Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-274-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00120-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.17.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

2020 m. kovo 16 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutarties, sprendžiant ieškovės A. J. ieškinio atsakovui A. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą jo sūnui R. M. periodinėmis išmokomis po 200 eurų per mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; nustatyti R. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje. Pasiūlė ieškovei kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

3. Teismas atsisakė priimti ieškinį, nes ieškovė, prieš kreipiantis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nenurodė ir nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad ji pasinaudojo ikiteismine privalomąja mediacija, dėl to teismas sprendė, kad pateiktas ieškinys pareikštas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) bei Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) nuostatas, nes tokiu būdu iš esmės yra pažeidžiami vaiko interesai. Jo išlaikymo klausimas negali būti atidėliojamas vien todėl, kad teismo nuomone nesilaikyta ikiteisminės mediacijos procedūros.

4.2. Teismas netinkamai taiko ir aiškina Mediacijos įstatymo nuostatą, kurioje kalbama, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus. Atsakovas nėra su ieškove įforminęs santuokos, t. y. jų nesieja šeimos teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties negalima laikyti, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių. Ieškovė veikia ne savo asmeniniais, tačiau savo nepilnamečio vaiko interesais. Dėl šios priežasties nėra pagrindo manyti, kad vaiko teisė būti tėvo išlaikomam yra kilusi tik iš šeimos teisinių santykių.

4.3. Ieškovė nemato galimybės dalyvauti ikiteisminės mediacijos procese dėl tokių aplinkybių: viena augina keturis mažamečius vaikus, kurių jauniausiam – 2 mėnesiai amžiaus, vyriausiajam – 5 metai. Todėl ieškovė neturi galimybių juos kam nors palikti ir vykti į atsakovo laisvės atėmimo vietą mediacijai. Taip pat nemanytina, kad mediacijai atsakovas gali būti atgabentas į ieškovės gyvenamąją vietą, nes be teismo sprendimo iš laisvės atėmimo vietos jis negali būti išgabentas. Be to, ieškovė neturi pakankamai lėšų tam, kad galėtų išvykti į atsakovo buvimo vietą mediacijos procesui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.

7. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taigi, ieškovė pateikė ieškinį ginčo teisena, kylantį iš šeimos santykių.

9. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

10. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

11. Susipažinus su ieškovės ieškiniu ir jo priedais matyti, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Ieškovė savo atskirajame skunde patvirtina, kad nesikreipė dėl mediacijos.

12. Apeliantė nurodo, jog nemato galimybės dalyvauti ikiteisminės mediacijos, nes viena augina keturis mažamečius vaikus, kurių jauniausiam – 2 mėnesiai amžiaus, vyriausiajam – 5 metai. Todėl ieškovė teigia neturinti galimybių juos kam nors palikti ir vykti į atsakovo laisvės atėmimo vietą mediacijai. Taip pat nemano, kad mediacijai atsakovas gali būti atgabentas į ieškovės gyvenamąją vietą, nes be teismo sprendimo iš laisvės atėmimo vietos jis negali būti išgabentas. Be to, ieškovė neturi pakankamai lėšų tam, kad galėtų išvykti į atsakovo buvimo vietą mediacijos procesui

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Mediacijos įstatymo 15 straipsnyje yra reglamentuota mediacijos vykdymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją (Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Kokie būtų santykiai ar susiklosčiusios aplinkybės tarp šalių, tačiau šalys pirma privalo pasinaudoti privalomąją mediacija.

14. Atsižvelgęs į paminėtas įstatymo nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta ginčams, kylantiems iš šeimos santykių, įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir priėmė teisingą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.