadangi esant tokiam darbo pobūdžiui iš anksto niekada nebūna aišku apie būtinumą dirbti po 22.00 val., todėl nebus galimybės apie tai informuoti probacijos tarnybą ar kitas atsakingas institucijas iš anksto, neišvengiami nuolatiniai nesusipratimai, kuomet dėl kiekvieno tų atvejų teks aiškintis, o visų pirma, atsakingoms tarnyboms tikrinti tą faktinę padėtį. Atkreipė dėmesį, kad auginant, išlaikant bei auklėjant savo 3 vaikus, iš esmės yra būtina atskirose gyvenimo situacijose būti ne namuose nuo 22.00 val., siekiant nuvežti vaikus į būrelius, koncertus, o susirgus vienam iš vaikų, esant būtinybei nuvykti į visą parą dirbančią vaistinę. Mano, jog prašoma panaikinti nutarties dalis yra perteklinė, neatitinka probacijos tikslų ir principų. Tokio pobūdžio įpareigojimai paprastai skiriami asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu, kurie buvo nuteisti už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o ne asmenims, kurie padarė ekonominio pobūdžio veikas ir kurie nesusiję su organizuotu nusikalstamumu. Pažymėjo, jog teikime nurodyta, kad buvo fiksuoti nežymus nukrypimai nuo dienotvarkės, tačiau atkreipė dėmesį, kad už šiuos nukrypimus jokia nuobauda neskirta, nustatytos objektyvios nukrypimo priežastys. Nurodė, kad elgesio pataisos programos „Tik tu ir aš“ nėra išklausęs, kadangi apie minėtą programą sužinojo tik po keleto mėnesių nuo intensyvios priežiūros pradžios, tuomet pradėjo joje dalyvauti, tačiau dėl tos programos trukmės objektyviai negalėjo jos baigti išklausyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.

Nuteistasis prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BPK 364 straipsnio, reglamentuojančio su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą, 6 dalis numato, kad tik tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo būti rengiamas teismo posėdis, o kitais atvejais rengti teismo posėdį yra teismo diskrecija. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo skundas nepatenka į teismo posėdyje privalomai nagrinėjamų skundų kategoriją, kitų duomenų, kurie rodytų būtinybę skundą nagrinėti dalyvaujant nuteistajam, nenustatyta, todėl nuteistojo prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas ir skundas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi tenkindamas Probacijos skyriaus teikimą apylinkės teismas tinkamai įvertino probacijos sąlygų keitimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl pagrįstai V. K. nustatė BK 75 str. numatytas pareigas, t.y. vienerius metus nuo nutarties įsiteisėjimo dienos neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo, bei tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programoje ir ją baigti. Teismas, nuteistajam skirdamas papildomus įpareigojimus, nėra saistomas pareigos skirti vieną įpareigojimą, remiantis Probacijos įstatymo 29 str. 2 d., BK 75 str. nuostatomis, gali būti paskirta keletas tarpusavyje suderintų pareigų, kaip buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Kadangi nuteistasis neskundžia nutarties dalies dėl kitų pareigų, t.y. per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo, bei tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programoje ir ją baigti, skyrimo, teismas papildomai šiuo klausimu nepasisako.

Apygardos teismas pažymi, kad nusprendžiant lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos nuteistąjį, pastarajam yra suteikiama galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Tačiau tai nereiškia, kad nuteistasis neprivalo pajusti jokių apribojimų, nes lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nėra atleidimas nuo bausmės, kuri yra ne kas kita, o valstybės skiriama prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės labui. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad 2014-03-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi V. K. atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Probacijos įstatymo 28 str. pagrindu nuo 2014-04-01 iki 2014-07-01 minėto asmens atžvilgiu buvo vykdoma intensyvi priežiūra. Kauno apygardos Probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus 2014-07-01 sprendimu panaikinus intensyvią priežiūrą kilo būtinybė probacijos sąlygų keitimui. Atsižvelgiant į Probacijos įstatymo 29 str. 1 d. nuostatas apylinkės teismas įvertino kokio pobūdžio įpareigojimai darytų teigiamą įtaką V. K. elgesiui ir pagrįstai nustatė, jog vienas iš įpareigojimų, t.y. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. gali būti tam tikra prevencinio pobūdžio priemonė, kurios dėka būtų mažinamas nuteistojo nusikalstamų veikų recidyvas.

Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, įpareigojimo tikslingumo, neatkreipė dėmesio, kad tokio pobūdžio įpareigojimas nuteistajam apribos galimybes pasirūpinti šeima, tinkamai atlikti darbines funkcijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu su tokiais skundo argumentais sutikti negalima, deklaratyviais teiginiais paremta subjektyvi nuteistojo nuomonė dėl vieno iš įpareigojimų skyrimo tikslingumo negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Tiek probacijos tarnyba, tiek apylinkės teismas nurodė už kokio pobūdžio nusikalstamas veikas buvo nuteistas V. K., atkreipė dėmesį į nuteistojo elgesį intensyvios priežiūros metu, šias aplinkybes tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl ginčijamo įpareigojimo skyrimo nuteistojo atžvilgiu. Darytina išvada, kad įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. net ir asmeniui padariusiam turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas yra tikslinga resocializacinė priemonė, kuri nelaikytina pertekline ar neproporcinga. Be to, tokio pobūdžio įpareigojimas niekaip nevaržo nuteistojo V. K. darbo funkcijų, kadangi kaip matyti iš skundžiamos nutarties, ši pareiga vykdoma, kuomet tai nesusiję su darbu. Nors nuteistasis teigia, kad jo darbo pobūdis sąlygoją būtinybę dirbti ir tuo laikotarpiu, kuriuo nustatytas įpareigojimas būti namuose, tačiau tokie atvejai yra pateisinami pateikiant tai patvirtinančius objektyvius duomenis (darbdavio pažymą, asmens paaiškinimą). Kiti skundo argumentai, jog nuteistasis tinkamai elgėsi intensyvios priežiūros metu, jokios nuobaudos dėl nežymių nukrypimų nuo dienotvarkės nebuvo skirtos, elgesio pataisos programoje dalyvauja, tačiau jos dar nebaigė dėl objektyvių priežasčių, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo skyrimo tikslingumo neturi lemiamos reikšmės. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau nesietinos su negalėjimu vykdyti teismo įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. Be to, nuteistasis apeliuoja į tėvo pareigą rūpintis savo vaikais, kuriuos reikia nuvežti į būrelius, koncertus ir pan., tačiau apygardos teismo nuomone, skundžiamas įpareigojimas savo pobūdžiu neužkerta kelio rūpintis vaikų ugdymu ir lavinimu, kadangi tokie užsiėmimai nevyksta anksčiau nei 6.00 val., ar vėliau nei 23.00 val.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad V. K. lygtinis paleidimas taikytas neatlikus 3 m. 6 mėn. 10 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės pabaiga 2017-10-11, intensyvi priežiūra buvo vykdoma tik 3 mėnesius. Šiuo atveju nuteistojo siekis patenkinti savo asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir likusį gana didelį neatliktos bausmės laiką būti tik minimaliai prižiūrimam negali būti iškeliamas aukščiau bausmės tikslų, tiek ir individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo. Sutiktina, kad taikomi apribojimai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2014-08-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.