Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M., gim. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2018 m. lapkričio 15 d. nuo 09.00 val. iki 14.30 val., būdamas MB esančios, direktoriumi leido dirbti autoserviso patalpose V. B. nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigai apie šio asmens priėmimą į darbą.

Be to, A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, kad automechanikui A. B. mokama minimali mėnesinė alga, 400 eurų, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-03-06 įsakymu Nr.4-171 patvirtinto Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 nuostatas, automechaniko profesija (pareigos) nepriskirta nekvalifikuotam darbui (9 klasė), todėl automechanikui A. B. nepagrįstai nustatytas ir mokėtas minimalus darbo užmokestis.

Taip pat A. M. pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punkto, 46 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-07 nutarimu Nr. 1058 patvirtintų mokesčių mokėtojų registro nuostatų 16.9 punktą, 17.11 punktą, 51 punktą, kadangi per 5 darbo dienas nuo duomenų atsiradimo mokesčių administratoriui nepateikė duomenų apie pagrindinės vykdomos veiklos rūšies kodą ir struktūrinio padalinio duomenis.

Šiais veiksmais A. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas J. O. paaiškino, kad A. M. kaltė įvykdžius administracinius nusižengimus įrodyta visiškai. Atsižvelgtina į tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo turi mažamečius vaikus, be to nelegalus darbas vyko trumpą laiko tarpą, todėl VMI neprieštaraus, jei bus paskirta mažesnė, nei įstatymas numato bauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo A. M. savo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad nelabai žinojo, kad reikėjo pranešti Sodrai apie įdarbinimus, tik atsidarė autoservisą. Prašė pridėti dokumentus, kad šiuo metu A. B. atlyginimas yra pakeltas iki 590 eurų. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, kadangi turi du mažamečius vaikus, sunki materialinė padėtis.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Dėl LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal E. S. socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal LR ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Be A. M. visiško prisipžinimo, jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodo jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 1), operatyvaus patikrinimo pavedimas (b.l. 2), 2018-12-13 VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1) FR1042-5553, VMI faktų fiksavimo pažyma (b.l. 5), A. M. rašytinis paaiškinimas (b.l. 6), V. B. rašytinis 2018-11-15 paaiškinimas byloje (b.l. 14), darbo laiko apskaitos žurnalas (b.l. 20).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis įrodyta, kad A. M. 2018 m. lapkričio 15 d., nuo 09.00 val. iki 14.30 val., būdamas MB „Insana“ direktoriumi leido dirbti autoserviso patalpose V. B. nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigai apie šio asmens priėmimą į darbą ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl LR ANK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo.

Vadovaujantis LR ANK 99 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

LR DK 141 straipsnio 2 dalis nustato, kad minimalus darbo užmokestis (minimalus valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai. Sprendžiant, ar atitinkamos pareigybės darbas gali būti priskirtas prie nekvalifikuoto, galima vadovautis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, patvirtintu LR ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 „Dėl Lietuvos profesijų klasifikatoriaus LPK 2012 patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 30-1492), kuriame nurodytos nekvalifikuotų darbininkų kategorijai priskirtos profesijos. Darbuotojams, kurių darbas nepriskiriamas nekvalifikuotam darbui, privaloma mokėti didesnį nei minimalusis darbo užmokestis (LR DK 141 straipsnio 2 dalis). Kadangi pagal minėtą klasifikatorių automechaniko darbas priskiriamas kvalifikuotų darbų kategorijoms, tokiems darbuotojams, priimtiems pagal darbo sutartis į šias pareigybes ir faktiškai dirbant sutartyje nurodytą darbą, turi būti mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis.

A. M. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, be jo visiško prisipažinimo, įrodo administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 1), 2018-12-13 VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1) FR1042-5553, VMI faktų fiksavimo pažyma (b.l. 5), A. M. rašytinis paaiškinimas (b.l. 6), A. B. 2018-06-28 darbo sutartis (b.l. 16), atlyginimo paskaičiavimo duomenys (b.l. 22), kita bylos rašytinė medžiaga.

Tokiu būdu, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis įrodyta, kad automechanikui A. B. nepagrįstai buvo nustatytas ir mokėtas minimalus darbo užmokestis, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalį ir padarant administracinį nusižengimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Dėl LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo.

Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas mokesčių mokėtojus registruojančiai įstaigai, neteisingų duomenų pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčių mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

A. M. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, be jo visiško prisipažinimo, įrodo administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 1), 2018-12-13 VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (7.1) FR1042-5553, VMI faktų fiksavimo pažyma (b.l. 5), A. M. rašytinis paaiškinimas (b.l. 6), duomenys iš registrų (b.l. 25-27).

Tokiu būdu A. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai.

Dėl nuobaudos.

A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šiuo metu pažeidimai pašalinti. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog šiuo atveju net minimalios LR ANK 95 straipsnyje 1 dalyje numatytos baudos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingai savo pasekmėms ir suvaržymais bei aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ji švelninama paskiriant mažesnę nei įstatymas numato baudos dydį.

Už kitus nusižengimus skirtinos minimalios sankcijose numatytos baudos.

Paskirtos baudos bendrinamos LR ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M., gimusį, pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti A. M. galutinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 1806553618. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjas J. J.