Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – galutine 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. I. pasisavino jai patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 6 d. dirbama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „X“ filiale, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konsultantės, o vėliau – vaistinės asistentės pareigose, būtent savo užimamų pareigų ir darbo sutarties pagrindu būdama atsakinga už jai patikėtas UAB „X“ priklausančias prekes ir grynuosius pinigus, naudodama kasos aparato apskaitos koregavimo funkcijas, neužbaigdama pardavimo procedūros, koreguodama parduodamų prekių kiekį, klientams nuskenuodavo prekes, paimdavo grynuosius pinigus ir, neužbaigdama prekės pardavimo procedūros, klientų pinigus pasisavino, tokiu būdu pasiėmė 257,96 Eur grynųjų pinigų, kurių UAB „X“ negrąžino, kitaip neperdavė ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „X“ priklausantį turtą – 257,96 Eur. Tokiais veiksmais I. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. I. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Paaiškino, kad ji 7 metus dirbo vaistinėje „M“, (duomenys neskelbtini), iš pradžių konsultante, po to vaistininkės asistente. 2023 m. balandžio mėnesį labai pritrūko pinigų. Ji pagalvojo, kad sukaups 300 eurų sumą už parduotas prekes, tada pinigus įmuš į kasą, perbrauks nuolaidų kortelę, kuri suteikia 40 procentų nuolaidą, ir 120 eurų skirtumą pasiims sau. Ji nespėjo to padaryti. Rinko tą 300 eurų sumą dvi savaites, atliko tokių pardavimo operacijų apie 20. Galvojo per gegužę surinkti 300 eurų, gale mėnesio perbraukti nuolaidų kortelę. Sumanymo nespėjo įvykdyti, nes buvo nufilmuota. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jos sunkios materialinės padėties. Ji augina (duomenys neskelbtini) vaikus, mama invalidė. (t. 5 b.l. 37).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaip galimas laiduotojas M. T. (M. T.) teismo posėdyje paaiškino, kad jis nemažai laiko pažįsta I. I., jie buvo kaimynai, daug bendravo, draugavo šeimomis. Jis dirbo ir šiuo metu dirba apsaugos darbuotoju. Kartu augo jų vaikai. Jis pažįsta ją kaip sąžiningą, atsakingą žmogų. I. I. buvo policijos rėmėja. Jei ji suklydo, labai dėl to gailisi, matė, kad ji pergyveno, tiki, kad pasitaisys. Šiuo metu jis gyvena kitur, bet jie draugauja, susiskambina, bendrauja, dažnai susitinka. Jam irgi buvo šokas, tiki, kad ji daugiau tokių kvailysčių nepadarys. Jis žino, kad I. I. buvo teista už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivi, tačiau ten buvo stresinė situacija, kai jai paskambino ir paprašė patraukti automobilį. Jis pats charakterizuojamas labai gerai, yra vyr. apsaugos darbuotojas, pamainos viršininkas (t. 5 b.l. 37-38).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

I. I. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji šiuo metu negali atsakyti į klausimą, ar prisipažįsta, ar neprisipažįsta dėl jai įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą ji susipažino, jo esmė jai yra aiški ir suprantama, parodymus duoti atsisako (t. 3 b.l. 15). I. I. papildomos apklausos metu parodė, kad ji savo kaltę dėl 257,96 Eur grynųjų pinigų pasisavinimo iš UAB „X“ pripažįsta visiškai. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka atlyginti 257,96 Eur turtinę žalą. Ji labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pasižada daugiau taip nesielgti. Dėl kitos piniginės dalies teigia, kad jos veiksmuose nusikalstamos veikos nebuvo, nes ji pasisavino tik 257,96 Eur, o kitų pinigų neėmė (t. 3 b.l. 18). I. I. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą dėl BK 183 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ji susipažino, pranešimo apie įtarimą esmė jai yra aiški ir suprantama, savo kaltę pripažįsta visiškai. Ji prašo remtis jos 2023 m. gruodžio 9 d. rašytiniu paaiškinimu ir 2023 m. gruodžio 19 d. duotais parodymais. Padarytą turtinę žalą ji geranoriškai planuoja atlyginti, nors pareiškėjas galbūt nesutinka (t. 3 b.l. 59).

Liudytoja K. Z. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „X“ regiono vadovės pareigose, jos darbo specifika yra kuruoti visą (duomenys neskelbtini) regione esančių ir jų įmonei priklausančių vaistinių darbo veiklą. Tikslaus laiko tarpo šiuo metu nurodyti negali, tačiau, kiek pamena, maždaug jau apie 7 metus vaistinėje „M“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kai būdavo atliekamos inventorizacijos, kas kartą trūkdavo prekių už maždaug 12 000 Eur. Visos prekės, kurios dingdavo iš vaistinės, daugiausia būdavo iš savitarnos – ten, kur dirbo I.. Ten sudėtos tokios prekės kaip maisto papildai, kosmetika, med. prietaisai, nereceptiniai vaistai. Kadangi prekių trūkumas kiekvieną kartą buvo labai didelis ir žymiai skyrėsi nuo kitų vaistinių, tai sukėlė įtarimą, kokiu būdu ir kur dingsta toks didelis prekių kiekis. Bandant nustatyti, ar prekės iš nurodytos vaistinės yra pavagiamos, ji asmeniškai peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, tačiau vagystės faktai nebuvo nustatyti, tai sukėlė įtarimą, kad prie prekių dingimo prisideda kažkas iš darbuotojų. Su kiekvienu darbuotoju buvo pravestas profilaktinis pokalbis, aiškinamasi, ar jie moka atsisukti vaizdo stebėjimo kameras, kurios įrengtos vaistinėje. Dalis dirbančių vaistinės darbuotojų nemokėjo to padaryti, o kita dalis, tarp jų ir I., tai padaryti mokėjo. Tada ji laikas nuo laiko bendraudavo su vaistinės darbuotojais, domėdamasi, ar buvo fiksuotos vagystės. Iš vaistinės darbuotojų ji gavo atsakymą, kad fiksuotų vagysčių nebuvo. Tuomet kartu su filialo vedėja ji pasirinktinai tikrindavo vaistinėje esančias prekių lentynas, tikrindavo, ar prekių kiekis, esantis lentynoje, atitikdavo prekių kiekį sistemoje. Dideli prekių neatitikimai buvo nustatomi visada. Tai jai sukėlė įtarimą, kad vagystes vykdo kažkas iš darbuotojų, tuomet ji kartu su filialo vedėja pradėjo stebėti vaistinėje dirbančius darbuotojus. Vaizdo stebėjimo kamerų pagalba nustatė, kad būtent I., įmušdama pirkėjų prekes į kasą, pasiimdavo iš klientų pinigus grynaisiais ir neišduodavo pirkinių čekio, ištrindama kasos pardavimo operaciją, taip pasiimdama pinigus už prekes sau. Po šito užfiksuoto fakto, kai I. pasiimdavo už prekes pinigus sau, o ne įdėdavo juos į kasą, siekdama tinkamai užfiksuoti visą jos vykdomą neteisėtą veiką ir norėdama pateikti daugiau faktų, susijusių su prekių dingimu, ją kurį laiką dar stebėjo, kadangi visos prekės ir trūkumai, kurie buvo fiksuojami inventorizacijos metu, buvo įvykdyti būtent I.. Ji dėl minėto įvykio informavo akcininką ir generalinę direktorę, neatskleisdama jiems I. duomenų, tik nurodė jiems asmens, kuris visa tai vykdo, pareigas. Kartu su akcininku ir UAB „X“ generaline direktore buvo priimtas sprendimas atlikti inventorizaciją. Nuo paskutinės inventorizacijos atlikimo iki tada, kai nusprendė ją atlikti netikėtai, buvo praėjęs labai trumpas laiko tarpas, maždaug apie 4 mėnesiai, atlikus inventorizaciją buvo nustatytas trūkumas už maždaug 7 000 Eur. Kitą dieną po inventorizacijos ji kartu su personalo direktore L. Š. atvyko į „M“ vaistinę (duomenys neskelbtini), kalbėjosi su I., kuri pokalbio eigoje jai, personalo direktorei ir filialo vedėjai I. S. girdint prisipažino vykdžiusi neteisėtą veiką. Pasiūlius I. parašyti pasiaiškinimą/prisipažinimą, pastaroji niekieno neverčiama, nedarant jai jokio spaudimo, jų akivaizdoje jį parašė ir pasirašė. Birželio 6 d. I. buvo nušalinta nuo užimamų pareigų. Iki tol, kol vyko jų vidinis tyrimas ir nuostolio tikslinimas, I. nebuvo atleista iš darbo. Ją atleido tik birželio 21 d. jai pasirašius ir sutikus savanoriškai išeiti iš užimamų pareigų. Birželio 21 d. susitikus su I., jos jai pateikė pasiūlymą sumokėti bent pusę padarytos žalos, tai darant ne iškart, o išsimokėtinai, dalimis. Ji nurodė, kad šiuo metu tiek pinigų neturi ir, kaip ji išsireiškė, jos manymu, vaistinei padaryta žala galėtų siekti nuo 2 000 iki 5 000 Eur. Su pateiktu žalos dydžiu ji nesutiko (t. 2 b.l. 70).

Liudytoja L. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „X“ personalo direktorės pareigose ir 2023 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. I-23-048 yra įgaliota duoti parodymus liudytojo apklausos protokole apie galbūt padarytą I. I. nusikalstamą veiką. Ji žino I. I. kaip buvusią UAB „X“ darbuotoją, kuri dirbo vaistinėje (duomenys neskelbtini), aptarnavo klientus ir buvo atsakinga už darbą su kasos aparatu, grynuosius pinigus ir atsiskaitymus mokėjimo kortele. Ji buvo atskaitinga už darbą su kasa, su ja buvo pasirašyta konfidencialios informacijos sutartis. I. I. dirbo nuo 2017 m. balandžio 14 d., pasirašyta darbo sutartis Nr. 12723. I. I. išdėliodavo prekes į lentynas pagal nustatytą informaciją, klientas išsirinkdavo prekes, ateidavo atsiskaityti, o I. I. nemušdavo pinigų į kasą. Jeigu klientas norėdavo atsiskaityti mokėjimo kortele, ji teisinosi, kad kasa „užstrigo“, o pardavimo realiai nefiksavo, tada paprašydavo atsiskaityti grynaisiais pinigais. I. I. niekada nedirbo viena vaistinės patalpose, ji dirbdavo su kolega – farmacijos specialistu, kuris konsultuodavo klientus. Tačiau nebuvo nustatyta, kad kitas asmuo galėjo prisidėti prie įmonės turto pasisavinimo. I. I. pildė kasos žurnalus. Ji neatrakindavo ryte ir neužrakindavo vaistinės patalpų pasibaigus darbui. Nurodytu adresu dirbo asmenys, užfiksuoti darbo grafike. Kai klientai pirkdavo prekes iš vaistinės, ji nelegaliai parduodavo prekę ir viskas vyko grynųjų pinigų apyvarta. Ji sau įsidėdavo grynuosius pinigus ir kasoje būdavo užfiksuota realybės neatitinkanti informacija. Atsukus įmonės kameras buvo netikėtai pastebėta, kaip I. I. savo darbo metu galbūt daro nusikalstamas veikas. Inventorizacijos (duomenys neskelbtini), buvo atliktos pagal numatytą planą. Paskutiniu atveju inventorizacija buvo neplaninė, kadangi darbuotoja buvo įtariama piniginių lėšų iš vaistinės pasisavinimu, o pasisavindavo ji skirtingais laikotarpiais skirtingas pinigų sumas. Kasos aparatas ir mokėjimo aparatas buvo techniškai tvarkingi, nusiskundimų nebuvo gauta. Patalpoje, kur dirbo I. I., buvo apie 4 vnt. darbo vietų kasų. Kaip vyko darbas prie kasos aparatų, ji atsakyti negali, taip pat negali atsakyti, ar I. I. dirbo tą pačią dieną prie vieno, ar prie kelių kasos aparatų. 2023 m. birželio 6 d. buvo surašytas regiono vadovės K. Z. tarnybinis pranešimas apie tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 1 d. buvo pasisavintos UAB „X“ piniginės lėšos – 251,47 Eur, įvykiai buvo užfiksuoti vaizdo įrašuose. Tik I. I. buvo užfiksuota atliekanti įtartinus veiksmus, susijusius su kasos aparatu. Inventorizacijos trūkumas Nr. 383 3/383, datuotas 2023 m. birželio 5 d., yra atliktas nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2023 m. birželio 6 d. Mėnesių sumos atskirti yra neįmanoma, inventorizacija atlikta būtent už visą laikotarpį. Datos sąraše nebuvo nurodytos, žinomas faktas, kad prekės buvo apyvartoje, o fiziškai prekių adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Būtent inventorizacijos dieną yra nustatoma, kiek prekių ir už kokią sumą buvo netekta, kokia nustatyta turtinė žala. Kaip faktiniai įrodymai yra vaizdo įrašai, paimti iš vaistinės (duomenys neskelbtini), ir prisipažinimas. Ankstesnė inventorizacija (inventorizacijos trūkumas Nr. 383 2/383) buvo atlikta 2022 m. gruodžio 12 d., ji buvo atlikta už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d., padaryta turtinė žala – 12 341,58 Eur. Dar anksčiau buvo sudarytas inventorizacijos akto trūkumas, datuotas 2021 m. gruodžio 6 d., už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., padaryta turtinė žala – 12 326,57 Eur. Kitas inventorizacijos trūkumas buvo užfiksuotas 2020 m. gruodžio 30 d. už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., padaryta turtinė žala – 6 317,03 Eur. Toliau buvo surašytas inventorizacijos trūkumo aktas, datuotas 2019 m. lapkričio 25 d., už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d., turtinė žala – 7 627,19 Eur. Inventorizacijos trūkumo akte, datuotame 2018 m. lapkričio 28 d., už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., turtinė žala sudaro 5 957,18 Eur. Paskutinis inventorizacijos trūkumo aktas buvo pasirašytas 2017 m. gruodžio 1 d. už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. 2023 m. lapkričio 21 d. I. I. nėra atlyginusi jokios žalos ir nebendradarbiauja (t. 2 b.l. 111-112).

Liudytoja I. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji UAB „X“ dirba nuo 2011 m., laikotarpio tiksliai nepamena, šiuo metu dirba farmacinės veiklos vadovės pareigose, adresu (duomenys neskelbtini). I. I. buvo vaistininko asistentė. Į jos pareigas daugiausia įėjo bendravimas su klientais, darbas kasoje ir prekių įmušimas į kasą, įgaliojimų prekiauti vaistais ji neturėjo. I. I. nebuvo materialiai atsakingas asmuo. Kiekvieną dieną kasos žurnale darbuotojas pažymi kasos aparato techninę būklę. Per I. I. darbo laikotarpį kasos aparatas nebuvo sugedęs. Techninės apžiūros lipdukas klijuojamas įsigijus aparatą ar jį pakeitus, arba kai yra nustatytas aparato gedimas ir jis pataisomas. Kas tam tikrą laiko tarpą kasos aparatai yra atnaujinami, bet dėl pasikeitusių naujų tendencijų periodiškumo nėra. Jai daug kartų yra tekę dirbti kartu su I. I.. Ji yra buvusi šalia jos tiesiogiai, kai klientai atsiskaitinėjo už prekes. Ji nematė, kad ji būtų nemušusi čekių ir klientams sakiusi, kad mokėjimo kortele tuo metu atsiskaityti negalima. Ji nepastebėjo, kad ji būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, naudodamasi kasos aparatu, nes kasos aparatas yra toli nuo jos. Buvo pastebėta, kad nuolat susidaro kasos likučio trūkumas ir tai padarę asmenys nebuvo pagauti. 2023 m. sausio mėn. buvo pastatyti varteliai, tačiau naudos nebuvo jokios, nusikaltimai vyko toliau. 2023 m. birželio mėn. ji nusprendė per vaizdo stebėjimo kameras pastebėti, kaip dirba kiekvienas vaistinės darbuotojas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai buvo gauti už savaitės laikotarpį, nes išsaugoti daugiau laiko nepavyko dėl techninių priežasčių. Ji pastebėjo, kad I. I. prekes numagnetino, atidavė pirkėjui ir paleido be čekio. Ji pradėjo tikrinti prekių likutį vaistinėje ir pastebėjo prekių trūkumą, tada iš karto buvo nustatyta, kad I. I. nemušė klientams kasos čekio, paėmusi pinigus dėjo į kasą. Kasoje pinigų pertekliaus nustatyta nebuvo. Kamera darbuotoją fiksavo iš nugaros, tiesiogiai nebuvo matyti, kad pinigai buvo išimami iš kasos. Ji yra materialiai atsakinga, likučiai dienos pradžioje ir pabaigoje visą laiką sutampa. I. I. pradėjusi darbą ryte mušdavo „0“, o pabaigusi darbą mušdavo „Z“ ataskaitą, todėl nėra pagrindo įtarti, kad kitas žmogus galėjo pasisavinti grynuosius pinigus iš kasos. Kasos žurnale pradėjus darbo dieną buvo įkeliamas prieš tai dieną gautos sumos likutis ir fiksuojamas kasos žurnale. Išmušus „Z“ ataskaitą, kasos žurnale buvo pažymima, koks kasos likutis buvo paskaičiuotas dienos pabaigoje. Išmušus „Z“ ataskaitą gauti grynieji pinigai yra padedami į seifą. Seifas yra saugomas atsargų patalpoje, o prie raktų gali prieiti kiekvienas darbuotojas, nes jame yra saugomi vaistai. Raktas nuo seifo yra saugomas tarnybinėse patalpose nustatytoje vietoje, o dienos eigoje jis yra dedamas į seifo spyną. Vaizdo kamerų pagalbinėse patalpose, kuriose yra seifas, nėra. Nėra fiksuojama, kas ateina ir išeina, kas atidaro seifą. Kasos aparato stalčiuje likutis lieka per naktį. Tokių reikalavimų, kad pinigus reikia išnešti nakčiai, nėra, o gauti pinigai vakare yra išnešami į bendrą seifą ir užrakinami. (duomenys neskelbtini), stovi 4 kasos aparatai. I. I. 90 proc. laiko dirbo tik vienoje kasoje, labai retai dirbo prie kitų kasos aparatų. Kiekvienam kasos aparatui buvo atskiras kasos žurnalas. I. I. dirbo kasoje Nr. 3. Nebuvo fiksuojama, kada I. I. atėjo ir išėjo darbo dienos pradžioje ir pabaigoje, jos darbo laikas buvo žymimas tiesiog darbo grafike. I. I. galėtų apibūdinti kaip draugišką, bendraujančią, rūpestingą, šeimynišką, dėl to ir dirbo tiek laiko, tačiau kai taip įvyko, nuomonė apie šį žmogų pasikeitė kardinaliai, buvo labai nustebusi. Dėl šio įvykio jai teko su ja trumpai bendrauti, I. I. jai aiškino, kad ji nieko nepadarė, neprisipažino, bet kameros rodė priešingus faktus. Pirmą prisipažinimą ji parašė savo ranka, jos akivaizdoje. Prisipažino dėl sumos, apie 256 Eur, ar daugiau. Ji nieko neaiškino, tylėjo, jai buvo šokas, savo veiksmų nedetalizavo. Dėl kitos sumos ji nieko pasakyti negali, nes tame nedalyvavo. Nori paminėti, kad buvo nustatyti dideli inventorizacijų trūkumai, bet 2024 m. sausio mėn. buvo atlikta inventorizacija ir buvo nustatytas tik 50,00 Eur trūkumas (t. 3 b.l. 79-80).

Liudytoja G. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „X“ nuo 2017 m. balandžio 3 d. vaistinės asistentės pareigose, dirba adresu (duomenys neskelbtini). Ji pažįsta I. I., ji su ja kartu dirbo vienoje darbovietėje. I. I., kaip ir ji, buvo vaistinės asistentė. Vienu metu jai yra tekę dirbti kartu su I. I., tą pačią dieną. Į jos pareigas įeina: klientų aptarnavimas ir konsultavimas, darbas su kasa, kai žmogus nori atsiskaityti už prekes, išskyrus vaistinius preparatus. Taip pat ji sudėlioja gautas prekes, jas papildo, palaiko tvarką salėje, seka kainoženklius, keičia kainas, akcijas, sudėlioja plakatėlius, palaiko vaistinės švarą. Kartais reikia pajamuoti prekes. Kiek supranta, ji yra materialiai atsakingas darbuotojas. Ji dirba su grynaisiais pinigais ir atsiskaitant mokėjimo kortelėmis. Kartais pasitaiko, kad kasos aparate dingsta ryšys, tada ji jį perkrauna ir praktiškai to nebūna. Dirbant kartu su I. I., jai teko būti prie jos, kai ji dirbo kasoje, tačiau ji nėra mačiusi, kad klientams nepriima mokėjimo kortelių ir kad pastaroji būtų prašiusi atsiskaityti grynaisiais pinigais. I. I. jai nepasakojo, kad kasos aparatas genda, ji gali patvirtinti, kad kasos aparatas negenda ir yra normaliai veikiantis. Kiekvieną dieną yra vedamas žurnalas, kur pasirašoma, kad kasos aparatas veikia. Kasos aparatą jos privalo patikrinti. Ji nežino, kas atlieka kasos aparato patikras. Ji tiksliai nepamena, tačiau 2023 m. vasaros laikotarpiu ji sužinojo, kad I. I. jau nebedirba ir iš kolegų sužinojo, kad yra vaizdo įrašai, kur I. I. galbūt pasisavina klientų sumokėtus grynuosius pinigus iš kasos aparato. Liudytoja nori pažymėti, kad kasos aparatas turi dvi dalis: vienas, kuris spausdina čekius, o kitas kuriame vyksta atsiskaitymas mokėjimo kortele ir, jeigu prekė nuskenuojama kompiuteryje, tuomet jei ir neveiktų atsiskaitymo aparatas, čekį įmušti galima bet kuriuo atveju, net jeigu akimirkai būtų dingęs ryšys bankiniame terminale. Tikimybės, kad klientui išmušti čekio negalima, nėra. Jos praktikoje tokių atvejų nepasitaikė, kad nebūtų galimybės išmušti čekio, jeigu veikia visa sistema. Ji pati matė tuos vaizdo įrašus ir viskas akivaizdžiai yra matyti, kaip I. I. atlieka veiksmus. Jeigu vienam darbuotojui dirbančiam su kasa neveikia kompiuteris, tai ir kitiems neveikia, o tokių atvejų nepasitaikė. Vaizdo įraše matyti, kad dirbant I. I. kasoje kompiuteris veikė, tai reiškia, kad tuo momentu veikė ir sistema. Po to įvykio ji jos nė karto nematė ir nebendravo. Ji I. I. apibūdintų kaip komunikabilią, impulsyvią (t. 3 b.l. 85-86).

Iš 2023 m. liepos 14 d. UAB „X“ atstovės advokatės K. P. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad K. Z. tarnybiniame pranešime „Dėl įtariamai klastojamų kasos operacijų ir prekių trūkumo“ nurodyta, kad po atliktos vaistinės kamerų peržiūros filiale (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vaistinės asistentė I. I. galbūt paimdavo grynuosius pinigus už prekę, bet kasos čekio neįmušdavo. Kartu pateikti tai patvirtinantys vaizdo įrašai. Pareiškime nurodoma, kad analizuojant vaizdo įrašą Nr. 1 matyti, jog vaistinės asistentė I. I. vaistinės salėje konsultuoja klientą, vėliau su klientu ir prekėmis prieina prie kasos, nuskenuoja prekes, paima grynuosius pinigus, atiduoda grąžą, tačiau kasos kvito klientui neatiduoda (vaizdo įrašas nuo 1.39 min. iki 2.24 min.). Tarnybinį pranešimą surašiusi regiono vadovė K. Z. nustatė, kad šiuo atveju buvo parduoti kamštukai ausims, kurių vertė 3,60 Eur. Atsižvelgiant į vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes buvo peržiūrėti dienos pardavimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad prekė nebuvo parduota, nors jos vaistinėje trūksta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vaizdo įraše taip pat užfiksuotas prieš tai buvusios klientės apsipirkimas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad klientė atsiskaitė banko kortele, atsiskaičius buvo išduotas kasos kvitas. Tai parodo, kad kasos aparatas veikė tinkamai, jokių sutrikimų nebuvo. Atkreipiamas dėmesys į vaizdo įrašą Nr. 5, šiame įraše užfiksuota, kad I. I. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningais veiksmais pasisavindavo jai nepriklausančias pinigines lėšas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip I. I., paėmusi grynuosius pinigus ir atidavusi klientui grąžą, paspaudžia kasos juostos užsikirtimo mygtuką, nors faktiškai prekė nebuvo parduota (vaizdo įrašas nuo 1.00 min. iki 1.26 min.). Vaizdo įraše Nr. 6 matyti, kad vaistinės klientė už prekę norėjo atsiskaityti bankine kortele. Tačiau I. I., nuskenavusi prekę, inscenizavo neva bankinių kortelių skaitytuvas neveikia, taip sąmoningai priversdama klientę atsiskaityti grynaisiais pinigais (vaizdo įrašas nuo 0.17 min. iki 1.24 min.). Paėmus grynuosius pinigus, I. I. veiksmai kartojasi, o būtent, ji atiduoda grąžą, kasos kvito neišspausdina, o neva parduota prekė pardavimų ataskaitoje neatsispindi, be to, jos trūksta ir vaistinėje. Analogiška situacija užfiksuota ir vaizdo įraše Nr. 7, suklaidindama klientę esą neveikiančiu bankinių kortelių skaitytuvu, sąmoningai įtakoja kliento apsisprendimą dėl atsiskaitymo už prekes ir prekę parduoda tik gavusi grynuosius pinigus. Tačiau šis pardavimas vėlgi neatsispindi pardavimų ataskaitoje, prekės nėra ir peržiūrėjus jos likučius bei išdėstytus kiekius vaistinės patalpoje. Dar vienas iš I. I. būdų pasisavinti jai nepriklausančias pinigines lėšas užfiksuotas vaizdo įraše Nr. 8. Iš vaizdo įrašo matyti, kad klientas įsigyja du tokius pačius kremus veidui ir, nors šiuo atveju I. I. atspausdina kasos kvitą, tačiau jame užfiksuota, kad parduota tik viena prekė (t. 1 b.l. 6-12).

Iš 2023 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai yra vaizdo įrašai, pateikti prie UAB „X“ pareiškimo, daryti adresu (duomenys neskelbtini), kai I. I. dirbo vaistinėje ir vykdė grynųjų pinigų operacijas kasoje, klientams sumokėjus už prekes (vaistus, maisto papildus ir kt. produktus). Apžiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad kasoje klientus aptarnavo ir grynųjų pinigų operacijas atliko I. I.. Beveik visi klientai naudojo nuolaidų korteles, tačiau keletui pabandžius atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, atsiskaitymo operacijos buvo atmestos dėl vaizdo įrašuose nenustatytų aplinkybių, tada klientų buvo prašoma atsiskaityti grynaisiais pinigais. Kai klientai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, pinigus I. I. dėdavo į kasą prie klientų. Buvo spausdinami ir kasos operacijų atlikimo čekiai, tačiau beveik visais atvejais klientams atsiskaitymą patvirtinantys čekiai išduoti nebuvo. I. I. vaistinės salėje vaikštinėjo tarp prekių lentynų, pasitikdavo klientus. Kitų darbuotojų matyti nebuvo. Pateiktų vaizdo įrašų apžiūros metu užfiksuoti šie duomenys: 1) Nr. 2 (1) 00:30 – 01:31 moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 2) Nr. +1 (8) 00:00 – 01:30 vyriškis atsiskaitė grynaisiais pinigais; 3) Nr. +3 (2) 00:0 – 00:30, grynaisiais pinigais atsiskaitė moteris; 4) Nr. +4 00:00 – 00:01:21 moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 5) Nr. +5 (2) 00:00:53 – 00:01:36 vyriškis atsiskaitė grynaisiais pinigais; 6) Nr. +6 (1) 00:00 – 00:01:18 vyras su moterimi kartu atsiskaitė grynaisiais pinigais, nes nepavyko atsiskaityti mokėjimo kortele; 7) Nr. +7 (1) vyras atsiskaitė grynais pinigais, nes nepavyko atsiskaityti mokėjimo kortele; 8) 00:00 – 00:02:29 moteris bandė atsiskaityti mokėjimo kortele, o vėliau atsiskaitymas vyko grynais pinigais; 9) Nr. +9 (1) moteris 00:00 – 00:02:36 atsiskaitė grynais pinigais; 10) Nr. +10 00:00 moteris kartu su vyru bandė atsiskaityti mokėjimo kortele, tačiau nepavyko, po to atsiskaitė grynaisiais pinigais; 11) Nr. +11 (1) 00:00 – 00:02:00 moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 12) Nr.+12 (1) 00:00:31 – 00:00:57 moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 13) Nr. +13 (1) 00:00:34 – 00:00:57 moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 14) Nr. +14 (1) 00:02:03 – 00:02:56 moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 15) 00:00:00 – 00:00:58 moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 16) Nr.+16 (1) 00:00:00 – 00:01:00 vyras ir moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 17) Nr. + 17 (1) 00:00:00 – 00:01:40 vyras ir moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 18) Nr. +18 (1) 00:00:00 – 00:01:00 moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 19) Nr. +19 00:00:00 – 00:02:35 moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais; 20) Nr. +20 00:00:00 – 00:01:49 vyras atsiskaitė grynaisiais pinigais; 21) Nr. 21 00:00:00 – 00:50:00 vyras atsiskaitė grynaisiais pinigais; 22) Nr. +22 00:00:00 – 00:02 moteris atsiskaitė grynaisiais pinigais (t. 3 b.l. 112-114).

Iš I. I. pateikto mokėjimo kvito matyti, kad ji 2024 m. balandžio 18 d. į UAB „X“ sąskaitą pervedė 257,96 Eur, nurodydama, kad tai įmoka už turtinę žalą, bylos Nr. 02-2-00291-23 (t. 4 b.l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios I. I. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. I. pasisavino jai patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent ji nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 6 d., dirbama UAB „X“ filiale, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konsultantės, o vėliau – vaistinės asistentės pareigose, savo užimamų pareigų ir darbo sutarties pagrindu būdama atsakinga už jai patikėtas UAB „X“ priklausančias prekes ir grynuosius pinigus, naudodama kasos aparato apskaitos koregavimo funkcijas, neužbaigdama pardavimo procedūros, koreguodama parduodamų prekių kiekį, klientams nuskenuodavo prekes, paimdavo grynuosius pinigus ir neužbaigdama prekės pardavimo procedūros, klientų pinigus pasisavino, tokiu būdu pasiėmė 257,96 Eur grynųjų pinigų, kurių UAB „X“ negrąžino, kitaip neperdavė ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „X“ priklausantį turtą – 257,96 Eur. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamosios visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais. Liudytoja K. Z. nurodė, kad UAB „X“ filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat inventorizacijų metu buvo fiksuojami dideli prekių trūkumai, būtent tame savitarnos skyriuje, kur dirbo I. I.. Peržiūrint vaizdo kamerų įrašus, duomenų, kad minėtos prekės buvo pavagiamos nebuvo gauta, todėl kilo įtarimų, jog dėl minėtų prekių dingimo yra kaltas kažkuris ir darbuotojų. Tuomet buvo pradėti vaizdo kameromis stebėti vaistinės darbuotojai. Liudytojos K. Z., L. Š., I. S. nurodė, kad iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų buvo nustatyta, jog I. I., aptarnaudama klientus, nuskenavusi perkamas prekes, paimdavo iš jų grynuosius pinigus, tačiau neišduodavo pirkėjams kasos kvitų, tai yra neįnešdavo jų sumokėtų pinigų į vaistinės kasą, kurią aptarnavo, tokiu būdu galėjo sumokėtus pinigus pasiimti sau. Liudytoja L. Š. nurodė, kad kai klientas norėdavo atsiskaityti už prekes elektronine mokėjimo kortele, I. I. aiškindavo, jog kasa “užstrigo“ ir prašydavo atsiskaityti grynaisiais, nors visi kasos aparatai buvo techniškai tvarkingi ir nebuvo gaunama nusiskundimų dėl jų gedimo. Liudytojos G. P. ir K. P. patvirtino, kad vaistinėje naudoti kasos aparatai buvo tvarkingi ir nebuvo atvejų, kad nebūtų buvę galima pirkėjui išmušti kasos kvito. Vaistinės patalpų vaizdo kamerų apžiūros metu užfiksuotos 22 operacijos, kai I. I. aptarnavo klientus ir iš jų už prekes ėmė grynuosius pinigus, tačiau neišduodavo jiems kasos kvitų, keletu atveju iš pradžių klientai bandė atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau operacijos buvo atmestos. K. Z. 2023 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atlikus vaistinės filialo vaizdo įrašų peržiūrą, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 1 d. užfiksuoti 21 atvejai, kai I. I. paėmusi iš pirkėjų už prekes grynuosius pinigus, neišmušdavo kasos čekio ir šie pardavimai neatsispindėjo dienos pardavimų apskaitoje, tokiu būdu ji pasisavino 257,96 eurus. Kaltinamoji 2023 m. gruodžio 9 d. rašytiniame paaiškinime pripažino šių 21-o pirkimų metu sumokėtus grynuosius pinigus pasisavinusi. Nurodė norėjusi pasinaudoti vaistinėje taikoma 40 procentų nuolaida, kai perkama daugiau kaip už 100 eurų, surinkti pardavimų už 300 eurų sumą, ir pritaikyti pardavimams šią nuolaidą, tokiu būdu 40 procentų nuo sumokėtos sumos įgyti. Teismas tokį kaltinamosios aiškinimą vertina skeptiškai. Liudytoja K. Z. nurodė, jog būtent šiame filiale dideli prekių trūkumai fiksuojami jau 7 metus, kiekvienos inventorizacijos metu trūkdavo apie 12 000 Eur, per 4 mėnesių tarpą tarp dviejų paskutinių inventorizacijų nustatytas prekių trūkumas už maždaug 7 000 eurų. Jei mėnesio gale būtų pritaikoma nuolaida parduotoms prekėms, minėtų prekių pardavimas atsispindėtų vaistinės apskaitos dokumentuose ir prekių trūkumas nebūtų nuolatinai fiksuojamas. Teismas laiko, kad I. I. veikė tiesiogine tyčia pasisavinti darbo funkcijų pagrindu jai patikėtas lėšas, kurias ji gaudavo grynais pinigais iš pirkėjų už prekes, bet neįnešdavo šių pinigų į kasą.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji pasisavino turtą, kurio vertė viršija 3, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad I. I. pasisavino nedidelės vertės svetimą turtą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamosios I. I. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 4 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji I. I. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją jos pažįstamo M. T. atsakomybėn, M. T. pateikė teismui prašymą atleisti I. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją jo atsakomybėn (t. 5 b.l. 32).

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų atleisti I. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji I. I. nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista (t. 4 b.l. 47-48), ji pirmą kartą padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 4 dalyje, kuri priskiriama mažiausią pavojingumą turinčioms nusikalstamoms veikoms – baudžiamiesiems nusižengimams. Ji teisme ir ikiteisminio tyrimo metu (rašytiniame paaiškinime) prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamosios veiksmais padaryta turtinė žala UAB „X“ yra atlyginta. Kaltinamoji 2024 m. balandžio 18 d. į UAB „X“ sąskaitą pervedė 257,96 Eur. Taigi konstatuotina, kad yra pirmos trys sąlygos numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Vis dėlto laidavimo instituto taikymui ne mažiau svarbi ir ketvirtoji sąlyga – pagrįstas teismo manymas, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys tokios išvados daryti neleidžia. Bylos duomenimis nustatyta, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo I. I. padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurią buvo nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, bausmė dar nebaigta atlikti. Nusikalstama veika padaryta stipraus alkoholinio apsvaigimo būsenos (3,06 promilių). Nors šiuo metu ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, 2022 m. buvo du kartus bausta administracine tvarka, vienas nusižengimų taip pat padarytas žymaus girtumo būsenos (2,48 promilių) (t. 4, b.l. 62-65). Minėtos aplinkybės I. I. charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad būdama neblaivi, ji gali pažeisti teisės normų reikalavimus. Tokios aplinkybės taip pat verčia teismą abejoti, ar I. I. yra laiduotojo teigimu, labai atsakingas asmuo, pakankamai rimtai suvokia savo atsakomybę, veiksmų reikšmę ir pasekmes.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo taikyti I. I. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo M. T. atsakomybėn, nėra.

Šios nustatytos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo teigti, kad I. I. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl šioje byloje teismas netaiko I. I. atžvilgiu BK 40 straipsnio ir neatleidžia jos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo M. T. atsakomybėn.

Bausmės skyrimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamoji I. I. padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą, veikdama tiesiogine tyčia. Ji iki nusikalstamos veikos padarymo buvo neteista, šiuo metu yra teista vieną kartą už nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, yra bedarbė, išlaiko (duomenys neskelbtini) vaikus. Vertinant kaltinamosios asmenybę, pažymėtina, kad Administracinių nusižengimo registro duomenimis anksčiau ji buvo bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. I. I. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ji pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, visiškai atlygino savo veiksmais padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi I. I. teisiama už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką, šiuo metu nedirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, rūpinasi neįgalia motina, turi neįvykdytų finansinių prievolių, teismas laiko, kad jai netikslinga skirti finansinio pobūdžio bausmę. Sutikimo dirbti viešuosius darbus kaltinamoji nėra išreiškusi. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Siekiant sulaikyti kaltinamąją nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jai laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai: 1) dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

I. I. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo ji neskirtina.

UAB „X“ įgaliota atstovė 2024 m. kovo 25 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 257,96 Eur turtinės žalos ir 605 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai sumokėti priteisimo. Kaltinamoji 2024 m. balandžio 18 d. į UAB „X“ sąskaitą pervedė 257,96 Eur, nurodydama, kad tai įmoka už turtinę žalą, bylos Nr. 02-2-00291-23, taip pat ji 2024 m. balandžio 19 d. ir 2024 m. balandžio 20 d. į UAB „X“ sąskaitą pervedė 605 Eur (400+205 Eur), nurodydama, kad tai mokėjimas už advokato paslaugas Nr. 02-2-00291-23. Kadangi kaltinamoji savanoriškai atlygino turtinę žalą ir civilinio ieškovo partirtas išlaidas advokato pagalbai sumokėti, UAB „X“ civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalyje ir skirti jai 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. I. paskirti bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. I. neskirti.

UAB „X“ civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti netenkinti.

Išaiškinti I. I., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini)@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.