- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- Ik-1556-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento, Vilniaus
- Advokatai
- Algaudas Kirša
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Veslavos Ruskan ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovams Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. G. patikslintu skundu prašo teismo: 1) panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-02-04 sprendimą Nr. 28-121; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2010-02-23 sprendimą Nr. 2S-525 ir įpareigoti išsamiai ištirti pareiškėjo skundą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose atlikdamas tarnybines pareigas, įeidamas į gyvenamąsias 1-205 nuteistųjų patalpas, atlikdamas nuteistųjų apiešką nedėvėjo skiriamojo asmens krūtinės ženklo, nedėvėjo pareigūno uniformos. Be to, R. U. melagingai apkaltino pareiškėją, kad gyvenamojoje patalpoje rastas telefonas yra pareiškėjo, pataisos namų direktoriui pateikė melagingus duomenis – atlikto tyrimo išvadas, dėl ko Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius priėmė 2010-02-04 klaidingą sprendimą Nr. 28-121 ir nepagrįstai paskyrė pareiškėjui nuobaudą. Kalėjimų departamentas atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų sprendimo. R. U. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.
Pareiškėjo nuomone, neteisėtas bausmės skyrimas ir privertimas ją atlikti, suteikia pareiškėjui teisę į moralinės žalos atlyginimą. Atliekant bausmę 15 parų baudos izoliatoriuje pareiškėjui buvo atimtos ir ribotos teisės į lygtinį paleidimą, nuobauda apsunkina pareiškėjo teisių padėtį prieš teismą, atimta teisė į pasimatymus su artimaisiais, smulkiųjų paketų ir laiškų gavimą, siuntimą, telefoninius pokalbius – taip ribojami pareiškėjo socialiniai ryšiai. 15 parų pareiškėjas buvo nuolatinėje stresinėje būsenoje, padidėjo psichologinė įtampa, irzlumas. Buvo apribota teisė į sportą, parduotuvės lankymą, gryną orą, televizijos laidų žiūrėjimą, naudojimąsi biblioteka.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2010-02-04 nutarimu Nr. 28-121 pagrįstai skyrė pareiškėjui nuobaudą – uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų, nes pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktą. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku ir išsamiai, atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo.
Paaiškino, kad pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikia jokių objektyvių, tai patvirtinančių įrodymų. Iš surinktos dokumentinės medžiagos matyti, kad nei Kalėjimų departamentas, nei Vilniaus 2-ieji pataisos namai jo teisių nepažeidė, todėl neturtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta.
Atsakovai Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu.
Paaiškino, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. 2010-01-23 apie 10.50 val. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-205 atliko dalinę asmens kratą 2-ojo būrio nuteistajam L. G., kurios metu pastebėjo, kad minėtas nuteistasis kaire ranka prispaudęs prie liemens laiko mobiliojo ryšio telefoną, o pabandžius telefoną paimti, L. G. jį dar stipriau prispaudė ranka prie liemens. Nurodžius L. G. atiduoti telefoną, jis šoko į šalį ir numetė telefoną ant grindų, po to nuo grindų ir buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2610“ su „Tele2“ SIM kortele, be baterijos. Dėl šio įvykio, Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas. Pokalbio metu, o taip pat ir raštu L. G. paaiškino, kad 2010-01-23 apie 11.00 val. į jo gyvenamąją patalpą įėjo R. U. ir iš karto atliko jam asmens kratą, o nieko draudžiamo neradęs, paėjo keletą žingsnių ir iš po lovos, nuo grindų, pakėlė telefoną. L. G. pareiškė, kad jis jokio telefono neturėjo ir kad taip teigdamas R. U. nori jį apšmeižti.
Atkreipė dėmesį, kad K. G. paaiškinimuose pateikiama prieštaringa informacija. 2010-01-26 paaiškinime K. G. teigia, jog bandė išeiti su mobiliuoju telefonu, tuo tarpu 2010-02-01 paaiškinime Nr. 49-8 K. G. nurodo, jog, kol L. G. buvo atliekama krata, jis išėjo iš sekcijos ir telefono jau nebeėmė iš po lovos. Toks nenuoseklus ir painus informacijos pateikimas leidžia manyti, jog K. G. meluodamas administracijai ir prisiimdamas sau kaltę, galėjo norėti pagelbėti L. G., kaip gyvenamosios patalpos draugui. K. G. neturi nei vienos drausminės nuobaudos, o jo laisvės atėmimo bausmė baigėsi 2010-02-27. Kiti nuteistieji, gyvenantys vienoje gyvenamojoje patalpoje su L. G., tarnybinio tyrimo metu teigė nežinantys, kaip minėtas telefonas atsirado ant grindų ir kam jis priklauso. Nurodė, kad 2010-01-28 Vilniaus m. 3-iame apylinkės teisme vyko posėdis, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl L. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, o gauta nuobauda už nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus L. G. būtų apsunkinusi padėtį dėl lygtinio paleidimo.
Gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-205 atliekant dalinę asmens kratą 2-ojo būrio nuteistajam L. G. Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. pastebėjo, kad minėtas nuteistasis kaire ranka prispaudęs prie liemens laiko mobiliojo ryšio telefoną. Pareikalavus jį atiduoti, L. G. šoko į šalį ir numetė telefoną ant grindų. Todėl darytina išvada, kad mobiliojo ryšio telefonas, rastas 2010-01-23 gyvenamoje patalpoje Nr. 1-205, priklausė L. G. Tuo nuteistasis L. G. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 1-o priedo 6-ą punktą.
Dėl žalos priteisimo atsakovai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų, t. y. kaip Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos veiksmai ar priimti sprendimai dėl skunde nurodytų faktų jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą ir t.t. Atkreipė dėmesį į tai, jog ilgalaikiame pasimatyme pareiškėjas buvo 2009-11-12, tokie pasimatymai planuojami sekančiam mėnesiui. Sausio mėnesio laikotarpiu administracija nebuvo gavusi nė vieno pareiškėjo L. G. prašymo skirti ilgalaikį pasimatymą. Paskutinį kartą trumpalaikiu pasimatymu pareiškėjas naudojosi 2009-09-04. Vilniaus 2-jų pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam L. G. nepadarė jokios žalos (b. l. 76-78).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius 2010-02-04 nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-121 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų, konstatavęs, kad 2010-01-23 1-205 gyvenamojoje patalpoje rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ 2610 su „TELE 2“ SIM kortele priklauso nuteistajam L. G., ir tuo jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punkto reikalavimus (b. l. 92). Nuteistasis L. G. nuo 2010-02-08 iki 2010-02-23 atliko jam skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą (b. l. 93).
L. G. apskundė Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-02-04 nutarimą Nr. 28-121 Kalėjimų departamentui (b. l. 55-57). Kalėjimų departamentas 2010-02-23 sprendime Nr. 2S-525 nurodė, kad nuobaudos pagrįstumas įrodytas pateiktais dokumentais, o Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. pareiškėjui nekeršijo bei neteikė melagingų duomenų apie rastą mobiliojo ryšio telefoną, R. U. savo pareigas vykdė vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais (b. l. 53-54).
Pareiškėjas prašo teismo panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010-02-04 sprendimą Nr. 28-121, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010-02-23 sprendimą Nr. 2S-525 ir įpareigoti išsamiai ištirti pareiškėjo skundą, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Bausmių vykdymo kodekso I priedo Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašo 6 punkte nurodyta, kad yra draudžiama turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuteistųjų pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.
Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Reikmenys, kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinami.
Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas nuo 2010-03-01, iki tol įspėjimas (1 punktas); pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. 2010-01-23 apie 10.50 val. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-205 atliko dalinę asmens kratą 2-ojo būrio nuteistajam L. G.. Pareigūno 2010-01-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis kratos metu pastebėjo, kad minėtas nuteistasis kaire ranka prispaudęs prie liemens laiko mobiliojo ryšio telefoną, o pabandžius telefoną paimti, L. G. jį dar stipriau prispaudė ranka prie liemens. Nurodžius L. G. atiduoti telefoną, jis šoko į šalį ir numetė telefoną ant grindų, po to nuo grindų ir buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2610“ su „Tele2“ SIM kortele, be baterijos. Dėl šio įvykio, Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas (b. l. 79). Tos pačios aplinkybės užfiksuotos ir 2010-01-23 protokole Nr. 51-93 (b. l. 80).Tokiu pat parodymus liudytojas nuosekliai pakartojo ir teisme. Liudytojo 2010-01-25 tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas ir surašyta Tarnybinio tyrimo dėl rasto gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-205 mobiliojo ryšio telefono 2010-02-02 išvada Nr. 33-18 (b. l. 19-20). Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nutarta laikyti patikimais R. U. parodymus ir atmesti gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų parodymai, kad R. U. telefoną rado ant grindų bei K. G. parodymai, kad telefonas priklausęs jam. Toks sprendimas priimtas remiantis tuo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-01-28 posėdyje sprendė dėl L. G. lygtinio paleidimo, o K. G. laisvės atėmimo bausmės laikas baigėsi 2010-02-27, jis neturėjo nei vienos drausminės nuobaudos, nepasitikėti R. U. nėra pagrindo. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų drausmės komisija 2010-02-03 teikimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 40-29 siūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam L. G. skirti nuobaudą – 15 parų baudos izoliatoriuje (b. l. 90).
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų gyvenamoje patalpoje Nr. 1-205 rastas mobilusis telefonas buvo ne jo.
2010-01-25 paaiškinime Nr. 49-73 L. G. nurodė, kad 2010-01-23 apie 11.00 val. į jo gyvenamąją patalpą įėjo vidaus tyrimų skyriaus darbuotojas R. U. ir iš karto atliko jo asmens kratą, o nieko draudžiamo neradęs, paėjo keletą žingsnių ir iš po lovos, nuo grindų, pakėlė telefoną, visa tai matė tuomet buvę patalpoje gyvenantys nuteistieji. L. G. teigė, kad jis jokio telefono neturėjo ir kad taip teigdamas R. U. nori jį apšmeižti (b. l. 81). Analogiškai pareiškėjas įvykio aplinkybes aiškino ir teismo posėdžio metu.
K. G. 2010-01-26 paaiškinime nurodė, kad 2010-01-23 apie 11 val. į jų gyvenamą patalpą įėjo darbuotojas R. U. Kol pastarasis atliko L. G. kratą, K. G. bandė išeiti su mobiliuoju telefonu „Nokia“, kuris jam netyčia iškrito po lova. Telefoną priklausantį K. G. rado R. U. (b. l. 82). 2010-02-01 K. G. paaiškinime Nr. 49-89 pareiškė, kad 2010-01-23 apie 11 val., jam lipant iš lovos, ant grindų iškrito jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Kol R. U. padarė kratą L. G., K. G. išėjo iš sekcijos ir telefono jau nebepaėmė iš po lovos. Telefonas - juodos spalvos „Nokia“ su SIM kortele (b. l. 83).
2010-01-28 paaiškinimuose A. K., A. I., L. P., T. T. nurodė, kad jie nežino, kam priklauso rastas telefonas ir kaip jis atsirado ant žemės (b. l. 84, 85, 86, 87). Panašiai šie asmenys įvykio aplinkybes dėstė ir apklausos teismo posėdyje metu.
Esminė bylos išnagrinėjimo užduotis yra išsiaiškinimas faktinių aplinkybių, ar liudytojo R. U. rastas mobilaus ryšio telefonas priklausė pareiškėjui L. G. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, faktas dėl telefono priklausymo pareiškėjui yra patvirtinamas tik kratą atlikusio pareigūno R. U. parodymais. Kiti įvykį matę asmenys - gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-205 buvę ir kratos atlikimą stebėję asmenys, pateikia priešingus paaiškinimus, kuriais palaiko L. G. įrodinėjamą versiją, kad mobilaus ryšio telefonas jam nepriklausė ir buvo rastas ne jo asmens kratos metu, o po kito nuteistojo lova. Šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus. Visų pirma, jie priklauso vienai socialinei grupei - nuteistiesiems, kuri yra priešinga pataisos namų administracijai. Be to, jie turi tarpusavio ryšius, gyvena vienoje patalpoje, kartu atlieka bausmę, tvarko ūkinius, kitus su bendru gyvenimu susijusius reikalus. Todėl noras trukdyti pataisos namų administracijai, siekis padėti kartu esančiam panašios padėties asmeniui gali būti stipresni už norą sakyti tiesą. Pažymėtina, kad visi įvykio liudytojai buvo apklausti tik praėjus dviem dienom po įvykio. Gyvendami kartu per dvi dienas jie galėjo susitarti dėl vienodų parodymų davimo, kadangi būsimo patikrinimo atlikimas dėl apžiūros metu rasto mobilaus ryšio telefono buvo akivaizdus.
R. U. iš pataisos namų administracijos pusės kratos metu buvo vienas ir niekas kitas iš pareigūnų įvykyje nedalyvavo. Nebuvo imtasi reikalingų priemonių įrodymams užtikrinti – pakviesti kitus pareigūnus į įvykio vietą, iš karto po įvykio paklausti gyvenamojoje patalpoje buvusius nuteistuosius. Tuo teisingas faktinių aplinkybių nustatymas buvo sukomplikuotas. Teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl telefono radimo fakto vertina ir gautų įrodymų šaltinį, šiuo atveju – asmenis, kurie davė paaiškinimus. R. U. yra pareigūnas, davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, kuriam yra patikėtos labai atsakingos pareigos. Tuo tarpu kiti įvykio liudytojai yra asmenys, kurie savo elgesiu parodo visuomeninių elgesio taisyklių, net ir užtikrintų teisės normomis, nesilaikymą ir negerbimą. Visi jie yra teisti už kriminalinius nusikaltimus. Iš K. G. registravimo kortelės išrašo (b. l. 118-119) matyti, kad jis yra teistas 5 kartus ir nuo 2001 metų pastoviai teisiamas vykdo vagystes. Šis liudytojas teismo šaukimu kviestas dalyvauti posėdyje, neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė ir paaiškinimuose esančių parodymų nepatvirtino liudytojo apklausos, davus priesaiką, metu. Todėl K. G. rašytiniai paaiškinimai turi menkesnę įrodomąją reikšmę nei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų. Tikėtina, kad K. G. nurodydamas, jog telefonas „Nokia“ priklauso jam, siekė prisiimti sau atsakomybę, nes jis įvykio metu buvo beveik atlikęs bausmę (bausmės pabaiga 2010-02-27, b. l. 118) drausminės nuobaudos jam negalėjo trukdyti anksčiau baigti bausmės atlikimą. K. G. nepaaiškino telefono įsigijimo aplinkybių, kurios būtų reikšmingos šiai bylai. Esant priešingiems parodymams, teismas remiasi R. U. kaip asmens atsakingo prieš valstybę bei visuomenę parodymais, o ne parodymais tų asmenų, kurie atlieka valstybės ir visuomenės interesams priešingus veiksmus.
Be to, L. G. teigia, kad turėdamas tikslą jį apšmeižti, R. U. nepagrįstai nustatė, kad kratos metu rastas telefonas jam priklausė. Apklausęs liudytoju R. U. teismas nenustatė, kad pastarasis būtų siekęs apšmeižti pareiškėją ir pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai, kad pareiškėjas buvo teismui apskundęs R. U. atlikto tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo A. D. sužalojimo 2009-25-06 išvados Nr. 33-93 pagrindu gautą nuobaudą, nesudaro pagrindo vertinimui, kad R. U. gali keršyti pareiškėjui. Lygiai taip pat galima daryti prielaidą, kad pareiškėjas gali siekti pakenkti pareigūnui, nes dėl šio pareigūno veiksmų atlikimo gauna drausmines nuobaudas, kurios menkina jo galimybes anksčiau laiko baigti realų bausmės atlikimą. Pareiškėjas teigė, kad R. U. nedėvėjo skiriamojo asmens krūtinės ženklo ir pareigūno uniformos įeidamas į gyvenamąsias 1-205 nuteistųjų patalpas, atlikdamas nuteistųjų apiešką. Tokie pažeidimai pareiškėjui jokios žalos padaryti negalėjo, nes jis asmeniškai pažinojo pareigūną.
Tuo pripažįstama, kad išvada, jog L. G. asmens kratos metu paimtas mobilaus ryšio telefonas buvo šio turimas yra pagrįsta. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis nereikalauja, kad uždrausti daiktai būtų turimi nuosavybės teise. Pažeidimo konstatavimui pakanka, kad daiktas būtų rastas pas nuteistąjį.
Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus diskrecijos teisė, skirti drausminę nuobaudą nuteistajam už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Šiuo atveju, atlikus tarnybinį tyrimą, Vilniaus 2 ųjų pataisos namų direktorius A. Maknickas paskyrė L. G. nuobaudą – 15 parų baudos izoliatoriuje. Teismas tokį nuobaudos parinkimą pripažįsta tinkamu, nepažeidžiančiu Bausmių vykdymo kodekso 143, 144 straipsnių reikalavimų. Pažeidimas, atsižvelgiant į dažną telefonų panaudojimą nusikalstamoje veikloje, vertintinas kaip pakankamai sunkus.
Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su tuo, kad buvo nepagrįstai 15 parų uždarytas į bausmės izoliatorių ir dėl to pareiškėjui buvo atimtos ir ribotos teisės į lygtinį paleidimą, nuobauda apsunkino pareiškėjo teisių padėtį prieš teismą, atimta teisė į pasimatymus su artimaisiais, smulkiųjų paketų ir laiškų gavimas, siuntimas, telefonai pokalbiai, buvo apribota teisė į sportą, parduotuvės lankymą, gryną orą, televizijos laidų žiūrėjimą, naudojimąsi biblioteka. Pareiškėjo teigimu, 15 bausmės parų buvo nuolatinėje stresinėje būsenoje, padidėjo psichologinė įtampa, irzlumas.
Neturtinės žalos atlyginimo pagrindai numatyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Čia nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo įgūdžių sumažėjimas, bei kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Žala turi būti atlyginama ją padariusių asmenų (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Valstybė žalą atlygina pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio normas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Subjektai, kurių veiksmais padaryta žala, atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, išvardinti straipsnio 2 dalyje, kur šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Pareiškėjas prašo atlyginti žalą, kuri buvo padaryta Vilniaus 2-ųju pataisos namų ir Kalėjimo departamento neteisėtais veiksmais. Remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalimi, pripažįstama, kad už Vilniaus 2-ųju pataisos namų ir Kalėjimo departamento veiksmais padarytą žalą yra atsakinga valstybė.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2010-02-04 nutarimas Nr. 28-121 ir Kalėjimų departamento sprendimas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nenustačius atsakovų veiksmuose neteisėtų veiksmų, negali būti tenkintinas pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam patirtą neturtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.