- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-45-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- K. A.
- Išvadą teikia
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Virginija Budrevičienė, Sigitas Šatraitis
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei K. A. , institucija teikianti išvadą byloje – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A.B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 9 d. sprendimu nepilnamečiam vaikui K. B. iki jos pilnametystės priteistą išlaikymą, sumažinant nuo 500 Lt iki 200 Lt periodinių išmokų kas mėnesį.
Ieškovas nurodė, kad iš jo priteistas išlaikymas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 9 d. sprendimu nepilnametei dukrai K. B. , gimusiai 1998-02-27, turi būti sumažintas atsižvelgiant į pablogėjusią jo turtinę padėtį. Jis 2007-01-20 sudarė naują santuoką, išlaiko du nepilnamečius vaikus: A. S. gim. 1993-11-02, žmonos L. B. nepilnametę dukrą iš pirmosios santuokos, ir S. B. , gim. 2005-11-24, L. B. ir ieškovo A. B. dukrą. Nuo 2008-10-20 ieškovo žmona L. B. tapo neįgali, jai skirta 277,39 Lt pensija, ieškovas dirbo AB „Ukmergės keliai“, jo vidutinis darbo užmokestis buvo 1 891, 15 Lt, tačiau terminuota darbo sutartis baigėsi, kol kas ieškovas nedirba, ieško kito darbo. Pagal 2008-10-22 vartojimo kredito, skirto namo remontui (8 710, 30 eurų), sutartį kiekvieną mėnesį moka vidutiniškai po 646, 55 Lt, negauna jokių pajamų. Skiriant dukrai K. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį, dukrai S. – 200,90 Lt, mokant komunalinius mokesčius už butą, naudojamą panaudos sutarties pagrindu, 135,95 Lt, grąžinamo kredito dalį – 646,55 Lt, viso - 1 483, 40 Lt, jam nelieka lėšų pragyvenimui. Atsakovė dirba, gauna darbo užmokestį. Taigi išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai.
Atsakovė K.A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo nurodytos priežastys, dėl kurių ieškovas nebegali mokėti nepilnametei dukrai K. B. po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atsirado tiktai 2008 metais, o Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-07-09 sprendimu nutraukus santuoką bendru sutikimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, buvo numatytas išlaikymas nepilnametei dukrai K. po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ieškovo išlaikymo įsiskolinimas 2009 m. sausio 1 d. – 16 303, 00 Lt. Ieškovas priteistą išlaikymą dukrai teikia nereguliariai, o nuo 2008 m. spalio visiškai nebeteikia. 2007-05-23 atsakovė įregistravo santuoką su A. A. , 2008-06-28 gimė sūnus A. A. . Atsakovė nedirba, augina mažametį sūnų, gauna 1 677, 53 Lt motinystės pašalpą, sutuoktinio darbo užmokestis yra 4 095, 64 Lt. Atsakovės šeima gyvena naujai pastatytame nebaigtame įrengti name, namo statybai sutuoktinis pasiėmė 100 000, 00 Lt kreditą, kiekvieną mėnesį bankui mokama kredito dalis yra – 1 148, 63 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimo sumažinti išlaikymą iki 200 Lt, kadangi nepilnametė dukra gyvena su atsakove, kuri ją išlaiko pagal šeimos finansines galimybes, K. B. vienintelis pragyvenimo šaltinis yra motinos skiriama parama ir iš tėvo A. B. priteistas išlaikymas, kito pragyvenimo šaltinio ir pajamų nepilnametė neturi. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą, dėl jo turtinės padėties, susijusios su nauja santuoka, nepilnamečiais vaikais, turtiniais įsipareigojimais ir sumažėjusiu atlyginimu, nes nustatė, jog ieškovas nepateikė į bylą jokių neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad nepilnametės K. B. išlaikymui skiriama 500 Lt periodinė išmoka būtų akivaizdžiai per didelė. Ieškovas kaip tėvas privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Nors padėtis darbo rinkoje Lietuvoje yra sunki, tačiau atsakovas neįrodė, kad nėra jokių galimybių surasti kitą darbą ir užtikrinti vaikams išlaikymą, garantuoti jų būtiniausių kasdieninių poreikių patenkinimą, taigi aplinkybė, kad 2005-11-24 gimė antra dukra S. B. ir atsirado prievolė išlaikyti dar vieną vaiką, nesudaro pagrindo sumažinti išlaikymą pirmajai dukrai K. B. , gim. 1998-02-27. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. B. sutuoktinė L. B. 2006-09-12 atsisakė nuo išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. B. nepilnametei S. B. ir iš skolininko S.S. nepilnametei A. S. .
Teismas nurodė, kad būsto kredito įsipareigojimai, kuriuos ieškovas vykdo pagal 2008-10-22 vartojimo kredito, skirto namo remontui (8 710, 30 eurų), sutartį kiekvieną mėnesį mokėdamas vidutiniškai po 646, 55 Lt, nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (L. A. Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006).
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad L. A. Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, vaiko normalių protingų poreikių tenkinimui reikalinga 800 Lt suma, konstatavo, jog atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, galintis gauti pakankamai pajamų išlaikyti tiek save, tiek ir vaikus, todėl pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis leidžia teikti nepilnametei K. B. 500 Lt dydžio išlaikymą ir išlaikymo nemažino.
Šalies argumentai
Ieškovas A.B. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004-07-09 teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. B. po 500 Lt kas mėnesį K. A. naudai iki dukters pilnametystės, pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai jį sumažinant ir priteisiant dukrai po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nepakankamai objektyviai įvertino nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo turtinės padėties pasikeitimas yra nežymus, nes iš bylos medžiagos matyti, kad jis ne tik ilgą laiką nedirbo, bet ir jo gaunamos pajamos buvo nepakankamai didelės, kad nuo santuokos nutraukimo pradžios 2004 m. galėtų mokėti 500 Lt dydžio išlaikymą dukrai. Nurodo, kad santuokos nutraukimo metu ieškovas negalėjo įvertinti galimai ateityje atsirasiančių negatyvių aplinkybių, kurios gali turėti įtakos išlaikymo dydžiui. Ieškovas stengėsi mokėti išlaikymą pagal savo gaunamas pajamas, o teismas šališkai vertino šias aplinkybes ir netinkamai atsižvelgė į Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d., numatančią, kad išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismas netinkamai vertino tą aplinkybę, kad 2005-11-24 gimus kitai dukrai Smiltei, ieškovui atsiradusi prievolė išlaikyti dar vieną vaiką nesudaro pagrindo sumažinti išlaikymą pirmajai dukrai K.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu būdu ieškovas siekia pagerinti dabartinėje santuokoje esančių vaikų gyvenimo sąlygas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
Atsiliepimas
Atsakovė K.A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 09 sprendimu šalių nepilnametei dukrai K. B. , gimusiai 1998-02-27, išlaikymui priteista po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 3-4). Dėl tokio išlaikymo dydžio šalys sutarė geruoju, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutarimu. Ieškovo atlyginimas ieškinio padavimo metu yra buvo apie 2 000 Lt, (b.l. 8), atsakovės gaunama motinystės pašalpa sudarė apie 1 700 Lt (b.l. 41). Ieškovas prašė sumažinti dukrai priteistą išlaikymą iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui.
Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. L. A. Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išlaikymas šalių dukrai, priteistas iš ieškovo, negali būti mažinamas. Dėl išaugusių vaiko poreikių, kuriuos sąlygojo jo amžius ir tai, jog padidėjo būsto, kuriame gyvena vaikas, mergaitei pradėjus lankyti mokyklą, išaugo jos išlaidos susijusios tiek su mergaitės fiziologinių poreikių tenkinimu, tiek su jos mokymu, auklėjimu ir laisvalaikiu, taip pat padidėjo. Išlaikymo išlaidos ir išlaikymo dydis atitinka vaiko interesų patenkinimą iš vieno iš tėvų pusės. Tėvai turi pareigą rūpintis vaikų socialine gerove, taip pat ir vaikų teise į gyvenamąjį plotą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo laikyti, kad šalių vaikų išlaidos padidėjo, o tėvai privalo nepilnamečiams vaikams užtikrinti nuoseklų materialinį išlaikymą, fizinį, protinį vystimąsi. Teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi bei galimybėmis mokėti vaikų išlaikymui teismo paskirtą sumą, ieškovės teikiamas vaikams išlaikymo dydis, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad 400 Lt išlaikymo dydis iš atsakovo pusės kaip tik yra ta suma, kuri leis patenkinti vaikų būtiniausius poreikius, užtikrins būtinas sąlygas vaikams vystytis.
Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo pablogėjusią turtinę padėtį dėl mėnesinių pajamų sumažėjimo ir turimų kreditorinių įsipareigojimų finansinėms įstaigoms. Ieškovas paėmė iš banko kreditą (b.l. 19-21), kurį panaudojo namo, esančiame sode (b.l. 88-89), remontui, tuo gerino savo šeimos gyvenimo sąlygas. Šią aplinkybę teismas įvertino tinkamai. Siekdama pagerinti nepilnametės dukros gyvenimo sąlygas, ieškovė, gavusi iš banko paskolą (vyro vardu), pardavusi savo butą, pastatė namą, tuo ji gerina ne tik savo kitos šeimos, bet kartu ir šalių dukros gyvenimo sąlygas (b.l.42-50, 51-57). Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi įsipareigojimų finansinėms įstaigoms.
Ieškovas nurodo, kad jis buvo bedarbis (b.l. 22), tačiau darbo ieškovas neturėjo tik laikinai, o sprendimo priėmimo metu jis dirbo (b.l. 93), taip pat dirba ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, nors kitoje darbovietėje. Atsakovės padėtis panaši, nes jos gaunamas pajamas sudaro motinystės pašalpa. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė antrose santuokose turi po antrą vaiką, kuriuos privalo išlaikyti. Nors ieškovo žmona iki 2009-10-08 turėjo neįgalumą (b.l. 10) ir ieškovo tvirtinimu gavo tik darbingumo netekimo pensiją, o taip pat ieškovas buto nuomai išleidžia lėšų, abejotina ar šios išlaidos būtinos, nes ieškovo žmona nuosavybės teise turi butą (b.l. 90) ir jau minėtą bendros nuosavybės teise su žmona namą sode, todėl šios aplinkybės nebuvo pagrindas mažinti išlaikymo dydį. Tik tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.), bet ne mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), bylos nagrinėjimo metu L. R. Vyriausybės nustatytas 800 Lt MMA. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, nėra nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki. Pažymėtina, kad be būtiniausių vaikų poreikių yra ir individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Teismų praktikoje tėvų finansiniai įsipareigojimai bankams nelaikomi jų turtinę padėtį bloginančiais faktoriais, nes tokiu būdu tėvai gerina savo gyvenimo, buities ar kitokias sąlygas.
Palyginti ieškovo turtinę padėtį sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo metu, kai jis laikė, jog dukrai išlaikyti reikalinga 500 Lt ir tokį išlaikymą sutiko teikti, ir bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės, nes ieškovas neteikia įrodymų dėl buvusios jo turtinės padėties. Tačiau atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ieškovo šeimos turtas ieškinio padavimo metu, lyginant su nekilnojamuoju turtu minėtos sutarties pasirašymo dienai, yra didesnis (ar turėjo jis panašaus turto santuokos nutraukimo metu duomenų neteikia), dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatų, leidžiančių mažinti išlaikymo dydį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – atsakovei 700 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 116) ir 108 Lt (300 Lt x 12 mėn. : 3%) žyminio mokesčio valstybei (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 d.). Apeliantas nesumokėjo žyminio mokesčio, kurį turėjo sumokėti paduodamas skundą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 d. 1 p., 4 d.), įstatymo jis nėra atleistas nuo tokio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnis), priimtas skundas perduotas nagrinėti apeliacine tvarka, todėl jis priteistinas šioje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi L. R. civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų K. A. ir 108 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.