- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-25
- Bylos Nr.
- 1S-208-365/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktais duomenimis A. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia 2013 m. kovo 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 28 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės suėjo 2018 m. kovo 28 d. (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 181). Neatliktos bausmės dalis skundžiamos nutarties priėmimo dienai 9 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo.
3. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. S. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) netenkintas nuteistojo A. S. skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Žemesnysis teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, darė išvadą, jog nuteistojo A. S. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui – o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Žemesnysis teismas, sutikdamas su nuteistojo argumentais, kad byloje yra teigiamai A. S. charakterizuojančių aplinkybių, vertino, kad jos, nepaneigia nuteistojo pavojingumo ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundžiamojoje nutartyje apylinkės teismas atsižvelgęs ir į tai, kad A. S. bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka už daugybinius drausmės pažeidimus, akivaizdžios pozityvios dinamikos jo elgesyje nenustatyta, į tai, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika sukelti negrįžtami padariniai, už kuriuos jis nėra linkęs prisiimti pilnos atsakomybės, sprendė, kad nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui.
Šalies argumentai
5. Apygardos teismui pateiktu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog:
5.1. Vienas iš skunžiamos nutarties motyvų yra siejamas su nusikaltimo sunkumu bei pavojingumu, kuris, anot nuteistojo, negali turėti įtakos lygtinio paleidimo klausimui. Pažymima, jog ir teismų praktikoje pripažįstama, jog lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, nes pagal BVK vertinama tai, kaip atliekama bausmė ir ar nepadaryti nauji nusikaltimai. Padarytas nusikaltimas - praeitis, o dabar turi būti vertinama dabartis.
5.2. Pasisakydamas dėl neatliktos bausmės dalies, nuteistasis akcentuoja, jog BVK numato tik kokią bausmės dalį reikia atlikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Pažymi, jog jis (A. S.) atliko privalomą atlikti paskirtos bausmės dalį, todėl mano, jog apylinkės teismas ignoruoja BVK nuostatas dėl lygtinio paleidimo.
5.3. Teismas, be kita ko, nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir Rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms ES šalims – narėms. Prašo tai įvertinti. Taip pat pažymi, jog žemesnysis teismas nenurodo jokių BVK numatytų lygtinio paleidimo netaikymą reglamentuojančių motyvų ir vertina, jog žemesniojo teismo argumentai, kad nagrinėjamu atveju negalima padaryti išvados, jog A. S. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals teisiškai nepagrįsti, neturintys jokio faktinio pagrindo.
5.4. Pasisakydamas dėl bausmės tikslų, skunde nuteistasis kelia klausimą, kodėl bausmės neleidžiama atlikti švelnesnėmis sąlygomis pažymėdamas, jog tokiu būdu A. S. būs stebimas; valstybė sutaupys lėšų, nes probacijos priežiūra kainuoja žymiai pigiau, nei realus kalinimas, bus laikomasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo taikymo ir BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą. Prašoma įvertinti ar BVK normos ir Probacijos įstatymas prieštarauja teisingumo principui ir bausmės tikslų pasiekimui.
5.5. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis mano, jog žemesnysis teismas remiasi tik manymu ir prielaidomis. Pasak nuteistojo, jis BVK 157 str. nuostatas atitinka pilnai. Tvirtinama, jog A. S. yra padaręs tinkamas išvadas, įvertinęs savo ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus ir savo elgesiu įrodė, kad nėra linkęs nusikalsti ar nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų bei suvaržymų. Pabrėžiama, jog įstatymas numato galimybę būti lygtinai paleistam, todėl A. S. neaišku kodėl teismas ieško priežasčių to įstatymo nevykdyti, juolab, kad dėl lygtinio paleidimo privaloma būtų laikytis ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijų. Taip pat akcentuojama, jog vienas pagrindinių Teismo motyvų nepaleisti A. S. lygtinai – „neakivaizdus“ rizikos balų mažėjimas, tačiau nuteistasis pastebi, jog jis yra net paskatinimą gavęs būtent už pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimą.
6. Atsiliepimas į skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamos nutarties motyvais ir su nuteistojo A. S. skundo argumentais, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti dėl skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Priešingai nei vertina nuteistasis, apylinkės teismas teisingai aiškino Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
8. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką ir sąlygas reglamentuoja BVK septintasis skirsnis. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.
9. Nuteistasis skundą grindžia tuo, jog jis atliko privalomą paskirtos bausmės dalį. Pasisako dėl nusikalstamos veikos pobūdžio bei sunkumo, kaip argumento netaikyti lygtinį paleidimą. Mano, jog apylinkės teismas ignoruoja BVK nuostatas dėl lygtinio paleidimo. Žemesniojo teismo argumentus, kad negalima padaryti išvados, jog A. S. būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, vertina kaip teisiškai nepagrįstus. Tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
10. Pažymėtina, jog, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai bei kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
11. Aukštesnysis teismas sutinka, kad padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis ar sunkumas negali tapti lemiamu faktoriumi sprendžiant, ar asmeniui turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau nė vieno iš procesinių sprendimų netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nenulėmė pastarojo įvykdytų nusikaltimų pobūdis bei sunkumas. Iš Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad nei padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, nei jos sunkumas nebuvo pernelyg akcentuojami, o aplinkybės, apibūdinančios padarytus nusikaltimus, buvo tik vienu iš daugelio motyvų, kuriais argumentuoti tiek Komisijos, tiek žemesniojo teismo sprendimai. Nuteistajam nepalankiai išspręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo priimtas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, o ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumą ar jo pobūdį.
12. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo A. S. elgesyje yra įžvelgiami teigiami pokyčiai (kurie detaliai įvertinti bei aptarti skundžiamojoje nutartyje, todėl auštesnysis teismas jų nebekartoja) bei įsipareigojimai tinkamai integruotis į visuomenę, nenusikalsti ir laikytis įstatymų, vis tik aukštesnysis teismas pažymi, kad tokie duomenys, priešingai nei vertina nuteistasis, negali būti vertinami atsietai nuo aplinkybių, kad vis tik pirmą kartą A. S. susidūrė su teisėsauga būdamas 16 metų, dažniausiai dėl visuomenės rimties trikdymo, kai tėvų sodyboje rengdavo triukšmingus vakarėlius. Anksčiau nebuvo teistas, tačiau 2012 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu A. S. buvo rtaikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinio pobūdžio veikų (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį) susitaikius su nukentėjusiuoju. Nepaisant to, kad A. S. buvo suteiktas pasitikėjimas, galimybė pasitaisyti ir ateityje laikytis įstatymų bei visuomenės gyvenimo normų, tačiau jis (A. S.) vos po metų dėl nepakankamai rimtos priežasties – siekdamas atgauti 500 Lt sumą, įvykdė labai sunkų nusikaltimą – nužudymą ir du apysunkius nusikaltimus: savavaldžiavimą ir asmens dokumentų pagrobimą, už kuriuos atlieka bausmę. Tokie duomenys rodo, jog A. S. polinkis nusikalsti jau buvo susiformavęs iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir jų įvykdymas bei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas vertinamu atveju buvo tik nuteistojo A. S. gyvenimo būdo pasekmė, dėl kurios atsakomybę šiuo atveju turi prisiimti pats nuteistasis. Todėl vien tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmą kartą, nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
13. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad iki bausmės atlikimo (Sodros duomenis) nuteistasis labai trumpai (du kartus po du-tris mėnesius) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laisvėje (Socialinio tyrimo išvados duomenimis) A. S. stokojo socialinio atsakingumo ir savęs realizavimo priimtinais būdais. Pačiuose pataisos namuose atlikdamas ilgalaikę bausmę nuteistasis nedirbo, nors deklaravo norą dirbti pataisos namuose, tačiau aiškino, kad negalįs dirbti bet kokių darbų dėl sveikatos problemų, o atsiradus interesui būti paleistam lygtinai bei perkėlus jį atlikti bausmę į Pusiaukelės namus jis 2018 m. sausio –gruodžio mėnesiais buvo įdarbintas už pataisos įstaigos ribų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo santykiai nutrūko panaikinus jam teisę išvykti be sargybos už pataisos įstaigos darbų, paskutinius keturis mėnesius fiksuotas ištisinis nedarbingumo laikotarpis. Taip pat iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų (Socialinio tyrimo išvados) matyti, kad nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje bei kitoje pozytivioje veikloje tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli.
14. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atliekant bausmę buvo stebimas nuteistojo nepakankamas gebėjimas išvengti galimų rizikingų situacijų bei realizuoti save priimtinais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, buvo skatintas septynis kartus už gerą mokymasi, nepriekaištingą elgesį bei, kaip pažymima skunde, daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vis tik aukštesnysis teismas negali nekreipti dėmesio, jog nuteistasis (iki lygtinio paleidimo svarstymo) laisvės atėmimo vietose buvo net 20 kartų baustas drausmine tvarka, dar už 7 pažeidimus jam nebuvo taikytos nuobaudos, buvo apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, paskutinį kartą baustas 2019 m. spalio 17 d. Daugeliu atveju dominavo tokie vidaus tvarkos pažeidimai kaip nepaklusimas teisėtiems pareigūnų nurodymams, nepagarbus bendravimas su jais, tris kartus buvo baustas už disponavimą mobilaus ryšio telefonais, du kartus už atsisakymą atlikti nemokamus darbus bei kitus pažeidimus. Be to, atsiradus teigiamai nuteistojo elgesio dinamikai, pataisos įstaigos administracija buvo išreiškusi pasitikėjimą nuteistuoju ir perkėlė jį tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą į Pusiaukelės namus, tačiau dėl padaryto drausmės pažeidimo, nuteistasis buvo sugrąžintas į pataisos namus. Tai rodo, jog A. S. bausmės atlikimo metu turėjo elgesio sunkumų. Todėl šios aplinkybės bei apylinkės teismo įvertinti duomenys, jog paskutinis nuteistojo paskatinimas buvo tik 2021 m. birželio 9 d., leidžia pritarti išvadoms apie akivaizdžios pažangos aktualiame bausmės atlikimo laikotarpyje nestebėjimą ir pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į asmens byloje esančius duomenis bei Socialinio tyrimo išvadas ir, įvertinęs visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog nuteistojo A. S. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui – o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors bausmės atlikimo pirmoje pusėje ji buvo linkusi mažėti, pasiekė žemos ribą, tačiau vėliau dėl daromų pažeidimų pakilo, ir 2020-2022 m. stabiliai išlieka vidutinė. Be to, nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, to nepakako, kad nusikalstamo elgesio rizika vėl sugrįžtų į žemos lygį. Tai leidžia pagrįstai vertinti, jog A. S. elgesio korekcija nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis, net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, negeba savo elgesio koreguoti vien tik teigiama linkme, o tai jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai.
16. Atmetant skundo argumentus susijusius su teisingumo principu ir bausmės tikslais, aukštesnysis teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Skunde taip pat be pagrindo atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo. Teismas pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtos Rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdomos.
17. Įvertinus aptartas aplinkybes ir nustačius, kad nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizika yra vidutinė ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Kadangi skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, o žemesniojo teismo išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-09 nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.