- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 1-373-1049/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43179-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- O. M.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.10.1Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 str.)
- 2.1.7.1Įrodymų leistinumas (BPK 20 str. 1, 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.2Įrodymų sąsajumas (BPK 20 str. 3, 5 d. ir kt. str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 4 MGL (150, 64 eurų) dydžio bauda. 2016 m. gruodžio 12 d., Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta 4 MGL bauda pakeista į 2 parų arešto bausmę; 2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 20 (dvidešimt) parų arešto bausme. Subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
O. M., 2020 m. spalio 26 d. apie 22.30 val., sulaužydamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, atvirai prieš A. B., kaip buto nuomininko, valią, neteisėtai įsibrovė į jo gyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini).
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis O. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nepamena tikslios datos, bet galėjo būti 2020 m. spalio 26 d., kuomet užėjo pas A. B. į namus. Tikriausiai su savimi turėjo kažką išgerti, todėl su šiuo tikslu ir užėjo. Kaltinamasis patikino, kad kai atėjo pas A. B., buto durys jau buvo išlaužtos, pats nieko nelaužė, tik pravėrė jas ir užėjo į namus, kuriuose buvo A. B. ir dvi moterys su vaiku. Kadangi bute buvo šurmulys, todėl kaltinamasis užėjo į vidų, tačiau A. B. liepė išeiti, todėl O. M. iškart taip ir padarė, bute prabuvo apie 15 sekundžių. Įvykio aplinkybes prisimena gerai, nors ir galėjo būti, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Iš viso pas A. B. namuose yra buvęs gal tris kartus, tai buvo labai seniai, apie 2008 metais. Buvo atvejis, kai A. leido O. M. pas jį išsimiegoti, tačiau šį kartą leidimo užeiti į butą nedavė.
Nukentėjusysis A. B. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 26 d. namuose miegojo jis, J. Č. ir jos sesuo atvykusi iš Klaipėdos. Nuėjus miegoti išgirdo, kad kažkas laužia buto duris, o antros durys buvo neužrakintos. J. Č. pasakė, kad kažkas laužia duris. A. B. koridoriuje pamatė stovinį O. M.. Jam papriekaištavus kodėl jis išlaužė duris, O. pasakė, kad nelaužė, tačiau J. girdėjo kaip traškėjo durys. O. pasakė, kad pas jį namuose yra J. giminių ir paprašė, kad išeitų, tada šis atidarė kambario duris, pamatė, kad ant lovos miega J. Č. sesuo su maža mergaite. Pasakius, kad bus kviečiama policija, O. išėjo, bute prabuvo apie minutę laiko. Nukentėjusysis patikino, kad buto durys medinės, prieš tai nė karto nebuvo laužtos. Po laužimo durys nebeužsidarė. O. M. pretenzijų neturi.
Liudytoja J. Č. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad neatsimena tikslios įvykio datos, galėjo būti 2020 m. lapkričio ar spalio mėnuo, apie 23.00 val. Tuo metu gyveno pas A. B., tą dieną buvo atvažiavusi jos sesuo su mergaite. A. B. jau miegojo, o ji išgirdo skambutį į duris ir balsą: „atidaryk, čia O.“. Ji A. B. pasakė, kad atsikeltų ir pasakytų, kad jau miega. Tačiau A. B. nespėjus nueiti prie durų, O. išlaužęs išorines duris įėjo į butą ir pasiūlė išgerti, A. B. ir J. Č. pasakė, kad nenori gerti, jau miega ir, kad O. netrukdytu. Prieš tai durys buvo užrakintos vieną kartą, durys ne naujos, stumtelėjus galėjo išlūžti.
Iš 2020 m. spalio 27 d. A. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. B. nurodė, jog 2020 m. spalio 26 d. apie 22.30 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini), gulėdamas lovoje išgirdo skambinant į buto duris, bet jis tingėjo keltis ir eiti pažiūrėti kas skambina, todėl iki lauko durų nėjo. Maždaug po minutės laiko išgirdo lūžtančių durų garsą ir atėjęs prie jų pamatė, kad jo lauko durų stakta sulaužyta ir į jo butą užėjo iš matymo pažįstamas apie 30-35 m. amžiaus vaikinas vardu O.. Jis paklausė O., ką jis čia daro, o šis jį pastūmė nuo durų ir užėjęs į buto vidų pasakė „atėjau pas tave išgert“. Jis pasakė, kad negeria ir jeigu O. neišeis iš jo buto, iškvies policiją. Tai išgirdęs, O. iš jo buto išėjo. Apžiūrėta ir fotografuota įvykio vieta, butas, (duomenys neskelbtini). Buto durų staktoje ties spyna, matoma išlaužta medienos dalis ir durų užrakinti neįmanoma. Tai patvirtina ir Policijos registruojamų įvykių registro išrašas (b. l. 9–16, 19).
Iš 2020 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad apklausus (duomenys neskelbtini) namo gyventojus, gyvenančius šalimais A. B. – A. G., R. B. ir V. G., pastarieji paaiškino, kad nematė ir negirdėjo kaip buvo išlaužtos kaimyno buto durys, tačiau matė, kaip A. B. jas remontavo ir tvarkė (b. l. 32).
Iš 2020 m. lapkričio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Nuo 2018 m. birželio 20 d. sudaryta nuomos sutartis su A. B. (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas O. M. dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog O. M. 2020 m. spalio 26 d., apie 22.30 val., neteisėtai, sulaužydamas buto duris, prieš A. B., kaip buto nuomininko, valią, neteisėtai įsibrovė į jo gyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais O. M. pažeidė nukentėjusiojo A. B. būsto neliečiamumą.
Nors kaltinamasis O. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nurodydamas, jog į A. B. būtą prieš jo valią neįsibrovė, durų nelaužė, o jam atėjus durys jau buvo išlaužtos ir praviros, tačiau jo kaltė dėl neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo patvirtinta nuosekliais nukentėjusiojo A. B. bei liudytojos J. Č. parodymais bylos teisminio nagrinėjimo metu, bei kita byloje esančia rašytine medžiaga.
Pažymėtina, kad O. M. kaltinamas tuo, jog neteisėtai, sulaužydamas buto duris, atvirai prieš A. B., kaip buto nuomininko, valią, įsibrovė į gyvenamąjį butą. Kaltinamasis O. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 26 d. pas A. B. į namus neįsibrovė, jo buto durų nesulaužė, pas jį namuose nebuvo ir tą dieną su A. B. nebendravo. Tačiau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis O. M. neneigė tos aplinkybės, jog 2020 m. spalio 26 d. buvo užėjęs pas A. B. į namus. Teigia, jog durų nelaužė, į namus neįsibrovė, durys jau buvo sulaužytos ir praviros, todėl išgirdęs namuose šurmulį, jas pravėrė ir užėjo į vidų, o kai A. B. paprašė išeiti, jis iškart tą ir padarė.
Tokie kaltinamojo parodymai paneigiami baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimu metu nustatytomis aplinkybėmis ir yra vertinami kritiškai, kaip pateikta gynybinė versija prieštaraujanti bylos duomenims.
Apie tai, kad buvo įsibrauta į A. B. kaip nuomininko butą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 26 d., vakare, būnant namuose su sugyventine J. Č., jau gulint lovoje, išgirdo kaip į namus veržiasi O. M., kuris išlaužė buto duris ir pateko į buto vidų. Šias aplinkybes pilnai patvirtino ir liudytoja J. Č., kuri paaiškino, jog ji išgirdo skambutį į duris ir balsą: „atidaryk, čia O.“. A. B. nespėjus nueiti prie durų, O. išlaužęs išorines buto duris įėjo į butą ir pasiūlė išgerti, tačiau jie pasakė, kad nenori gerti, kad miega ir, kad O. netrukdytų.
Tolesnę įvykių eigą policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą visiškai ir nuosekliai patvirtina pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti įrodymai, o būtent tai, kad apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad nors (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys yra tvarkingos ir be laužimo žymių, tačiau durų staktoje ties spyna, matoma išlaužta medienos dalis ir dėl to neįmanoma užrakinti durų. Apie tai, jog buvo apgadintos buto durys, esančios (duomenys neskelbtini), patvirtina ir 2020 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog apklausti (duomenys neskelbtini) namo gyventojai matė kaip A. B. po įvykio remontavo ir tvarkė savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad A. B. buto durų stakta galėjo būti išlaužta kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis nei nurodo pats nukentėjusysis ir liudytoja J. Č., o ir pats kaltinamasis O. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu patikino, kad duris traukė stipriai, o jų būklė jau prieš tai buvo prasta, todėl galėjo neapskaičiuoti jėgų. Nei buto nuomininko A. B., nei kitų asmenų leidimo kaltinime nurodytu laiku būti adresu (duomenys neskelbtini), O. M. neturėjo, o toks jo elgesys buvo neteisėtas ir sutrikdė bute gyvenančių asmenų ramybę.
Visi aukščiau aptarti duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami O. M. kaltei dėl neteisėto įsibrovimo į kito žmogaus gyvenamąjį būstą, pagrįsti.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.
Pažymėtina, kad BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų veiksmų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. M., 2020 m. spalio 26 d., apie 22.30 val., neteisėtai, sulaužydamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų staktą, prieš A. B., kaip buto nuomininko, valią, įsibrovė į jo gyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad O. M. tokius veiksmus atliko suvokdamas, kad dėl to bus pažeistas nukentėjusiojo A. B. būsto neliečiamumas. Nors kaltinamasis nurodo, kad buto durys buvo jau išlaužtos ir praviros, tačiau tokie jo parodymai paneigti ne tik paties nukentėjusiojo, tačiau ir liudytojos J. Č. parodymais, jog durys buvo užrakintos ir tvarkingos, kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Toks kaltinamojo patekimas į butą be išankstinės savininko valios išraiškos yra laikomas asmens būsto neliečiamumo pažeidimu. Nukentėjusysis ir liudytoja J. Č. nurodė, kad prašė kaltinamojo išeiti, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo vizitas jiems nebuvo lauktas, jie nenorėjo, kad jis būtų namuose ir prašė jo pasišalinti. Kaltinamasis išlaužė buto duris ir pateko į A. B. butą be jo sutikimo, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laivės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar/ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamojo O. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis, jog galėjo būti vartojęs alkoholinius gėrimus, kadangi kitu atveju nebūtų ėjęs pas A. B..
Kaltinamasis O. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus (b. l. 78–85), teistumas neišnykęs, todėl laikytina, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Kaltinamasis O. M. baustas administracine tvarka ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 62–77), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2012 m. liepos 17 d. – 2012 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 111), Respublikiniame priklausomybės ligų centre lankėsi pagal probacijos skyriaus nukreipimą profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo atliekant greito nustatymo testus (b. l. 115), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jam skirti psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 133), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 108–109).
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė O. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų nemokamų darbų.
Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, O. M. skirtina viena iš griežtesnių BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau trečią kartą, taip pat į tai, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, jis atliko, tačiau nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 5 d. nuosprendį, eilę kartų baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nedirba, turi pastovią gyvenamąją vietą ir yra pakaltinamas, parinktinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkiui, tai yra už nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros.
Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 10 (dešimt) valandų sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamajam O. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
O. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:
- tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;
- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai);
- per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų, per mėnesį dirbant po 10 (dešimt) valandų sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Išaiškinti O. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.