Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-11 · Byla Nr. ATP-124-493/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-11
Bylos Nr.
ATP-124-493/2013
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06683-2012-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-124-493/2013Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06683-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 41.1.; 39.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau Institucija) skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos specialistas surašė V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-10-12, 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, apie eismo įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos nuvažiavo, apgadinti abu automobiliai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 234 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje (Kauno miesto apylinkės teismo nutarime nurodyta ir LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje).

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nutarimu V. G. pripažintas kaltu padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 150 Lt. (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, amžių ir paskyrė baudą, artimą straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tačiau byla šioje dalyje nutraukta.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują nutarimą – patraukti V. G. administracinėn atsakomybėn ne tik pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, bet ir pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir paskirti straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Skunde pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, paaiškinimais. Kadangi nustatyta, jog V. G. buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo, manytina, kad jis savo veiksmais pažeidė KET reikalavimus. Be to, kai nukentėjusysis jam pasakė, kad jis apgadino automobilį, jis, turėdamas galimybę užpildyti eismo įvykio deklaraciją, to nedarė, vienasmeniškai nusprendė, kad nieko nėra ir, numojęs ranka, nuėjo. Todėl pažeidėjas turi būti nubaustas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su ta nutarimo dalimi, kuria V. G. byla dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta. Nurodoma, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir nepagrįstai konstatavo, kad V. G. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, todėl pasišalindamas iš eismo įvykio vietos pažeidimo nepadarė.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal LR ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai ( LR ATPK 256 straipsnis) LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad V. G. kaltė padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, neįrodyta prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Pirmos instancijos teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų tinkamai neanalizavo ir nevertino, iš esmės rėmėsi tik administracinė atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kad jis nepajuto kliudęs kitą transporto priemonę, todėl tyčios jo veiksmuose nebuvo. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad V. G. padarė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Byloje nustatyta, kad V. G., kliudęs kitam asmeniui priklausantį automobilį, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, nepranešė apie eismo įvykį ir iš įvykio vietos po kurio laiko pasišalino. Šie veiksmai formaliai atitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį klausimą turi būti nustatytas ne tik pats eismo įvykio padarymo faktas, bet ir kitos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato. Asmens tyčios, t. y. siekio išvengti administracinės atsakomybės, konstatavimas nėra būtinas sprendžiant administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą. Atsakomybei atsirasti užtenka konstatuoti, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suvokė, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Tokia linkme formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

V. G. savo kaltės padarius pažeidimą nepripažino nei rašydamas paaiškinimą, nei apklausiamas teisme. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų matyti, kad ji neigia tiek tą aplinkybę, kad sukėlęs eismo įvykį pasišalino, bet ir tai, kad kliudė kitą kieme stovėjusią transporto priemonę. Tik paskutinio posėdžio metu V. G. pareiškė, kad jei teismas mano, kad jis yra kaltas, tai tada prisipažįsta. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad tokie administracinė atsakomybėn patraukto asmens teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl laikytini asmens pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

V. G. kaltė padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, pareigūno tarnybiniu pranešimu, bei nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Nukentėjusysis paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, kad 2012-10-11, apie 15.30 val., sulaukė skambučio iš J. E., kuris pasakė, kad nukentėjusiojo automobilį apgadino automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kuris išlipo, pažiūrėjo ir nuvažiavo. Sužinojęs eismo įvykio kaltininką nuėjo pas jį į namus, tačiau šis nesileido į kalbas, išvadino nukentėjusįjį „asilu“. Tada nukentėjusysis iškvietė policiją, pareigūnas nuėjo pas eismo įvykio kaltininką, kartu nuėjo prie automobilio. V. G. visus aprėkė ir pasakė, kad prie jo kabinėjasi „dėl šūdo“. Tada nuėjo namo. Šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino apklausiamas teisme.

Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina tiek į įvykio vietą atvykusio pareigūno, tiek liudytojo, mačiusio eismo įvykį, paaiškinimai. Pareigūnas tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodė, kad 2012-10-11, apie 20.00 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad apgadintas automobilis. Nuvykus į įvykio vietą surastas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir jo savininkas R. K.. Paaiškino, kad jam paskambino įvykį matęs J. E. ir pasakė, kad jo automobilį apgadino raudonos spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kuris išlipo, pažiūrėjo ir nuvažiavo. Suradus eismo įvykio kaltininką V. G. šis visus aprėkė, sakė, kad „dėl šūdo kabinėjatės“ ir nuėjo namo. Jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastatytas garaže. Ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinio bamperio buvo raudonų dažų likučiai. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas J. E., eismo įvykį stebėjęs betarpiškai. Minėtas liudytojas pažymėjo, kad eismo įvykio kaltininkas išlipęs apžiūrėjo automobilį, nekreipė dėmesio, nuėjo, po kelių minučių grįžo ir išvažiavo. Šias aplinkybes liudytojas patvirtino apklausiamas teisme ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti minėtų asmenų parodymų teisingumu ir objektyvumu, šie duomenys gauti teisėtais būdais įstatymo nustatyta tvarka, todėl aukštesnės instancijos teismas šiuos duomenis pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusiojo, policijos pareigūno bei liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Eismo įvykio vietos schemoje, fotonuotraukose, transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota nukentėjusiojo automobilio padėtis po eismo įvykio, apgadinimų mastas, lokalizacija. Iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad automobilių apgadinimai yra pakankamai žymūs, aiškiai matomi.

Įvertinus šių aplinkybių visumą aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad V. G. padarė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal automobilių apgadinimus turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą automobilį, tačiau, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie jį nepranešęs policijai. Byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad ant nukentėjusiojo automobilio atsiradę apgadinimai yra pakankamai aiškiai matomi, apgadinimų aukštis, lokalizacija bei susidarymo mechanizmas atitinka, todėl administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo realią galimybę ir privalėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą transporto priemonę. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys iš karto po eismo įvykio (jis išlipo iš automobilio, pažiūrėjo ir nuvažiavo), nukentėjusiajam atėjus aiškintis nesileido į kalbas, išvadino jį negražiais žodžiais, nukentėjusiajam iškvietus policiją tiek pareigūną, tiek patį nukentėjusįjį aprėkė ir pareiškė, kad prie jo kabinėjamasi dėl niekų, rodo, kad jis savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio visiškai nepripažįsta, kilusias pasekmes menkina. Dėl to aukštesnės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. G. nevengia administracinės atsakomybės ir savo kaltės neneigia, iš įvykio vietos pasišalino sąžiningai klysdamas, todėl iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia. Tokia pirmos instancijos teismo išvada iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms ir apeliacinės instancijos teismo aptartoms aplinkybėms. Ta aplinkybė, kad V. G. gyvena tame pačiame name, kaip ir nukentėjusysis, kad yra garbaus amžiaus, po įvykio su nukentėjusiuoju bendravo, savaime jo kaltės padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nepaneigia.

Skirdamas nuobaudą už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą aukštesnės instancijos teismas vadovaujasi bendrosiomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis LR ATPK 30 straipsnyje, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, atsakomybę sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 31, 32 straipsnis), įvertina kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už minėto pažeidimo padarymą skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. V. G. dėl padaryto pažeidimo savo kaltę neigia, administracine tvarka baustas keturis kartus, nuobaudos negaliojančios, neteistas, didelė turtinė žala nepadaryta, atsakomybę lengvinančių, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Sąlygų taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos, byloje nenustatyta.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir už LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš administracinės bylos medžiagos bei minėto nutarimo motyvų matyti, kad buvo sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas tik dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, todėl LR ATPK 126 straipsnio 4 dalies nurodymą aukštesnės instancijos teismas laiko rašymo apsirikimo klaida, kuri įtakos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą pakeisti, panaikinti nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.

V. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 3000 Lt. (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu nuobaudas, paskirtas UŽ LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, subendrinti ir V. G. skirti galutinę nuobaudą – 3000 Lt. (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Iš nutarimo aprašomosios dalies pašalinti V. G. veikos kvalifikavimą pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Arūnas Paštuolis