- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-8766-971/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05545-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo P. L. (P. L.), mirusio 2019-01-14, palikimą priėmė A. L., pradėjusi jį faktiškai valdyti ir juo naudotis. Pareiškėja nurodė, kad yra 2020-03-27 mirusiosios A. L. dukra ir vienintelė paveldėtoja bei teisių perėmėja pagal testamentą. Pareiškėjos tėvai 2009-01-26 sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą, esantį mirties momentu, palieka pergyvenusiam sutuoktiniui. Pareiškėjos tėvas P. L. mirė 2019-01-14, o pareiškėjos mama A. L. tapo paveldėtoja pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Palikėjo turtą sudarė ½ dalis buto, adresu -. Pareiškėja nurodė, kad jos mama buvo garbaus amžiaus, todėl pagrįstai manė, kad pagal sudarytą 2009-01-26 bendrąjį sutuoktinių testamentą ji yra vienintelė teisėta paveldėtoja. Mama, vykdydama savo mirusiojo vyro valią priėmė visą jo turtą, t. y. butą, ir pradėjo jį tvarkyti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir valdyti kaip savo. Tačiau neturėdama teisinių žinių ir gyvenimiškos patirties, paveldėjimo proceso neužbaigė įregistruodama paveldėtą turtą notaro pagalba. Pareiškėjos mama A. L. mirė 2020-03-27, o pagal 2009-01-26 bendrąjį sutuoktinių testamentą, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldi pareiškėja L. L.. Paveldimas turtas yra butas, adresu -. Norėdama priimti palikimą įstatymo nustatyta tvarka 2020-07-16 pareiškėja kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo liudijimo pagal testamentą išdavimo. Notaras nurodė, kad privaloma kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes palikimą po mirusiojo P. L. mirties faktiškai priėmė ir jį valdė pareiškėjos mama ir tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. palikimo priėmimą pradėjus jį faktiškai valdyti, bus galima išduoti paveldėjimo liudijimą visam A. L. turtui, t. y. visam butui. Kadangi ½ buto dalis nėra teisiškai įregistruota kaip palikėjos A. L. asmeninė nuosavybė, todėl šiuo metu pareiškėja negali pabaigti visos paveldėjimo procedūros, nes ½ buto teisiškai nepriklauso nuosavybės teise mirusiajai A. L..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, jog, teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Inspekcija nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo P. L. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos tėvas P. L. mirė 2019-01-14. Pareiškėjos mama A. L. mirė 2020-03-27. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad A. L. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. -. Minėtas butas įgytas P. L. ir A. L. esant santuokoje, todėl, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po sutuoktinio P. L. mirties A. L. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau ji ir toliau iki pat savo mirties gyveno minėtame bute ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą šiuo adresu. Ji butą išlaikė, mokėjo visus su turto išlaikymu susijusius mokesčius. Pareiškėjos tėvai 2009-01-26 sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą savo turtą esantį mirties momentu palieka pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą paveldės jų dukra L. L..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. L. po sutuoktinio P. L. mirties toliau naudojosi butu, esančiu adresu -, šį turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi ir išlaikė. A. L. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininke po savo sutuoktinio mirties.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. L. priėmė po savo sutuoktinio P. L. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po P. L. (P. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2019-01-14, mirties jo sutuoktinė A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2020-03-27, atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.