Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T. 2017 m. sausio 29 d. apie 19 val. 30 min. Alytaus r. sav., kelio Trakai – Rūdiškės – Pivašiūnai 71-ame kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotą G. T. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 126 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio), viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiuodamas apie 100 – 110 km/h greičiu paskui priekyje važiuojančias transporto priemones, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių ir dėl to atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės – M. U. vairuojamo automobilio „Honda Accord“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotą G. K. vardu, galinę dalį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. U. sveikata dėl muštinės žaizdos dešiniame antakyje, kairiame skruoste ir dešinės šnervės sparnelyje, nosies kaulų lūžimo, postkomocinio sindromo, nes dėl nosies kaulų lūžimo M. U. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas kaip kaltinamasis, T. T. teisme kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2017 m. sausio 29 d. 19 val. 30 min. savo tėvo G. T. automobiliu „BMW“ važiavo keliu Pivašiūnai – Alytus, kelio danga buvo drėgna. Vairavo išgėręs alkoholio, jam buvo nustatytas 2,29 promilės girtumas. Alkoholį jis buvo gėręs dieną prieš ir įvykio dienos ryte. Važiavo 100 – 110 km per valandą greičiu, o galima buvo važiuoti 90 km per valandą greičiu. 60 – 70 metrų iki savo automobilio pamatė priekyje kito automobilio žibintus ir nespėjo išvengti susidūrimo. Bandė stabdyti, slydimo kelias buvo 8,5 metro, suko į kairę, stengėsi išvengti susidūrimo, todėl kliudė automobilio keleivio pusės kampu. Atsitrenkė į galinę kito automobilio dalį, tas automobilis nulėkė nuo kelio, jo automobilis nuo važiuojamosios kelio dalies nuvažiavo taip pat. Nukentėjusiojo asmens automobilis apsivertė, kaltinamojo – ne. Atvykusiems policijos pareigūnams iš karto prisipažino, kad yra neblaivus. Nurodė, kad jis iš namų išvyko 19 val. 10 min., jo tėvas nematė, kaip jis paėmė automobilį, jis tėvo leidimo neatsiklausė.

Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, nurodo, kad jų suma yra per didelė, prašo sumas mažinti.

Kadangi kaltinamasis T. T. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami, todėl, neprieštaraujant prokurorei, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

Tarnybiniuose pranešimuose apie eismo įvykį nurodyta, kad 2017 m. sausio 29 d. apie 20 val. 4 min. Alytaus r. sav., kelio Trakai – Rūdiškės – Pivašiūnai – Alytus 70 km 650 m susidūrė automobiliai „Honda Accord“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus (nustatytas 0.00 promilės) M. U., (automobilio savininkas G. K.) ir automobilis „BMW 530D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus (nustatytas 2,16 promilės girtumas) T. T. (automobilio savininkas G. T.). Dėl nepasirinkto saugaus greičio ir atstumo automobilis „BMW 530D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įvažiavo į galinę automobilio „Honda Accord“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dalį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Honda Accord“ vairuotojas M. U. ir automobilio „BMW 530D“ vairuotojas T. T. (tomas (toliau –t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 5 – 7).

2017 m. sausio 29 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, nuotraukose ir plane užfiksuota įvykio vieta, esanti Alytaus r. sav., kelio Trakai – Rūdiškės – Pivašiūnai 71-ame kilometre bei transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio (t. 1, b. l. 15 – 31).

Transporto priemonės „Honda Accord“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti išoriniai transporto priemonės sugadinimai – galinis bamperis, bagažinės dangtis, galinis dešinys ir kairys sparnai, galiniai žibintasi, stogas, galinis stiklas (t. 1, b. l. 32 – 36).

Transporto priemonės „BMW 530D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti išoriniai transporto priemonės sugadinimai – priekinis bamperis, priekinis stiklas, radiatoriaus grotelės, priekinis dešinys žibintas, priekinis dešinys sparnas (t. 1, b. l. 39 – 43).

Specialisto išvadose Nr. T-A 1075/2017(01) nurodyta, kad T. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilių etilo alkoholio (t. 1, b. l. 64), Nr. T-A 1080/2017(01) nurodyta, kad M. U. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 66).

Specialisto išvadoje Nr. G 127/2017(06) nurodyta, kad M. U. kliniškai nustatyta muštinės žaizdos dešiniame antakyje, kairiame skruoste ir dešinės šnervės sparnelyje, nosies kaulų lūžimas, postkomocinis sindromas, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 76 – 78).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1059(17) nurodyta, kad automobilio „BMW 530D“ vairuotojas T. T., matydamas priekyje jo mažesniu greičiu judantį automobilį, sumažindamas važiavimo greitį iki priekyje mažesniu greičiu važiuojančio automobilio „Honda Accord“ važiavimo greičio, būtų turėjęs galimybę išvengti eismo įvykio. Automobilio „BMW 530D“ vairuotojo T. T. veiksmai – nesumažino važiavimo greičio iki priekyje lėčiau važiuojančios transporto priemonės važiavimo greičio ir dėl to atsitrenkė į automobilio „Honda Accord“ galinę dalį – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą; buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Honda Accord“ vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti šio eismo įvykio (t. 1, b. l. 84 – 91).

Nukentėjusysis M. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. sausio 29 d. apie 19 val. 30 min. jis vairavo automobilį „Honda Accord“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotą G. K. vardu. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) į Alytų. Išsuko iš Sartų gatvės į pagrindinį kelią Trakai – Pivašiūnai – Alytus, pavažiavo kokius 300 – 400 metrų, važiavo apie 70 km per valandą greičiu. Pro galinio matymo veidrodėlį pamatė artėjantį kitą automobilį, kuris rodė posūkį jį aplenkti. Pats šiek tiek pasitraukė arčiau dešiniojo krašto, kad lenkiančiam automobiliui būtų patogiau jį aplenkti. Nei priešais, nei link jo nevažiavo daugiau automobilių. Kai jį automobilis aplenkė, iš karto pajuto labai didelį smūgį į galinę vairuojamo automobilio dalį.Po smūgio jis greičiausiai prarado sąmonę, nes kai atsipeikėjo, pajuto, kad kabo žemyn galva savo automobilyje. Automobilis buvo apsivertęs ant stogo. Jis išjungė automobilio variklį, atsisegė saugos diržą ir, išspyręs kairės pusės vairuotojo šoninį stiklą, išlipo iš automobilio. Pajuto didelį skausmą galvoje, stipriai kraujavo. Išėjęs į kelkraštį, pamatė stovintį vyriškį, pas jį paprašė iškviesti specialiąsias tarnybas. Su tuo vyriškiu kartu nuėjo iki automobilio „BMW“, kuris atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį. Kai atvažiavo policija ir greitoji, jis pamatė vyriškį, kuris vairavo „BMW“ automobilį. Būnant ligoninės priėmimo skyriuje, vyriškis pripažino esąs kaltas dėl eismo įvykio, matėsi, kad jis yra neblaivus. Dar greitosios pagalbos automobilyje pareigūnai patikrino blaivumą, jam nustatė 0 promilių, o tam vyriškiui – daugiau nei 2 promilių neblaivumą (t. 1, b. l. 107 – 108).

2017 m. balandžio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis M. U. patvirtino įvykio aplinkybes, šios aplinkybės fiksuotos parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 110 – 116).

Byloje reiškia ieškinį 645 Eur sumai dėl turtinės žalos ir 9 220 Eur – dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo T. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Ištyrus bylos įrodymus teisme, pareikšti kaltinimai T. T. pasitvirtino. Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14-o punkto, kuris draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims (kaltinamojojo T. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,29 promilės etilo alkoholio), 126-o punkto, kuris įpareigoja vairuotoj laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, 127-o punkto, kuris įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (T. T. viršijo leistiną 90 km/h greitį, nes važiavo apie 100 – 110 km per valandą greičiu, nesulėtino greičio, kai to reikėjo dėl priekyje ta pačia kryptimi važiuojančio nukentėjusiojo automobilio). Šių veiksmų visuma lėmė tai, jog T. T. vairuojamas automobilis atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi M. U. vairuojamą automobilį, dėl to įvyko eismo įvykis ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta M. U. sveikata. Tarp kaltinamojo T. T. veikos – vairavimo, esant neblaiviam ir pažeidžiant KET – ir atsiradusių padarinių – M. U. nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Ištyrus visas bylos aplinkybes, įrodyta, jog T. T., apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam T. T., būtina atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis T. T. anksčiau jau buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, taigi baudžiamojo įstatymo prasme jis teisiamas pirmą kartą. Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 straipsnis). T. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis T. T. yra dirbantis, jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą. Byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, jį nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus pasiekta paskyrus švelniausią atsakomybę už T. T. nusikalstamą veiką numatančio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Kadangi T. T. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto bylos įrodymų tyrimo tvarka, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis T. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas T. T. įskaitomas į paskirtos bausmės laiką.

Kadangi kaltinamasis T. T. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kaltinamajam turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Kaip numato BK 68 straipsnio 2 dalis, teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialia teise nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, vertinant visas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtai bausmės paskirčiai pasiekti būtina T. T. paskirti uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

Nukentėjusysis turėjo 850 Eur išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio byloje jo atstovu, paslaugų apmokėjimu, šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais dokumentais. Taigi šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo T. T. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis).

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę gauti žalos atlyginimą.

Žala nukentėjusiajam buvo padaryta naudojant transporto priemonę – lengvąjį automobilį. Automobilis buvo apdraustas draudimo bendrovėje „BTA Baltic Insurance Company“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, autoįvykio metu draudimo sutartis galiojo. Kaltinamojo turtinė atsakomybė, esant draudimo sutarčiai, pirmiausia užtikrinama draudimo įmonės lėšomis. Padarytą žalą draudimo įmonė atlygina Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymo) 11 straipsnyje numatyta apimtimi. Kompensacija už turtinę žalą, kuri viršija šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytas sumas, priteisiama iš atsakingo už žalos padarymą asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymo 13 staipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis M. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: dėl turtinės žalos – 991,09 Eur, dėl neturtinės žalos – 10 000 Eur. Kadangi draudimo bendrovė atlygino dalį žalos, teisme šiuos ieškinius sumažino dėl turtinės žalos – iki 645 Eur (papildomai prašo išieškoti 156 Eur negautų pajamų, taigi šioje dalyje ieškinio suma – 801 Eur) ir dėl neturtinės – 9 220 Eur.

Nukentėjusysis nurodo, kad jam įvykio metu padarytą turtinę žalą sudaro skirtumas tarp nepataisomai sugadinto automobilio rinkos vertės ir draudimo bendrovės kompensuotos sumos (ieškinyje ji nurodyta 305 Eur), automobilyje papildomai sumontuotos įrangos vertė, įvykio metu sugadintų drabužių vertė bei 156 Eur negautos pajamos.

Kaip matyti iš draudimo bendrovės pateiktų dokumentų (t. 2, b. l. 128), draudimo bendrovė (toliau – Bendrovė) atlygino nukentėjusiajam žalą dėl automobilio sugadinimo ir šio automobilio transportavimo išlaidas. Nukentėjusysis reiškia ieškinį dėl papildomai automobilyje sumontuotos įrangos sugadinimo: akumuliatoriaus – 40 Eur, garsiakalbių – 40 Eur, dujų įrangos – 150 Eur, kablio priekabai – 100 Eur). Bendrovė apskaičiavo draudimo išmoką transporto priemonei, kuri apskaičiuota iš rinkos vertės išminusavus likutinę transporto priemonęs vertę. Ši išmoka apskaičiuota vadovaujantis nesugadintų pagrindinių transporto priemonės dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti) suminės vertės nustatymo principu (t. 2, b. l. 124). Be to, Bendrovė kompensavo nukentėjusiajam ir nevažiuojančios jo transporto priemonės transportavimo išlaidas. Viso nukentėjusiajam buvo kompensuota 775 Eur. Nukentėjusysis nurodo, kad žala jam šioje dalyje atsirado patyrus turtinius nuostolius, nes draudimo bendrovė nepilnai kompensavo jo automobilio vertę, nes jo automobilio rinkos vertė yra maždaug 1000 Eur. Pažymima, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo automobilio rinkos vertę. Rinkos vertę įvertino Bendrovė, tarp to – ir nukentėjusiojo automobilyje papildomai įmontuotos įrangos vertę bei paskaičiavo kompensaciją. Nukentėjusysis sutiko su tokiu Bendrovės paskaičiavimu ir prieštaravimų dėl to nepareiškė. Jam Bendrovė pervedė pinigus, nukentėjusysis pinigus priėmė.

Taigi preziumuojama, jog Bendrovė nustatė automobilio vertę tinkamai, įvertino visą papildomai jame įmontuotą įrangą, su tokiu vertinimu nukentėjusysis sutiko, pinigai jam buvo pervesti, todėl jo ieškinys kaltinamajam dėl turtinės žalos atlyginimo dėl skirtumo tarp automobilio rinkos vertės ir kompensuotos sumos bei dėl papildomai automobilyje įmontuotos įrangos atmetamas.

Nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl 156 Eur negautų pajamų dėl eismo įvykio pagrįstas, todėl ši suma išieškoma iš kaltinamojo.

Bendrovė nukentėjusiajam kompensavo dalį sumos už sugadintus drabužiu-jam buvo sumokėta 105 Eur. Nukentėjusysis reiškė ieškinį dėl sugadintų drabužių 150 Eur sumai, taigi Bendrovės nekompensuota suma-45 Eur-išieškoma iš kaltinamojo.

Taigi nukentėjusiojo M. U. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas 201 Eur sumai, šią sumą išieškant iš kaltinamojo T. T., ieškinys dalyje dėl 444 Eur atmetamas.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Kartu teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, to asmens padarytos turtinės žalos dydį, susiformavusią bendrą teismų praktiką. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti civilinį ieškinį, tačiau šio kodekso 113 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Taigi nukentėjusysis turi įrodyti, kuo grindžia savo reikalavimus ir kodėl būtent tokia pinigų suma jis vertina savo patirtą neturtinę žalą.

Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam 750 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis reiškia 9 220 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad po įvykio jis buvo sužalotas, nedirbo, jo šeima negavo pajamų. Kadangi autoįvykis įvyko šalia jo gyvenamosios vietos, įvykį matė jo žmona ir mažamečiai vaikai, jiems tai buvo šokas. Jis dvi savaites gydėsi, dėl matomų sužalojimų negalėjo išieiti iš namų, jo dar laukia nosies operacija. Jis vartojo vaistus nuo skausmo, patyrė didelius galvos skausmus. Kadangi yra kariškis, sužalojimai ir po įvykio pablogėjusi sveikatos būklė gali įtakoti jo tolesnę karjerą tarnybos srityje.

Akivaizdu, jog nukentėjusysis M. U. patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, fizinį skausmą ir bendravimo nepatogumus, kaltinamojo T. T. nusikalstamos veikos pasekmės nukentėjusiajam nebuvo lengvos. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, jis turėjo bendravimo nepatogumų, kentė skausmą ir diskomfortą, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, bus nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant 5 000 Eur sumai, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 69 MGL, tai yra 2 598,54 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 54 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 46 MGL, tai yra 1 732,36 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 36 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, T. T. į bausmės dydį įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 44 MGL, tai yra 1 657,04 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 4 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti T. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo M. U. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 201 Eur sumai, šią sumą išieškant iš kaltinamojo T. T., civilinį ieškinį dalyje dėl 444 Eur atmesti.

Nukentėjusiojo M. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, išieškant jam iš T. T. 5 000 Eur, šį ieškinį dalyje dėl 4 220 Eur atmesti.

Priteisti iš T. T. nukentėjusiajam M. U. 850 Eur jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00534295, saugomą prie bylos, perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.