- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- A-3598-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00348-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio T. A. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre.
2. Teikime nurodė, kad T. A. į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 5 d., veikdamas 20 asmenų grupėje. (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, miške, Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r. buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu T. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), pateikė (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelę ir prieglobsčio prašymą. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 5 d. sprendimu užsienietis buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre.
3. Nurodė, kad Migracijos departamentas nagrinėja užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, sprendimas dar nėra priimtas. T. A. piktnaudžiauja migracine sistema, nes į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodamas nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekia teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikytas teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės tikslą bei kitokius savo asmens duomenis negu pateiktame prašyme dėl prieglobsčio. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, pagrindžia prielaidą, kad vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali pasislėpti arba, net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl užsieniečio teisinės padėties, todėl egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai. Siekiant išsiaiškinti, ar yra galimybė užsieniečio atžvilgiu pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, užsieniečio buvo pasiteirauta, ar jis turi pakankamai asmeninių lėšų savo išlaikymui, gyvenamąjį plotą, ar turi šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis atsakė, kad neturi pakankamai pinigų, gyvenamojo ploto, šeimyninių ar socialinių ryšių Lietuvoje. Centras prašė sulaikyti T. A. Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. rugsėjo 21 d.
4. T. A. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu nutarė laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį T. A., gimusį (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 116 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismo sprendime sulaikyti užsienietį turi būti nurodytas sulaikymo pagrindas, taip pat sulaikymo terminas, apibrėžtas tikslia kalendorine data, ir sulaikymo vieta. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.
7. Teismas nustatė, kad T. A. 2021 m. birželio 5 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad T. A. neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kas neleidžia jo atžvilgiu taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.
III.
8. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą ir pritaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui T. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
9. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, itin nedetalizuojant teismo sprendimo, o labai glaustai nurodžius, jog neteisėtas atvykimas į Lietuvą ir neturėjimas pragyvenimo šaltinio bei socialinių ryšių Lietuvoje neleidžia taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.
10. Apeliantas paaiškina, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neatsižvelgė ir neįvertino Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikšmingo ginčui reglamentavimo. Apeliantas nėra tiesiog neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis. Pateikęs prieglobsčio prašymą, užsienietis nedelsiant įgauna prieglobsčio prašytojo statusą ir atitinkamai teisės aktuose numatytas garantijas, t. y. jo statusas pasikeičia, o buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas teisėtu.
11. Apeliantas pažymi, kad teismas sprendime nenurodė ir neįvardijo nei vieno iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, reglamentuojančių prieglobsčio prašytojo sulaikymą, todėl sprendimas yra neteisėtas. Teigia, kad apeliantas neturi galimybės detaliau pasisakyti dėl pagrindų prieglobsčio prašytojo sulaikymui, nes teismas sprendimo jokiais pagrindais, kurie gali būti taikomi prieglobsčio prašytojo atžvilgiu, nemotyvavo. Iš esmės tai reiškia, kad šioje dalyje skundžiamas sprendimas yra be motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo išvada, jog apeliantas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos galimai priėmus neigiamą jo atžvilgiu sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, ginčo byloje grįstas tik prielaida. Jokių faktinių duomenų, leidžiančių daryti tokią išvadą, nėra. Vien tai, kad atsakovo pareigūnai vertino apelianto nurodomas aplinkybes dėl prieglobsčio suteikimo kaip miglotas, nesudaro pagrindo spręsti, jog jo prieglobsčio prašymas yra nepagrįstas, nes atsakovo pareigūnai nėra kompetentingi spręsti tokio pobūdžio klausimus. Prašymo dėl prieglobsčio suteikimo procedūra yra itin detalizuota, ją atlieką Migracijos departamento pareigūnai, todėl atsakovo pozicija yra subjektyvi, niekuo nepagrįsta nuomonė ir negali būti vertinama kaip reikšmingas motyvas byloje.
13. Nagrinėjamu atveju nesant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų visiškai pakankama ir proporcinga priemone yra apelianto apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo ribojimų. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.
14. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino iš taikė teisės aktus, teismų praktiką dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
15. Užsieniečių registracijos centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą.
16. Užsieniečių registracijos centras teigia, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Užsieniečių registracijos centro atstovas palaikė savo teikimą, teismas teikimą tenkino. Tai, kad teismas sprendime nurodė kitą sulaikymo pagrindą – iš esmės laikytina technine klaida. Centras atkreipia dėmesį į tai, kad esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl pastaruoju metu padidėjusio atvykstančių į Lietuvos Respubliką užsieniečių srauto, ženkliai padidėjo valstybės kompetentingų įstaigų, teismų darbo krūvis, todėl priimant sprendimus gali pasitaikyti ir techninių klaidų.
17. Nurodo, kad Migracijos departamentas yra priėmęs sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, todėl išlieka prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Centras teigia, kad neigiamas Migracijos departamento sprendimas leidžia daryti išvadą, kad ateityje užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, jog užsienietis, nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo pagal Užsieniečių registracijos centro teikimą teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą ir laikinai sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį T. A. Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, (duomenys neskelbtini) pilietis T. A. pateikė apeliacinį skundą.
20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
21. Užsienietis, tiek skundžiamo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Migracijos departamentas 2021 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą ,,Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Migracijos departamento Sprendimas), kuriame nutarta nesuteikti (duomenys neskelbtini) T. A. pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad galutinis sprendimas dėl užsieniečio prašymo nėra priimtas, todėl sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai užsieniečio sulaikymo pagrindą nurodė Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
22. Pažymėtina, kad sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4646-822/2019). Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalies 2 punkte numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
23. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
24. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 18 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centro patalpose (duomenys neskelbtini) pilietis T. A. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 5 d., veikdamas 20 asmenų grupėje, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, miške, Kapčiamiesčio sen., Lazdijų sen., Lazdijų r. buvo sulaikytas, nes neturėjo su savimi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelę ir prieglobsčio prašymą, o Migracijos departamento 2021 m. birželio 5 d. sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.
25. Migracijos departamento 2021 m. birželio 16 d. rašte Nr. 14VR-1804 ,,Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – ir Raštas) nurodyta, kad: ,,Remiantis prieglobsčio prašytojo T. A. pirminės apklausos metu pateikta informacija, jis sumokėjo vienam žmogui, kad jis padėtų jam išvykti iš (duomenys neskelbtini). Kelionės metu jis susipažino su A. A. M. M. ir jie kartu keliavo automobiliu iki sienos. Po to ėjo pėsčiomis, kol buvo sulaikyti. 2021 m. birželio 14 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad abu užsieniečiai pateikė kitokius savo asmens duomenis negu sulaikymo metu pateiktuose prašymuose dėl prieglobsčio (keitėsi gimimo metai).“ Rašte apibendrinta, kad atsižvelgiant į tai, jog prieglobsčio prašytojas (kartu su kitais Rašte įvardintais prieglobsčio prašytojais) nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, o, tikėtina, pasinaudojant nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, naktį kirto Lietuvos Respublikos išorės sieną, į tai, kad prieglobsčio prašytojas, kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės dokumentus ar aplinkybes, dėl kurių su savimi neturėjo kelionės dokumentų, tokiu būdu siekiant apsunkinti tapatybės ir teisinės padėties nustatymą, Migracijos departamentas mano, kad prieglobsčio prašytojas piktnaudžiauja migracine sistema. Migracijos departamento vertinimu, prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti ar net nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, todėl egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.
26. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, kadangi užsienietis nelegaliai kirto Lietuvos valstybės sieną, atvykdamas iš trečiosios valstybės (Baltarusijos Respublikos), nors nėra duomenų, kad Baltarusijos Respublikoje jam grėstų persekiojimas (užsienietis savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindžia persekiojimu būtent kilmės valstybėje). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sulaikytas užsienietis pateikė kitokius savo duomenis nei prašyme dėl prieglobsčio suteikimo. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus vyriausiosios specialistės 2021 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl dokumentų gavimo“ nurodyta, jog 2021 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) pilietis T. A. perdavė Apsaugos skyriaus pareigūnams savo asmens dokumentą – pasą, kurį, kaip teigia užsienietis, rado savo daiktuose. Pažymėta, kad užsieniečio asmens dokumentuose yra aiškiai nurodytas puslapių skaičius, kuris įeina į paso turinį, tačiau jame taip pat akivaizdu, jog yra išplėštas vienas lapas, galimai, kuriame buvo įklijuota viza. Taigi, nors užsienietis su savimi turėjo asmens dokumentą (pasą), tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos Apsaugos skyriaus pareigūnams pateikė tik 2021 m. liepos 16 d.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik kompetentingų Lietuvos valstybės institucijų pastangų dėka operatyviai išnagrinėtas užsieniečio prieglobsčio prašymas ir priimtas Migracijos departamento 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. 12PR-141 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“.
28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojas sulaikytinas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 5 dalies 10 punkto pagrindais, nes atsižvelgus į aptartą užsieniečio elgesį, yra tikėtina, jog užsienietis, būdamas nesulaikytas, siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali mėginti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.
29. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu sulaikymo pagrindu, nors turėjo remtis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais, pati savaime nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu.
30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apibendrina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimas, nors jame ir neteisingai nurodytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Vien formalus kitos straipsnio dalies nurodymas negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą.
31. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimas, nors priimtas remiantis ne visai teisingais motyvais, iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(Duomenys neskelbtini) piliečio T. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.