Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-606/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-01-28Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-24Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
1A-77-606/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22310-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė (pirm.), Regina Bertašienė, Zigmas Pocius
Nuteistasis
A. K., ir V
Advokatai
Edvardas Staponkus
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-606/2016

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22310-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; 1.1.8.1.1.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teisėjų Reginos Bertašienės, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui,gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nuteistajam A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta galutinė šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas atliktos bausmės pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį laikas.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. A., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2015-04-19, apie 11.30 val., veikdamas bendrai su V. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto suplanavę ir turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, nenustatytam asmeniui paskambinus telefono numeriu (duomenys neskelbtini) į butą, (duomenys neskelbtini), bei suklaidinus P. N., kad jis parduotuvėje atsiskaitė padirbta 10 eurų kupiūra, paklausus, ar jis namuose dar turi galbūt padirbtų grynųjų pinigų, o P. N. atsakius, kad turi dar 500 eurų, apie 12.20 val., vykdydamas bendrą susitarimą su tyrimo nenustatytu asmeniu ir V. A., A. K. nurodymu, V. A. atėjo į butą, (duomenys neskelbtini), prisistatęs policijos pareigūnu, tam, kad tariamai patikrintų ir paimtų padirbtų pinigų, pasikėsino apgaule paimti P. N. 500 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi V. A. sulaikė nukentėjusiojo kaimynas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis savo kaltę pripažino ir gailisi, be to byloje nepareikštas civilinis ieškinys.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas E. Staponkus apeliacinį skundą prašo tenkinti.

Prokuroras K. Veitas nuteistojo A. K. apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo A. K. nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia, padaryto nusikaltimo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį neginčija, tačiau prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir gailisi, be to, byloje nepareikštas civilinis ieškinys.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas bausmę A. K., apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), jų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančias (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas) aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad už padarytą nusikalstamą veiką A. K. paskirdamas griežčiausią sankcijoje numatytą, tačiau mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, ir atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus nusikaltimas, apelianto kaltės formą – padaryta tyčinė nusikalstama veika, nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, jog nusikalstamą veiką A. K. padarė būdamas anksčiau daug kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį teistumą, be to, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitas padarytas nusikalstamas veikas. Teismas taipogi įvertino ir nuteistojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ir konstatavo esant nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pažymėtina, kad nuteistojo A. K. padaryta nusikalstama veika, nors ir priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, be to, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas. Nuteistasis nusikalstamą tyčinę veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytas veikas, todėl pagrįstai laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir ši aplinkybė pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nusikalstama veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe ir ši aplinkybė taipogi pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistasis A. K. anksčiau teistas net 14 kartų, iš jų beveik visus kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 149–165). Esant neišnykusiam teistumui už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuo atveju A. K. vėl pasikėsino padaryti analogiško pobūdžio tyčinę nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš vieną esminių, prigimtinių, įstatymu saugomų žmogaus teisių – asmens teisę į nuosavybę. Kreiptinas dėmesys, jog A. K. iš laisvės atėmimo vietos, atlikus ankstesniu 2011 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paleistas 2014 m. lapkričio 7 d., taigi, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė nepraėjus nė pusės metų laikotarpiui po paleidimo iš įkalinimo vietos. Be to, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu – 2015 m. lapkričio 15 d., nuteistojo atžvilgiu buvo paskelbti dar keli apkaltinamieji nuosprendžiai. Visa tai objektyviai pagrindžia, kad nuteistasis A. K. iš ankstesnių teistumų ne tik nepadarė tinkamų išvadų, bet ir nesiekia jų daryti, nesiekia keistis, ar paisyti įstatymų ir visuomenei priimtinų normų, akivaizdu, kad nusikalstamų veikų darymas tapo nuteistojo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja nuteistojo A. K. asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Apeliaciniu skundu, prašydamas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis A. K. nurodo, kad jis prisipažino, ir gailisi. Kaip matyti, pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę ir nustatydamas, atkreiptina mažesnį nei sankcijos vidurkis jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, ir šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl apelianto prašymas sumažinti bausmę šiuo pagrindu yra visiškai nepagrįstas.

Nuteistasis apeliacinį skundą argumentuoja ir tuo, kad nėra byloje pareikštas civilinis ieškinys. Kolegija pažymi, kad byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio tik dėl to, kad dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, A. K. nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas nusikalstamos veikos bendrininkas, ir reali materialinė žala nukentėjusiajam tokiu būdu nebuvo padaryta. Be to, kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas laivės atėmimo bausmės dydį, į aplinkybes, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir reali žala nusikalstama veika nepadaryta, įvertino ir į jas atsižvelgė.

BK 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Pažymėtina, kad nors apylinkės teismo buvo nustatyta nuteistojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir tai buvo viena iš sąlygų pritaikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), tačiau buvo nustatytos ir dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl, atsižvelgdamas į nuteistojo atsakomybę lengvinančią, dvi sunkinančias aplinkybes, bei esant kitoms aptartoms aplinkybėms, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam A. K. už pasikėsinimą padaryti tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei jos dydį. Teismo paskirtoji A. K. laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina. Be to, pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme nuteistajam subendrinta palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. K. bausmės rūšį ir dydį, Baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Teismo A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Edita LapinskienėTeisėjai Regina BertašienėZigmas Pocius