- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2-58-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01915-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- M. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams P. K. ir S. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei M. J. dėl VKEKK sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą, pripažinti, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo mokesčius atsakovei už 27,77 m², bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; 2) įpareigoti atsakovę tikslinti buto kadastrinius matavimo duomenis, t.y. buto išraše įtraukti buto naudingą plotą, kuris būtinas teisingam mokesčių paskirstymui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė tik reikalavimą panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą bei pripažinti, kad ieškovas pagrįstai skaičiavo mokesčius atsakovei už 27,77 m², bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei pateikus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad jos naudingas buto plotas sudaro 18,86 m², antras reikalavimas tapo nebeaktualus; ieškovo atstovė jo nepalaikė. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju pastate šilumos energija paskirstoma pagal VKEKK 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 (toliau – Metodas Nr. 4). Pagal Metodą Nr. 4 įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotas bendras šilumos energijos kiekis visų pirma yra išskirstomas į šilumos kiekius: 1) šilumos kiekį geriamojo vandens pašildymui – karštas vanduo; 2) šilumos kiekis cirkuliacijai; 3) šilumos kiekis patalpų šildymui. Kiekvienam atskiram pastato vartotojui, tame tarpe ir atsakovei, aukščiau nurodyti šilumos kiekiai yra paskirstomi kiekvieną mėnesį. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas buto naudingasis plotas, todėl šilumos energija butui turėjo būti paskirstoma pagal buto ir patalpų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtinos naudingam plotui, plotą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto plotas: gyvenamasis plotas (kambario plotas 17,74 m²), bendras plotas (kambario plotas su sienine spinta 18,68 m²), bendrai naudojamų patalpų 11-1, 11-2, 11-3, 11-4, 11-5, 11-6, 11-7, 11-8, 11-9 dalis, t.y. 9,09 m². Pasak ieškovo atstovės, iš viso atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausė 27,77 m², nes pagal Šilumos paskirstymo metodų rengimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121, 5.3 punktą būsto naudingasis plotas – tai gyvenamųjų patalpų ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, lodžijų ir kitų šildomų patalpų) bendrasis grindų plotas. Bendrai naudojamas patalpas 9,09 m² sudaro asmeninės nuosavybės teise pareiškėjai priklausanti virtuvės, sanitarinių mazgų ir koridoriaus idealioji dalis, Metodo rengimo taisyklių 5.3. ir 5.1. punktų prasme ir šilumos paskirstymo tikslais šie 9,09 m² negali būti laikomi bendrojo naudojimo patalpomis. Pasak ieškovo atstovės, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti virtuvės, sanitarinių mazgų, koridoriaus dalis sudaro atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį naudingą plotą, t.y. 27,77 m². Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, nėra jokio pagrindo sutikti su VKEKK sprendimu, kad tik buto bendras plotas prilygintinas naudingam buto plotui. Nurodo, kad paskirstydamas suvartotą šilumos energiją Pastato gyventojams ieškovas vadovaujasi išskirtinai tik šiais viešame registre įregistruotais butų kadastriniais duomenimis, šilumos paskirstymui naudoti kitus duomenis jis neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra paskirstomas visas pastate suvartotas šilumos kiekis visiems butų savininkams. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovė M. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė; bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad jos naudingas buto plotas sudaro 18,86 m².
Trečiojo asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai palaikė sprendime bei procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl ginčo sprendimo. Atstovų nuomone, VKEKK sprendimas yra pagrįstas, o ieškinio tenkinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tinkamai atsakovei skaičiuoja mokesčius už šildymą. Atsakovė 2013 m. balandžio 15 d. Komisijai pateikė skundą dėl mokesčių už šildymą; skunde nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esantis 18,68 m² kambarys, tačiau ieškovas mokesčius už šildymą skaičiuoja ne proporcingai minėtam plotui, o proporcingai 27,77 m² plotui. Komisija, vykdydama Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatytą funkciją nagrinėti išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ir neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, išnagrinėjo atsakovės skundą ir 2013 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. R2-2261, kuriuo patenkino atsakovės skundą ir pripažino atsakovės reikalavimus dėl šilumos paskirstymo pagrįstais. Ieškovas nesutinka su Komisijos sprendimu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą ir prašo ginčą išnagrinėti iš esmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi, UAB „Vilniaus energija“ skundas nagrinėtinas iš esmės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas tiekia centralizuotą šilumą, karštą vandenį ir cirkuliaciją bendrabučio tipo daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), kurio butas (patalpos) Nr. 123 priklauso atsakovei nuosavybes teise (b.l. 13). Byloje nėra ginčo, kad daugiabučio gyvenamojo namo (bendrabučio), esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams šilumos energija išdalinama pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617, 210.2.4. p ir šiuo metu galiojančių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR Ūkio ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 29.2.4 p. numatytą metodą Nr. 4, pagal kurį visas pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu – įvadiniu šilumos skaitikliu. Šio metodo 7 punkte numatyta, kad šilumos vartotojui priskiriamas šilumos kiekis apskaičiuojamas pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą. Taigi, norint tinkamai paskirstyti šilumą daugiabučiame name, būtina nustatyti kiekvieno gyventojo buto naudingąjį plotą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei priklauso šios patalpos: 1) gyvenamasis plotas (kambario plotas – 17,74 m²); 2) bendras plotas (kambario plotas su sienine spinta – 18,68 m²), 3) bendrai naudojamų patalpų 11-1, 11-2, 11-3, 11-4, 11-5, 11-6, 11-7, 11,8, 11-9 (vienuolikto aukšto virtuvės, sanitarinių mazgų, koridoriaus ir t.t.) dalis, t.y. 9,09 m² (b.l. 13). Ieškovas skaičiuodamas atsakovės suvartotos šilumos energijos kiekį, susumuodavo atsakovei priklausančių gyvenamųjų patalpų plotą bei jos dalį bendro naudojimo patalpose ir laikė, kad jai priklausančių patalpų naudingas plotas sudaro 27,77 m². Tuo tarpu atsakovė įsitikinusi, jog šilumos kiekis turėtų būti skaičiuojamas proporcingai tik 18,68 m² plotui.
2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 145 punktas numato, kad išskiriami ir skaičiuojami tokie gyvenamosios patalpos plotai: gyvenamasis plotas, pagalbinis plotas, verslo plotas, rūsio plotas, garažo plotas, naudingasis plotas. Naudingasis plotas apibrėžiamas kaip visų kambarių (gyvenamojo ploto), verslo patalpų ir šiltų pagalbinių patalpų plotų suma. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad prie bendrojo naudojimo patalpų pastatuose, įskaitant bendrabučius, yra priskiriamos pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu šios patalpos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Nagrinėjamu atveju bendrojo naudojimo patalpų dalis, kuri sudaro 9,09 m², yra bendrabučio bendro naudojimo patalpų dalis, atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju mokesčiai už šildymą atsakovei negali būti skaičiuojami proporcingai 9,09 m² plotui; nes ši bendro naudojimo patalpų dalis negali būti priskirta prie atsakovei priklausančio naudingojo ploto, proporcingai kuriam atsakovei turėtų būti skaičiuojami mokesčiai už šildymą.
Pastebėtina, kad iki ginčo kilimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto naudingasis plotas, buvo tik nurodytas buto bendrasis plotas – 18,68 m², gyvenamasis plotas – 17,74 m², bendro naudojimo patalpų plotas – 9,09 m². Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas atsakovės dalį bendrojoje nuosavybėje priskaičiavo prie jai asmeninės nuosavybės teise valdomo buto ploto. Teismo vertinimu, faktas, jog bendrabutyje yra nustatytos bendrosios nuosavybės dalys, nekeičia patalpų paskirties ir šios patalpos negali būti laikomos būsto naudinguoju plotu. Vien ta aplinkybė, kad VĮ Registrų centro išraše nėra nurodytas patalpų naudingasis plotas, neeliminuoja ieškovo pareigos vadovautis teisės aktais ir skaičiuojant suvartotą šilumos kiekį vadovautis būtent naudinguoju patalpų plotu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis numato atsakovei tik teisę, o ne pareigą kreiptis į registro tvarkytoją dėl įrašytų nekilnojamojo turto duomenų tikslinimo, todėl atsakovė neturėjo pareigos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre duomenis apie buto naudingąjį plotą. Tačiau siekiant teisinio aiškumo, teismo posėdžio metu atsakovė teismui pateikė VĮ Registrų centro išrašą, kuriame jau yra įregistruoti duomenys apie atsakovės naudingąjį buto plotą, t.y. atsakovės naudingasis buto plotas sudaro 18,86 m².
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, spręstina, kad akivaizdu, jog mokesčiai atsakovei už šildymą turi būti skaičiuojami proporcingai jos turimam naudingajam plotui – 18,86 m².
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus UAB „Vilniaus energijos“ ieškinį, priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai. Atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad ji patyrė 605 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui pateikė 2014 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 646124, kuris patvirtina, kad advokatui buvo sumokėta 605 Lt už kitas teisines paslaugas. Pastebėtina, kad dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė teismui detalaus jų apskaičiavimo ir pagrindimo nepateikė, apsiribojo tik pinigų priėmimo kvitų pateikimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nebuvo pateikusi, atsakovės advokatas dalyvavo tik 2014 m. kovo 5 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko beveik 42 minutes. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytais maksimaliais dydžiais, įvertindamas suteiktos pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti mažintina iki 300 Lt.
Įvertinus išvardintas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas; iš ieškovo atsakovei priteistina 300 Lt už jai suteiktą teisinę pagalbą (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 93 str., 259 str., 270 str., 290-291 str., teismas
nusprendžia:
ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atmesti.
Iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ (j.a.k. 11760831) atsakovės M. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.