- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2-6150-1105/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02677-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- M. E.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. E. ieškinio reikalavimą atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. E. prašo priteisti iš atsakovo J. S. 400 Eur skolos ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavime ieškovė nurodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 01/2018-11-02, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti kūrinį (DJ (18:00-02:00) ir saksofonininko pasirodymas vestuvių šventės metu, šventės vedimas) ieškovės vestuvių šventės metu, ieškovė įsipareigojo sumokėti 400 Eur avansą, o likusią kainą, t. y. 600 Eur, pilnai sumokėti už kūrinio atlikimą sutartyje nurodyta data, t. y. per 12 valandų po kūrinio atlikimo. Sutarties 1.1. punkte nurodyta kūrinio atlikimo data – 2020 m. gegužės 2 d. Ieškovė atliko 400 Eur avanso mokėjimą. Ieškovės vestuvių šventėje turėjo dalyvauti apie 50 svečių. Nors sutartyje nurodyta kūrinio atlikimo data (duomenys neskelbtini), tačiau dėl nurodytu adresu kilusio gaisro, ieškovės vestuvių šventės vieta pasikeitė. 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovė sudarė Patalpų nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini), apie kūrinio atlikimo vietos pasikeitimą ieškovė informavo atsakovą 2020 m. sausio 12 d. žinute programėlėje „Messenger“. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu Nr. 207 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną, uždraudus visus atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamus renginius bei susibūrimus, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklą, dėl susiklosčiusios neapibrėžtos situacijos ir pavojaus sveikatai, 2020 m. balandžio 9 d. ieškovė informavo atsakovą, kad jeigu dėl karantino galios draudimas organizuoti renginius ir susibūrimus, ieškovė reikalaus taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtą 400 Eur avansą. Atsakovas geranoriškai sumokėto avanso grąžinti nesutiko. Ieškovė pakartotinai 2020 m. balandžio 16 d. į atsakovą kreipėsi el. paštu, reikalaudama grąžinti avansą, tačiau šis ieškovės reikalavimas buvo ignoruojamas.
3. Reikalaudama grąžinti sumokėtą avansą, ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.212 straipsniu. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas Sutartį sudarė likus daugiau nei 1 metams iki kūrinio atlikimo dienos, sudarydamos Sutartį šalys objektyviai negalėjo numatyti, kad bus paskelbtas visuotinis karantinas ir renginių draudimas. Antra, dėl karantino paskelbimo buvo uždraustas renginių ir susibūrimų organizavimas, apribota viešojo maitinimo įstaigų veikla. Ieškovės organizuojamoje vestuvių šventėje, kurioje turėjo būti atliekamas Kūrinys, buvo laukiama 50 svečių, šventė turėjo vykti uždaroje patalpoje. Sutarties objektyviai nebuvo galima įvykdyti vien dėl to, kad ieškovė neturėjo galimybės užtikrinti sąlygų kokybiškam Kūrinio atlikimui, vykdant šventę būtų pažeistas draudimas organizuoti masinius renginius, už tai buvo numatyta administracinė atsakomybė. Kūrinys turėjo būti atliekamas vestuvių šventės metu, dalyvaujant artimiausiems sutuoktinių giminaičiams ir draugams, o esant draudimui organizuoti renginius ir susibūrimus, kūrinio atlikimas praranda prasmę, neatitinka ieškovės teisėtų lūkesčių. Trečia, ieškovė neturėjo galimybių pakeisti Vyriausybės nustatyto karantino režimo ir draudimo organizuoti renginius, ieškovės vestuvės negalėjo vykti ir dėl apribotų galimybių patekti į šventės vietą, draudimo būriuotis didelėms asmenų grupėms, pakeistos santuokų registravimo tvarkos. Ketvirta, Sutartimi šalys susitarė, kad neatsako už visišką ar dalinį savo įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymą, jei tai įvyksta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Šalių sudarytos Sutarties nuostatos nenumato konkrečių pasekmių tuo atveju, kai sutarties negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, todėl turėtų būti taikomos LR civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios restituciją, kuri reiškia, kad kiekviena iš šalių turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusi pagal sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nustatyta, kad jei dėl force majeure prievolė pasibaigia, taikoma CK 6.127 straipsnio 2 dalis, pagal kurią skolininkas privalo grąžinti kitai šaliai visa tai, ką yra gavęs pagal sutartį. Atsakovas atsisakė grąžinti sumokėtą avansą ir siūlė pakeisti kūrinio atlikimo datą, tačiau toks Sutarties sąlygų pakeitimas ieškovei yra nepriimtinas, nes kūrinys turėjo būti atliekamas vestuvių šventėje, kurios datą pasirinko ieškovė, vestuvių datos keitimas reikalautų iš ieškovės itin didelių organizacinių ir finansinių resursų. Be to, vestuvių perkėlimas vėlesniam laikui ieškovei nėra priimtinas dėl asmeniniame gyvenime susiklosčiusių aplinkybių. Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis buvo pradėjęs sutarties vykdymą, nebuvo pradėtos derinti kūrinio atlikimo detalės, ieškovei nebuvo pateiktas šventės scenarijus, ieškovė neteikė jokių specifinių reikalavimų kūrinio atlikimui. Ieškovei nėra žinoma, kad atsakovas būtų patyręs kokių nors išlaidų dėl pradėto sutarties vykdymo. Taikant restituciją atsakovas nepatirtų nepagrįstai didelių praradimų, būtų grąžinti tik ieškovės sumokėti pinigai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Ieškovė pateikė teismui rašytinius papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad sutartis turėtų būti kvalifikuojama vartojimo sutartimi. Ieškovė, kaip fizinis asmuo, ir atsakovas sudarė Autorinę kūrinio užsakymo sutartį, atsakovas šiuose santykiuose kvalifikuotinas kaip verslininkas, vykdantis profesinę veiklą, jo pagrindinė veikla ir pajamų šaltinis yra muzikiniai pasirodymai šventėse ir šventinių renginių vedimas, tai rodo atsakovo paskyra socialiniame tinkle Facebook, kuriame jis prisistato „muzikantu“, „saksofono virtuozu“, „šou atlikėju“ ir pan. Atsakovas, kaip stipresnė sutarties šalis, pasiūlė vienintelę alternatyvą - vestuvių šventės datos keitimą. Ši alternatyva ieškovei nebuvo tinkama, nes net 8 vestuvių šventės dalyviai, tarp jų ir ieškovės šeimos narys, į šventę turėjo atvykti iš užsienio. Egzistuojant pandeminei situacijai, svečių iš užsienio atvykimas ir išvykimas tapo komplikuotu, be to, buvo sumažintas įvairių skrydžių skaičius, kas apsunkino svečių atvykimą. Esant tokiai situacijai, svečių iš užsienio atvykimas sunkiai įmanomas net ir pakeitus šventės datą. Įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai - vartotojui (ieškovei), ieškovė neturi įrodyti aplinkybių, kodėl ji nenorėjo perkelti šventės datos. Tai subjektyvus sprendimas pagrįstas ieškovės psichologine būkle, patiriamu stresu, finansine situacija, santykiais su kitais paslaugų tiekėjais, svečių ir artimųjų nuomone, epidemiologine situacija ir daugybe kitų, įrodymais sunkiai pagrindžiamų, aplinkybių, kurių visuma ir nulėmė tokį ieškovės sprendimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, kad yra pagrindas vadovaujantis CK 6.212 straipsniu nutraukti šalių sudarytą Autorinę kūrinio užsakymo sutartį ir grąžinti ieškovei 400 Eur avansą. Nuo sutarties pasirašymo vykdė sutartį, tai yra atliko organizacinius darbus, derino veiksmus su didžėjumi, reguliariai repetavo saksofonu atliekamus kūrinius, tinkančius tokio pobūdžio šventėms, kūrė naują muzikinę programą pasirodymui šventės metu. Autorinio kūrinio užsakymo sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Autorinė kūrinio užsakymo sutartis yra konsensualinė sutartis, laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo dėl pagrindinių sutarties sąlygų, ši sutartis yra dvišalė, sinalagmatinė sutartis, nes abi sutarties šalys turi priešpriešines pareigas - autorius turi pareigą sukurti kūrinį ir suteikti turtines teises užsakovui, o užsakovas privalo naudoti kūrinį pagal nustatytą kūrinio naudojimo būdą bei autoriui sumokėti autorinį atlyginimą. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos paskelbus karantiną, šalyje įsigaliojo karantino režimas, iškilo būtinybė keisti tam tikras sutarčių sąlygas - įvykdymo terminai, renginių datos, renginių vietos, kūrinių kiekis, paslaugų kainos bei kitos sąlygos. Šalių sutartis yra pakankamai lanksti – Sutarties 4.1. punkte numatyta galimybė keisti šventės datą; 2.1. punkte numatyta galimybė pratęsti muzikinio pasirodymo laiką. Atsakovas neprieštaravo nei dėl renginio vietos, laiko, formos pakeitimo, tačiau ieškovė vienašališkai reikalavo nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą, ieškovė nebendradarbiavo, vienašališkai nusprendė nekeisti renginio datos, vestuvių datą pasirinko ieškovė ir dėl asmeniniame gyvenime susiklosčiusių aplinkybių šios datos nekeitė. Mano, kad dėl pandemijos, karantino režimo ribojimų ir ekonominio sunkmečio iš esmės pasikeitus aplinkybėms, užsakovei iškilo būtinybė pasinaudoti CK 6.204 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė nenugalimos jėgos faktą grindžia iš esmės vienu argumentu - karantino paskelbimu ir dėl to susidariusia situacija, tačiau tokia ieškovės pozicija ydinga. Aukščiausiojo Teismo suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija per se reiškia nenugalimos jėgos faktą, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių prievolių vykdymo ir sutarčių nevykdymo teisinių padarinių. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog dėl susidariusių aplinkybių ji objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui. Atsakovas nurodė, kad koncertavo balkonuose, vyko pasirodymas prie Ryo, vyko kitų asmenų vestuvės, pavyzdžiui, gegužės 30 d., birželio 6 d., šventės iš gegužės mėnesio buvo perkeltos į rugpjūčio, rugsėjo mėnesius. Atsakovas nurodė, kad jis teikia švenčių organizavimo paslaugas, veikia pagal individualios veiklos pažymą. Pažymėjo, kad susitikus su ieškove prieš du metus, jam buvo nurodyta, ko ieškovė šventėje nenori, kokių žaidimų nenori, programa su ieškove iki galo nebuvo suderinta. Atsakovas derino improvizacinę muziką su didžėjumi, šou elementus, nes kiekvienos vestuvės nors ir panašios, tačiau nėra vienodos, vedėjas turi improvizuoti ir sugalvoti kažką naujo, jis ruošia improvizacijas, muzikinius žaidimus, kiekvienai konkrečiai šventei ruošia scenarijų. Atsakovas patyrė nuostolius, nes šventė neįvyko, prarado užsakymą, reikėjo siųstis programas, ruošti kūrinius saksofonui, susitikti su didžėjumi.
6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo CK 6.212 straipsnyje nurodytų force majeure aplinkybių, šių aplinkybių ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo. Ieškovė turėjo bendradarbiauti, siekdama modifikuoti sutartį, t. y. pakeisti datą, vietą, su tuo atsakovas būtų sutikęs. Mano, kad buvo susiklosčiusi situacija, nurodyta CK 6.204 straipsnyje, bet ieškovė šiuo straipsniu nepasinaudojo. Atsakovas sutartį vykdė – ruošė programą, ji buvo paruošta, buvo sudaroma šventės dienotvarkė, parengti kūriniai, tinkantys tai šventei. Mano, kad susiklosčiusi situacija dėl Covid nelaikytina nenugalima jėga, tam tikros šventės vyko – pats atsakovas grojo iš balkono, vyko vieši renginiai, pavyzdžiui, Bistrampolio dvare koncertas ir kt. Buvo galima mažesnės apimties šventė, galima atlikti trumpesnio laiko kūrinius už mažesnę sumą. Sudaryta sutartis – autorinio kūrinio užsakymo sutartis. Kadangi sutartis nutraukta ne dėl atsakovo kaltės, mano, kad atsakovas galėtų reikšti reikalavimą ieškovei dėl visos sumos priteisimo. Pažymėjo, kad tai nėra vartojimo rangos sutartis, o jei ir būtų, ieškovė turėtų įrodyti force majeure.
Motyvuojamoji dalis
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 2 d. J. S. (autorius) ir M. L. (dabartinė pavardė – E.) (užsakovas) sudarė autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. 01/2018-11-02, pagal kurios nuostatas autorius įsipareigojo atlikti kūrinį - Dj (18.00-02:00) ir saksofonininko pasirodymas vestuvių šventės metu, šventės vedimas; užsakovui 2020 m. gegužės 2 d., o užsakovas įsipareigoja suteikti sąlygas kokybiškam kūrinio atlikimui ir sumokėti už jį sutartyje nustatytą kainą (Sutarties 1.1-1.2 punktai). Sutarties 2 punkte aptartas autorinis atlyginimas, t. y. autorinis atlyginimas už kūrinio atlikimą užsakovui yra 1 000 Eur (papildomas laikas muzikos: Dj - 70 Eur/val.; Dj ir saksofonas - 200 Eur/val.) (Sutarties 2.1 punktas), užsakovas sumoka 400 Eur avanso išankstiniu apmokėjimu, o likusią sumą. t. y. 600 Eur pilnai sumoka už kūrinio atlikimą sutartyje nurodyta data (Sutarties 2.2 punktas); Užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui autorinį atlyginimą per 12 valandų po jo pasirodymo (Sutarties 4.2 punktas). Šalys neatsako už visišką ar dalinį savo įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymą, jei tai įvyksta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Šalys nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes supranta taip, kaip nustato LR civilinis kodeksas (Sutarties 5.1 punktas).
8. Ieškovė į bylą taip pat pateikė 2019 m. lapkričio 8 d. patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas (duomenys neskelbtini) nuomininkei M. L. išnuomoja patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 2 d. renginiui, apie 55 dalyvius (patalpų nuomos sutarties 1.1-1.2 punktai). Ieškovė pateikė Facebook paskyros kopiją, iš kurios matyti, kad atsakovas J. S. – saksofono virtuozas, muzikantas, šou atlikėjas. Taip pat į bylą pateiktas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais, iš kurių matyti, kad 2020 m. balandžio 8 d. laišku ieškovė informavo atsakovą, kad dėl karantino nusprendė savo vestuvių neperkelti, šventė atšaukiama, todėl nori atšaukti savo rezervaciją gegužės 2 d. pagal force majeure sąlygą. Tos pačios dienos laiške atsakovas, atsakydamas į ieškovės laišką nurodė: „Ačiū už laiškutį, viskas suprantama. Sėkmės Jums ir tikiuosi pasimatysime pasibaigus karantinui (ir atsigavus Lietuvos renginiams) kituose renginiuose.“ 2020 m. balandžio 9 d. laišku ieškovė pasiūlė atsakovui sprendimą: gegužės 2 d. karantinas atšauktas – avansas lieka jums, gegužės 2 d. karantinas lieka galioti šventėms – norėsime pinigus atgauti. Atsakovas 2020 m. balandžio 10 d. laiške nurodė, kad žinoma, kad karantinas tęsis ilgiau nei gegužės 2 d.; Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija yra išleidusi raštą „Dėl force majeure ir sutartinių prievolių vykdymo, pagal kurį turėtų lanksčiau pažiūrėti į situaciją ir ieškoti sprendimų (pvz., perkelti renginį kita data); jeigu aktualu renginį atšaukti, vadinasi renginys niekada neįvyks; tokiu atveju ne tik avansas negrąžinamas, bet dar ir turėtų būti sumokėta likusi suma. Ieškovė 2020 m. balandžio 17 d. elektroniniame laiške atsakovui nurodė, kad renginys negali įvykti ne dėl ieškovės kaltės, o dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto draudimo organizuoti renginius, įskaitant, bet neapsiribojant, ir vestuvių šventes; paskelbtas karantinas ir renginių draudimas atitinka visas nenugalimos jėgos sąlygas; esant šiai sąlygai renginys objektyviai negali įvykti; dėl šios priežasties nereikalaujama įvykdyti įsipareigojimo, t. y. atlikti nurodytą kūrinį (suteikti paslaugą), nelieka įsipareigojimo atlikti mokėjimų pagal sutartį; paprašė grąžinti sumokėtą avansą. Ieškovė 2020 m. balandžio 30 d. laišku priminė atsakovui, kad nebuvo sulaukta atsakymo, tos pačios dienos laišku atsakovas nurodė, kad sutinka perkelti šventę, o jei ieškovė šventę atšaukė, avansas lieka pas jį.
9. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.
10. Byloje kilo ginčas dėl šalių 2018 m. lapkričio 2 d. sudarytos autorinės kūrinio užsakymo sutarties Nr. 01/2018-11-02 ir pagal šią sutartį sumokėto 400 Eur avanso grąžinimo. Ieškovė atsakovui pagal sutartį yra sumokėjusi 400 Eur avansą, ginčo dėl to tarp šalių nėra. Atsakovas nurodo, kad sutarčiai taikytinas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – ATGTĮ). ATGTĮ 39 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. ATGTĮ 41 straipsnis reglamentuoja autorinę kūrinio užsakymo sutartį taip: pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Pažymėtina, kad pagal ATGTĮ autorinėmis sutartimis nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas (ATGTĮ 39 straipsnio 3 dalis). Taigi, minėtas ATGTĮ reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su autorių teisėmis, šių teisių perdavimą, apsaugą, tačiau nereglamentuoja paslaugų, susijusių su kūrinių atlikimu, teikimo. Ieškovės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nėra aptariami klausimai susiję su autorinių teisių į kūrinį perdavimu. Ir nors sutartis pavadinta autorine kūrinio užsakymo sutartimi, tačiau vertintinas ne tik sutarties pavadinimas, tačiau ir sutarties turinys. Pagal sutarties 1.1 punktą atsakovas įsipareigojo atlikti kūrinį, o pagal sutarties 1.2 punktą kūrinys – Dj ir saksofonininko pasirodymas vestuvių šventės metu bei šventės vedimas. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nesusitarė dėl autorių teisių perdavimo į kūrinį, todėl spręstina, kad šalys, nors ir pavadino sutartį autorine kūrinio užsakymo sutartimi, tačiau šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).
11. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Su tokiais ieškovės argumentais sutiktina. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 2 dalis).Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantis sudaryti ar sudarantys sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis). Neabejotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, fizinis asmuo, sutartį sudarė asmeniniams poreikiams tenkinti – jos vestuvių šventės tikslu. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas užsiima renginių vedimu ir organizavimu - komercine veikla, sutartis sudaryta atsakovo verslo tikslais, jam vykdant savo profesinę veiklą. Šios aplinkybės neginčijo nei atsakovas teismo posėdžio metu, tai patvirtina ir į bylą pateikti atsakovo Facebook paskyros duomenys. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis), kuriai turi būti taikomos ir vartojimo sutarčių nuostatos.
12. Minėta, jog pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.716 straipsnio 4 dalies pagrindu vartojimo paslaugų sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laikytinas verslininku, kuris pagal sudarytą sutartį įsipareigojo suteikti tam tikras paslaugas – atlikti kūrinį, t. y. suteikti šias paslaugas ieškovei, o ieškovė laikytina vartotoja, sudariusi sutartį savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti ir įsipareigojusi už suteiktas paslaugas sumokėti kainą, t. y. kaip nurodyta sutartyje, sumokėti autorinį atlyginimą už kūrinio atlikimą, teismas sprendžia, kad šalių sudaryta sutartis atitinka vartojimo atlygintinų paslaugų sutarties požymius (CK 6.716 straipsnis). Taigi, tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių dalykas yra atlygintinų paslaugų teikimas, taikomos atlygintinų paslaugų teikimą (Civilinio kodekso XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ 1 skirsnio „Bendrosios nuostatos“), reglamentuojančios CK normos bei CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).
13. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atsisakė savo vestuvių šventės, numatytos 2020 m. gegužės 2 d., pranešė apie tai ieškovui 2020 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad specialiosios paslaugų sutarties vienašališko nutraukimo taisyklės įtvirtintos CK 6.721 straipsnyje. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje. CK 6.721 straipsnio nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007).
14. Vykdant atlygintinų paslaugų teikimo sutartį turi būti laikomasi kliento interesų prioriteto principo, įtvirtinto CK 6.718 straipsnyje, pagal kurį kliento, kaip paslaugos gavėjo, padėtis teisiniuose santykiuose yra labiau išskirtinė, o kaip viena iš paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį. Taigi, vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti paslaugų teikėjo jokiais būdais ribojama, taip pat vartotojas neprivalo nurodyti paslaugų sutarties nutraukimo priežasčių bei pateikti tai patvirtinančių įrodymų.
15. Atsakovas, nors teismo posėdžio metu ir atsiliepime nurodė, kad vykdė šalių sudarytą sutartį ir ruošė ieškovės šventei skirtą scenarijų, atsisiuntė programas, parinko ir repetavo kūrinius, susitiko su didžėjumi, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl tokie atsakovo teiginiai laikytini deklaratyviais. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju atsakovas vykdė šalių sudarytą sutartį ir dėl to patyrė išlaidų iki ieškovės pranešimo apie šventės atšaukimą (CK 6.721 straipsnio 1 dalis).
16. Ieškovė ieškinyje rėmėsi nenugalimos jėgos aplinkybėmis bei tuo, kad 2020 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas, draudžiami renginiai, susibūrimai, taikomi kiti ribojimai. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Šalių sudarytoje sutartyje taip pat numatyta nenugalimos jėgos aplinkybių situacija, t. y. sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad šalys neatsako už visišką ar dalinį savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą, jei tai įvyksta dėl nenugalimos jėgos aplinkybių; šalys nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes supranta taip, kaip nustato LR civilinis kodeksas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė atšaukė savo vestuvių šventę dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. šalyje paskelbus karantiną, esant renginių apribojimams, vestuvių šventės atšaukimas laikytinas suprantamu ir protingai pateisinamu, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, todėl laikytina, kad sutartį atsakovė nutraukė esant svarbioms ir pateisinamoms priežastims. Kita vertus, kaip jau minėta, ieškovė (paslaugų gavėja) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neatsižvelgiant į sutarties nutraukimo priežastis, todėl nagrinėjamu atveju teismas dėl nenugalimos jėgos aplinkybių plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštu „Dėl force majeure ir sutartinių prievolių vykdymo“, motyvuodamas tuo, kad reikalinga lanksčiai žiūrėti į situacija, tačiau šio rašto į bylą nepateikė, teismui šio rašto turinys nėra žinomas.
17. Šalys sudarytos sutarties 2.2 punkte susitarė dėl 400 Eur avanso sumokėjimo, tačiau nesusitarė dėl šio avanso grąžinimo atvejų ir sąlygų. Pažymėtina, kad šalys taip pat nesusitarė dėl sutartinės atsakomybės taikymo sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo būdų, sutarties nutraukimo atvejų ir pasekmių. Nesant šalių susitarimo dėl avanso grąžinimo, nagrinėjamu atveju svarbus avanso, dėl kurio mokėjimo šalys susitarė ir kurį ieškovė yra sumokėjusi atsakovui, aiškinimas. CK avanso sąvoka nepateikiama, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003, 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; kt.), todėl šalis visais atvejais gali reikalauti jį grąžinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatlieka užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo - atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo - atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-305/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; ir kt.).
18. Nesant ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl avanso negrąžinimo ir iš bylos duomenų negalint daryti išvados, kad šalys avansui būtų suteikusios ne tik mokėjimo, bet ir nuostolių atlyginimo ar užtikrinimo netesybomis funkciją, kas teiktų pagrindą atsakovui negrąžinti ieškovei jos sumokėto avanso, spręstina, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas. Dar kartą pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų dėl atsakovo galimai patirtų išlaidų, vykdant šalių sudarytą sutartį, iki ieškovės šventės atšaukimo.
19. Įvertinus ieškovės ir atsakovo procesinius dokumentus, ieškovės rašytinius paaiškinimus, šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, rašytinius bylos įrodymus, vadovaujantis ankščiau minėtų teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę atgauti atsakovui sumokėtą 400 Eur avansą.
20. Nurodytais motyvais ieškinys tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur ieškovės sumokėto atsakovui avanso suma ir 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis). Byloje susidariusios 1,90 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės M. E. ieškinio reikalavimą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) avansą ir 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.