- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-546-350-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Nukentėjusysis
- E. J.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Valdo Petro Meidaus, Eligijaus Gladučio,
nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą L. J.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p.; 72² str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iki 2009-10-01 dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinys tenkintas dalinai ir priteista iš R. J. 500 Lt E. J. neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 21 d., apie 22.00 – 22.30 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esančio buto balkone, mažamečiui E. J., gim. 1994 m. liepos 28 d., sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t.y. pasivijęs į balkoną nuo jo pabėgusį sūnų E. J., pastūmė jį, nuo ko šis pargriuvo, ir gulinčiam vieną kartą spyrė į sėdmenis, tuo padarydamas minkštųjų audinių sumušimus kaktoje, dešiniame petyje ir dešiniame žaste.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto apylinkės prokurorė apeliacinius skundu prašo pakeisti 2009-06-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteisti iš R. J. 2000 lt neturtinei žalai atlyginti E. J. naudai. Nurodo, kad nuosprendyje nurodyti argumentai, kurių pagrindu prašytas žalos atlyginimo dydis buvo sumažintas, nepagrįsti. Teismas nepakankamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus LR CK 6.250 str. 2 d., o būtent pasekmes, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, po įvykio jis išgyveno, atsirado nervinė įtampa, nemiga, sunkiau sekėsi mokslai, vartojo vaistus. Neatsižvelgė į nuteistojo kaltę, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, sąmoningai siekė sukelti fizinį skausmą E. J.. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, nors iš byloje esančios pažymos matyti, kad R. J. vidutinės pajamos – 1461-1850 lt per mėnesį, todėl mažinti civilinį ieškinį atsižvelgiant į šį kriterijų nėra pagrindo. Teismas tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies savo sprendimą argumentavo dar ir tuo, kad nukentėjusysis ir jo atstovas pagal įstatymą patys nepareiškė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šis teismo argumentas nepagrįstas. Prokuroras, gindamas E. J. kaip asmens, kuris dėl nepilnametystės negali ginti teisme savo teisėtų interesų, civilinį ieškinį pareiškė todėl, kad jo atstovė pagal įstatymą L. J. pati nesiėmė priemonių ieškiniui pareikšti ir taip ginti vaiko pažeistų teisių. Nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, ji ir E. J. pagrindė savo parodymais ir pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, bei neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, prokuroro ieškinys turi būti tenkintinas pilnai, priteisiant iš R. J. 2000 lt neturtinei žalai atlyginti E. J. naudai.
Atsikirtimuose nuteistasis R. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundo motyvais Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-17 nuosprendį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nepilnametis E. J. savo teises teisme įgyvendino per atstovą pagal įstatymą - motiną L. J., todėl prokurorui nebuvo pareigos LR BPK 117 str., tvarka savarankiškai pareikšti civilinį ieškinį. Prokuroro reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, pagrįstas subjektyviais kriterijais, nes tik nukentėjęs gali įvertinti, ar jam buvo padaryta neturtinė žala ir nurodyti jos atlyginimą pinigine išraiška. Nukentėjusysis, atstovaujamas įstatyminės atstovės neišreiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio neįrodinėjo ir iš esmės nereikalavo. Teismas visapusiškai ir išsamiai įvertinęs surinktą bylos medžiagą, vadovaudamasis LR CK 6.250 str., teisingai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad 2008-07-21 įvykiu, E. J. nebuvo sukeltos sukios pasekmes, sutrikdyta fizinė ar psichinė sveikata, jokia žala nepadaryta, nes byloje esančios medicininių dokumentų kopijos apie nukentėjusiojo lankymąsi pas psichiatrus, nėra susiję priežastiniu ryšiu su 2008-07-21 įvykiu, o patvirtina tęsiamą konsultavimą po 2008 m. sausio mėn., patirtos traumos. Nurodo, kad jo gaunamos vidutinės pajamos – 1461 lt per mėn. išlaiko du nepilnamečius vaikus, moka kreditus, todėl turtinė padėtis sunki. Atsižvelgiant į visus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, teismas priėmė pagrįstą išvadą, nustatant neturtinės žalos dydį.
Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis bei jo atstovė prašė skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Apeliaciniu skundu ginčijama išimtinai tik nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis, todėl, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų tiriant ir nagrinėjant bylą, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, tik šiuo klausimu kolegija ir pasisako.
Bendrieji neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. ir jų sąrašas nėra išsamus. Be to, kad sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama į konkrečius kriterijus, t.y. į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, šio asmens turtinę padėtį, į tai, ar tuo pačiu buvo padaryta turtinė žala ir į jos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, minima CK norma įpareigoja atsižvelgti ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Apylinkės teismas savo sprendimą prokuroro pareikštą 2000 Lt dydžio ieškinį dėl mažamečiui E. J. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos tenkinti iš dalies motyvavo veikos padariniais, t.y. tuo, kad padarytas sužalojimas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, taip pat žalą padariusio asmens turtine padėtimi, jos neanalizuojant, o tik darant nuorodą į pažymą apie nuteistojo gaunamo atlyginimo dydį, taip pat į tai, kad nukentėjusysis ir jo atstovas pagal įstatymą patys nepareiškė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodė, kad priimant šį sprendimą vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Iš išdėstyto matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo šioje byloje klausimą, neatsižvelgė į eilę aplinkybių, į kurias turėjo atsižvelgti bei be jokio pagrindo atsižvelgė į tai, kad ieškinio autorius yra prokuroras, nors pripažino, kad tai darydamas prokuroras savo įgaliojimų neviršijo ir ieškinį pareiškė pagrįstai.
Kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog ieškinį byloje pareiškė prokuroras o ne pats nepilnametis nukentėjusysis ar jo atstovė pagal įstatymą, negali turėti jokios reikšmės sprendžiant ieškinio dydžio klausimą ir į tai apylinkės teismas atsižvelgė nepagrįstai, juo labiau, kad tiek nukentėjusysis, tiek jo atstovė pagal įstatymą, ieškiniui pritaria.
Apylinkės teismas spręsdamas aptariamą klausimą teisingai nurodė, kad kaltais R. J. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad konfliktinę situaciją sukėlė ne E. J., t.y. kad matant nukentėjusiajam R. J., dalyvaujant jo motinai ir seseriai, konfliktavo su savo žmona ir nukentėjusiojo motina ir kad nukentėjusysis stengėsi šį konfliktą nutraukti kas ir iššaukė nuteistojo R. J. pykčio protrūkį nukentėjusiojo atžvilgiu, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis buvo mažametis, ir ypač į tai, kad nusikaltimą mažamečio atžvilgiu padarė jo tėvas, t.y. asmuo, privalantis juo rūpintis ir dėl pastarosios aplinkybės nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta žymiai didesnė neturtinė žala, nei būtų buvusi padaryta, jei analogiškus veiksmus būtų padaręs asmuo, neturintis pareigos rūpintis nukentėjusiuoju. Nuteistojo R. J. turtinė padėtis, t.y. tai, kad reikalaujama žalos atlyginimo suma tik nežymiai viršija jo gaunamų per vieną mėnesį pajamų dydį taip pat negali būti pagrindas mažinti priteistiną sumą.
Tokiu būdu, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetą, visiškai patenkinus byloje pareikšta ieškinį, nukentėjusiajam nusikaltimu padaryta žala bus atlyginta maksimaliai teisingai, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. J. 2000 Lt E. J. neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.