- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- N1-108-111/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-00410-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Kaltinamasis
- H. B., A. M.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, moksleivis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini),
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, studentas, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs Vilniaus m. sav., neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis H. B. nežymiai sutrikdė sveikatą mažametei, o būtent:
2010-03-17 apie 17.40 val., veikdamas kartu su A. M., R. M., nesulaukusia amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ir su B. P., nesulaukusia amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, netoli (duomenys neskelbtini), esančios žydų kapinių tvoros, prieš tai B. P. parašius SMS žinutę ir tokiu būdu susitarus susitikti ir atėjus į sutartą vietą bei A. M. pasiūlius nueiti į atokesnę vietą parūkyti ir nukentėjusiajai mažametei K. G. sutikus bei nuėjus į nurodytą vietą netoli žydų kapinių tvoros, R. M. liepus nukentėjusiajai atsiklaupti, o nukentėjusiajai paklausus, dėl kokių priežasčių, R. M. sugriebus nukentėjusiąją už plaukų ir tokiu būdu ją parklupdžius ant žemės bei galva trenkus į žemę ir vėl paėmus už plaukų ir ją pakėlus nuo žemės, spyrė nukentėjusiajai mažametei K. G. į pakaušį, nuo ko pastaroji nugriuvo ant žemės, o jai nugriuvus, R. M. ir A. M. spardant nukentėjusiąją kojomis į įvairias kūno vietas bei A. M. paėmus iš R. M. turėtą metalinę grandinę ja trenkus nukentėjusiajai K. G. per nugarą kol nukentėjusiajai K. G. iš dešinės akies, nosies ir burnos pradėjus bėgti kraujui jie liovėsi ją mušę, tačiau R. M. paėmus žiebtuvėlį ir bandžius padegti nukentėjusiosios plaukus, B. P. pradėjus raginti mušti nukentėjusiąją toliau ir paimti iš pastarosios mobiliojo ryšio telefono aparatą R. M. liepus nukentėjusiajai iš kelnių kišenės išimti mobiliojo ryšio telefono aparatą, o A. M. liepus iš jo dar išimti ir SIM kortelę ir nukentėjusiajai bandant tai padaryti, R. M. griebus už telefono ir ištraukus jį iš rankų bei numetus A. M., po ko pastarajam telefoną numetus jam, jis šį telefoną numetė į sniegą ir visi iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai mažametei K. G. odos nubrozdinimus dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus su kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, lydimus dešinės akies obuolio junginės uždegimo, poodine kraujosruva kairiame žande, poodine kraujosruva dubens dešinėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais H. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis A. M. nežymiai sutrikdė sveikatą mažametei, o būtent:
2010-03-17 apie 17.40 val., veikdamas kartu su H. B., R. M., nesulaukusia amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ir su B. P., nesulaukusia amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, netoli (duomenys neskelbtini), esančios žydų kapinių tvoros, prieš tai B. P. parašius SMS žinutę ir tokiu būdu susitarus susitikti ir atėjus į sutartą vietą, jam pasiūlius nueiti į atokesnę vietą parūkyti ir nukentėjusiajai mažametei K. G. sutikus bei nuėjus į nurodytą vietą netoli žydų kapinių tvoros, R. M. liepus nukentėjusiajai atsiklaupti, o nukentėjusiajai paklausus, dėl kokių priežasčių, R. M. sugriebus nukentėjusiąją už plaukų ir tokiu būdu ją parklupdžius ant žemės bei galva trenkus į žemę ir vėl paėmus už plaukų ir ją pakėlus nuo žemės ir H. B. spyrus nukentėjusiajai mažametei K. G. į pakaušį, nuo ko pastaroji nugriuvo ant žemės, o jai nugriuvus, R. M. ir jam spardant nukentėjusiąją kojomis į įvairias kūno vietas bei jam paėmus iš R. M. turėtą metalinę grandinę ja trenkus nukentėjusiajai K. G. per nugarą, kol nukentėjusiajai K. G. iš dešinės akies, nosies ir burnos pradėjus bėgti kraujui jie liovėsi ją mušę, tačiau R. M. paėmus žiebtuvėlį ir bandžius padegti nukentėjusiosios plaukus, B. P. pradėjus raginti mušti nukentėjusiąją toliau ir paimti iš pastarosios mobiliojo ryšio telefono aparatą R. M. liepus nukentėjusiajai iš kelnių kišenės išimti mobiliojo ryšio telefono aparatą, o jam liepus iš jo dar išimti ir SIM kortelę ir nukentėjusiajai bandant tai padaryti, R. M. griebus už telefono ir ištraukus jį iš rankų bei numetus jam, po ko telefoną numetus H. B., pastarasis šį telefoną numetė į sniegą ir visi iš įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai mažametei K. G. odos nubrozdinimus dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus su kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, lydimus dešinės akies obuolio junginės uždegimo, poodine kraujosruva kairiame žande, poodine kraujosruva dubens dešinėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Ikiteisminio tyrimo metu H. B. paaiškino, kad 2010-03-17 apie 17 val. jis buvo prekybos centre „Panorama” kartu su savo draugu A. M., drauge B., kurios pavardės nežino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad jos pavardė P. bei pirmą kartą tą dieną matyta R., kurios pavardės nežino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad jos pavardė M. R. yra B. pažįstama ar draugė, tiksliai to nežino. R. kažką minėjo apie kažkokias muštynes, apie kurias jis nieko nežino, dėl kurių neva kalta jo pažįstama K., kurios pavardės nežino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad jos pavardė G. Be to, B. pasakė, kad K. juos visus yra apkalbėjusi, pavadinusi negražiais žodžiais. Būtent todėl R. sugalvojo, kad reikia susitikti su K. ir su ja pasikalbėti, tačiau apie jokias muštynes jokios kalbos nebuvo. Tada B. iš savo telefono parašė K., kurios telefono numerio nežino, SMS žinutę ir pasiūlė susitikti. K. atrašė, kad šiuo metu jai vyksta pamokėlės (duomenys neskelbtini) ir, kad kai jos baigsis, ji išeis į lauką. B. žinojo apie K. pamokėles. Po šių SMS žinučių jie visi troleibusu nuvažiavo iki J. Matulaičio bažnyčios. Išlipus iš troleibuso B. pirma nuėjo link bažnyčios, kur sutiko K. Tada link K. su B. nuėjo ir R. pašaukti jų, nes jos abi jau ėjo tolyn, o jis su A. liko kiek atokiau nuo jų, tačiau po kelių minučių jos visos priėjo prie jų. Tada R. pasiūlė K. kartu su visais paeiti į atokesnę vietą kur bus galima parūkyti. K. nieko neklausė ir jie pradėjo eiti. Praėjus vieną namą K. pasakė, kad galima ir čia parūkyti, tačiau R. pasakė, kad čia gyvena jos pusseserė, kuri per langus gali pamatyti juos rūkančius. Tada jie praėjo dar du namus ir atsidūrė prie netoli esančių kapinių tvoros. Visą tą laiką jis ėjo priekyje visų ir klausėsi muzikos, todėl apie ką visi jie kalbėjo ir ar išvis ką kalbėjo, jis negirdėjo, todėl pasakyti negali. Tada R. paklausė K., ar ši žino, ko jie visi čia atėjo. K. lietuviškai pasakė, kad maždaug žino. Tada R. pasakė K., kad šiai nereikėjo per daug kalbėt ir liepė K. atsiklaupti. K. iškart nieko neklaususi atsiklaupė, o R. tuo metu liepė atsiprašyti ir K. iškart pasakė „atsiprašau”. Kaip tik tuo metu jam į mobilųjį telefoną paskambino jo tėtis E. ir jis nuėjo kažkur apie 10 metrų į šalį ir nusisuko nuo visų jo draugų bei kalbėjo telefonu apie 3-5 minutes. Pakalbėjęs telefonu grįžo prie savo draugų. Pamatė, kad K. dar klūpėjo, tačiau jau kitoje vietoje. Jam baigiant telefonu kalbėti jis išgirdo, kaip R. B. ir A. pasakė, kad jie nieko nedaro ir, kad tik stovi, kai K. juos buvo įžeidusi. Grįžęs prie K. jis nieko nesakęs po jo išgirstų minėtų R. žodžių dešine koja spyrė K. į nugarą. Po jo spyrio K. kiek nusvyro į priekį, tačiau nepargriuvo ir iškart atsistojo. Tada R. vėl liepė K. klauptis ir ši pakluso. Tada R. nulaužė kelias medžio šakas ir jas pradėjo K. kišti į plaukus. Karolina paprašė liautis taip dariusi, tačiau R. pasakė, kad tai ne viskas ir tomis pačiomis šakomis kelis kartus sudavė K. į nugarą, tačiau pamačiusi, kad K. į tai nelabai reaguoja, iš savo striukės kairės pusės kišenės išsitraukė šuns grandinę ir paklausė K., ar ši žino, kaip buvo plakamas Jėzus. K. pasakė, kad žino ir tada R. vieną ar du kartus, tiksliai nepamena kiek, trenkė grandine K. per nugarą. Tai pamatęs A. ištraukė iš R. rankų grandinę, tačiau kur ją dėjo, nematė. Visą tą laiką K. klūpėjo. Atėmus grandinę K. iškart atsistojo. K. atsistojus R. dešine ranka smogė K. vieną kartą į kairįjį žandikaulį. Matė, kad kažkuriuo metu, tačiau tiksliai kuriuo, nepamena, K. iš dešinės akies ir nosies pradėjo bėgti kraujas. Taip pat tiksliai kuriuo metu nepamena, tačiau R. paėmė iš kažkur su savimi turėtą žiebtuvėlį ir pridėjusi jį prie K. plaukų, bandė padegti K. plaukus, tačiau žiebtuvėlis neužsidegė. B. išvis nieko nedarė ir nieko nesakė. Viską daryti ragino būtent R. Taip pat, tiksliai kuriuo metu nepamena, kažkuris, t. y. ar R., ar B., ar A., kuris, tiksliai nepamena, liepė K. atiduoti savo mobilųjį telefoną. K. išėmė iš kišenės telefoną ir ar jai kažkuris iš jo draugų sakė ar pati K. savo noru išėmė iš savo telefono SIM kortelę ir telefoną ar pati padavė R., ar R. jį ištraukė iš K. rankų, tiksliai nepamena, tačiau telefonas atsidūrė R. rankose. Tada R. išmetė telefoną į viršų ir pasakė „gaudykite”. Telefonas nukrito ant žemės. Tada kažkuris, t. y. ar R., ar B., ar A., kuris, nepamena, pakėlė telefoną nuo žemės ir atidavė K. B. ir K., kiek žino, yra pusseserės. Jis pats asmeniškai tik vieną kartą spyrė K. į nugarą, o telefono net neturėjo rankose. Kodėl niekas iš jų nebandė sutramdyti R., kad ši taip nesielgtų K. atžvilgiu, nežino, to paaiškinti negali. Dėl padaryto savo poelgio labai nuoširdžiai gailisi (b.l. 55-56).
Motyvuojamoji dalis
Teisminio nagrinėjimo metu H. B. kaltu prisipažino pilnai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat H. B. papildomai paaiškino, jog K. G. atsiprašė ir jo tėvai sumokėjo kažkiek pinigų, dėl įvykio jis gailisi ir mano, jog tai daugiau nepasikartos.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paaiškino, jog 2010-03-17 apie 17 val. jis buvo prekybos centre „Panorama“ kartu su savo draugu H. B., pažįstamomis B., kurios pavardės nežino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad jos pavardė P. bei pažįstama R., kurios pavardės nežino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad jos pavardė M.. R. yra B. pažįstama ar draugė, tiksliai to nežino. Merginos tarpusavyje kažką kalbėjosi, susirašinėjo su kažkuo SMS žinutėmis ir tada R. pasakė, kad reikia važiuoti susitikti su K., kurios pavardės nežino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kai jos pavardė G. R. sakė, kad reikia važiuoti pas R. prie J. Matulaičio bažnyčios, kur reikia išsiaiškinti, nes neva K. juos visus negražiai vadino, pravardžiavo. Jie sutiko ir visi kartu troleibusu nuvažiavo iki J. Matulaičio bažnyčios. Išlipus iš troleibuso į bažnyčią nuėjo R. ir B., o jis su H. liko stovėti. Po kelių minučių R. ir B. išėjo į lauką ir tada jiems priėjus prie jų R. pasiūlė eiti parūkyti. K. nieko nesakė ir nieko neklausė ir sutiko. Jie nuėjo prie netoliese esančios kapinių tvoros. Tada R. paklausė K., ar ši žino, ko jie čia susirinko. K. nieko neatsakė. Tada R. liepė K. klauptis ir ši nieko neklaususi iškart atsiklaupė. Tada R. paėmė rankomis K. už plaukų ir klūpinčią K. trenkė galva į žemę. Tada H. koja, tačiau kuria, nepamena, spyrė K. vieną kartą į nugarą. Nuo smūgio ji nepargriuvo. Tada R. vėl paėmė K. už plaukų ir pradėjo ją tempti. K. šaukė atsiprašau, prašė ją paleisti. Tada jis priėjo prie K. ir dešine koja du kartus spyrė K. į nugarą. Tada jis paėjo į šalį kartu su B. ir nuo visų nusisuko, todėl kas buvo toliau, jis nematė, o viską matyti turėjo B. Tik girdėjo, kad R. vadino K. negražiais žodžiais. Po kelių minučių grįžo prie R. su K. ir H. Tuo metu H. stovėjo, o R. daužė šuns pavadėliu-grandine K., tačiau tiksliai į kurias vietas, nepamena. Tada jis iš R. rankų ištraukė minėtą pavadėlį ir vieną kartą nestipriai sudavė K. per nugarą. Visą tą laiką K. klūpėjo. B. prie jų negrįžo ir liko stovėti atokiau. Jam sudavus pavadėliu K., R. paėmė iš kažkur su savimi turėtą žiebtuvėlį ir bandė padegti K. plaukus, kurie truputį apsvilo, tačiau jų nepadegė. Tada R. kažkuria koja, kuria, nepamena, spyrė K. į veido sritį ir nuo šio spyrio pradėjo bėgti kraujas iš K. dešinės akies ir nosies. Kažkuriuo metu R. liepė atiduoti K. mobilųjį telefoną tačiau kada tai tiksliai buvo, nepamena. Tada dar kažkuris iš jų, jam atrodo, kad R., liepė išimti iš telefono SIM kortelę. K. tai padarė ir atidavė telefoną R., kuri metė telefoną į viršų. Telefonas nukrito ant žemės ir jis jį pakėlė ir padavė H.,o šis telefoną padavė prie jų kažkuriuo metu grįžusiai B. B. telefoną atidavė K. H. kažkuriuo metu buvo nuėjęs trumpam pakalbėti telefonu, tačiau ar tai buvo prieš jo spyrį K., ar po to, nepamena. B. visą laiką stovėjo ir nieko nedarė bei nieko nesakė. R. dar kažką pasakė K., tačiau ką nepamena, ir jie visi nuėjo, palikdami K. vieną. Kodėl jis taip pasielgė, paaiškinti negali, kodėl jie negynė K., o patys jai sudavė smūgius, taip pat paaiškinti negali. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai nuoširdžiai gailisi (b. l. 87, 88).
Teisminio nagrinėjimo metu A. M. kaltu prisipažino pilnai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat A. M. papildomai paaiškino, jog K. G. jam asmeniškai nieko blogo nėra padariusi, jis savo poelgį vertiną blogai. Kiek tiksliai smūgių jis sudavė ir kas atsitiko su K. G. telefonu, šiuo metu jis nepamena. K. G. jis atsiprašė prieš posėdį, mokslas jam sekasi gerai, daugiau blogų poelgių įvykę nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. G. paaiškino, kad ji ruošiasi priimti pirmąją komuniją todėl kiekvieną trečiadienį lankosi J. Matulaičio parapijoje, kur vyksta pamokėlės. 2010-03-17 nuo 16.30 val. iki 17.30 val. taip pat vyko pamokėlės. Apie 17.10 val. ji gavo SMS žinutę, parašytą B. P., su kuria yra seniai pažįstama. B. P. žinute jos paklausė, kada jai baigsis pamokėlės. Ji atrašė, kad greit baigsis ir, kad tada galės susitikti. B. P. dar parašė, kad ji bus viena. Apie 17.40 val. ji susitiko su B. P. prie J. Matulaičio bažnyčios. Su B. P. atvyko du vaikinai ir dar viena mergina, t. y. R. M., H. ir A., kurių pavardžių ir adresų nežino. A. pasiūlė eiti atokiau parūkyti. Ji nieko blogo nepagalvojusi sutiko. Užėjus už gyvenamojo namo R. M. pasakė eiti toliau, nes čia gyvena jos pusseserė ir pro langus ji gali pamatyti juos rūkančius. Visi kartu nuėjo tolyn link kapinių. Nuėjus prie kapinių tvoros visi parūkė. Tada R. M. liepė jai klauptis, o ji paklausė kodėl, tačiau nieko neatsakiusi R. M. paėmė ją už plaukų ir trenkė jos galvą į žemę. Tada vėl paėmė už plaukų ir liepė keltis, kai tuo metu jai už nugaros stovėjęs H. įsibėgėjęs koja jai spyrė į pakaušį. Jai skaudėjo. Jai nugriuvus R. pradėjo ją spardyti kojomis, prie jos mušimo prisijungė ir A., kuris taip pat spardė ją kojomis ir paėmęs iš R. M. metalinę grandinę ja du kartus jai trenkė per nugarą. Jie visi ją mušė į veidą pilvą šoną ir nugarą. Jokių motyvų, už ką ją muša, jai nesakė, o ji to nenujautė. Po to, kai jai iš akies, nosies ir burnos pradėjo bėgti kraujas, jie nustojo ją mušę. Tada R. paėmė žiebtuvėlį ir bandė padegti jos plaukus, pajuto svilėsių kvapą. B. visą laiką juokėsi ir ragino visus ją mušti daugiau, po to pasiūlė iš jos paimti mobiliojo ryšio telefoną, kurį po tokių žodžių R. liepė jai išimti iš kišenės. Jai išėmus telefoną A. pasiūlė išimti iš jo SIM kortelę. Jai bandant išimti SIM kortelę iš telefono, R. griebė už telefono ir numetė jį A., šis H., o pastarasis telefoną numetė į sniegą. Telefono jie nepaėmė. Visa tai truko apie 40 minučių. Pasityčioję iš jos, jie visi nuėjo link autobusų stotelės, kur turėjo atvažiuoti R. vaikinas, nes ji girdėjo, kaip jie apie tai kalbėjosi. Ji apsivalė ir nuėjo į namus, kur apie tai papasakojo savo vyresniajai seseriai, nes tėvai tuo metu buvo išvykę į kaimą. Su seserimi atvyko į policijos komisariatą. 2010-03-18 kreipėsi į akių gydytoją bei traumatologą Santariškių vaikų ligoninėje (b. l. 13, 14) Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausus nukentėjusiąją K. G. pastaraoji paaiškino, kad pirminės apklausos metu smulkiai nurodė 2010-03-17 vakaro įvykius, kuomet netoli J. Matulaičio bažnyčios esančių kapinių tvoros ji buvo sumušta jos pažįstamų. Kai ji buvo sumušta, muštynėse dalyvavo jos pažįstami H., kurio pavardė kaip sužinojo ikiteisminio tyrimo metu yra B., A., kurio pavardė kaip sužinojo ikiteisminio tyrimo metu yra M., R. M. bei B. P. Pastaroji jokių smūgių jai nesudavė, tačiau ji viską suorganizavo, būtent ji 2010- 03-17 iš savo telefono numerio į jos telefono numerį parašė SMS žinutę siūlydama susitikti. Visus smūgius sudavė minėti kiti trys asmenys, o jų tikslius smūgius nurodė pirminės apklausos metu, todėl nieko daugiau apie tai papildomai paaiškinti ir nurodyti negali. Nežino, kodėl buvo sumušta, nesupranta, kodėl jos pažįstami taip pasielgė. Netgi tada, kad ji buvo nuviliota prie kapinių tvoros, nė vienas iš jų jai nepaaiškino, kodėl visa tai jie jai daro, kodėl taip su ja elgiasi. Praeitos savaitės pradžioje, t. y. kovo mėn. pabaigoje jai į mobilųjį telefoną paskambino R. M. ir prašė susitikti, nes nurodė, kad nori pasikalbėti dėl parašyto pareiškimo, kur buvo nurodyta, kad būtent R. su kitais pažįstamai ją sumušė. Ji susitikti nesutiko. Po minėtų muštynių ji nebuvo susitikusi nei su R., nei su B. Buvo kažkurią dieną susitikusi su A. ir H., kurie jos ir jos tėvų atsiprašė, sakė, kad labai gailisi, jog taip pasielgė, tačiau savo poelgio paaiškinti negalėjo. Papildomai nieko paaiškinti neturi ir nenori, pasilieka prie savo pirminių parodymų. Po šio įvykio tą pačią dieną kreipėsi į Santariškių vaikų ligoninę, kur buvo apžiūrėta. Nei H., nei A. jokių pretenzijų neturi, jie jos ir jos tėvų atsiprašė (b. l. 15).
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji K. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad tiksliai pasakyti kas suorganizavo jos sumušimą negali, bet SMS žinutę, kuria ji buvo kviečiama susitikti, atsiuntė B. P. Pati B. jos nemušė.
Liudytoja B. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2010-03-17 apie 16 val., tikslaus laiko nepamena, ji atvažiavo į prekybos centrą „Panorama”, nes iš anksto jau buvo susitarusi jame susitikti su savo draugais H. ir A., kurių pavardžių nežino, bei pažįstama R., kurios pavardės taip pat nežino. Atvažiavusi į „Panoramą” jau rado visus tris minėtus draugus. Jie sėdėjo, kalbėjosi, tada R. paprašė duoti jai savo mobilųjį telefoną nes norėjo pažiūrėti jame įrašytas melodijas, tačiau ji matė, kad ji žiūrėjo telefono adresų knygą. Tada R. pasakė, kad ji nori pasikalbėti su K. G. ir paprašė jos iš savo telefono parašyti jai SMS žinutę ir pasiūlyti susitikti. D. R. pasakė, jog rašytų SMS, kad ji su K. nori susitikti viena, kad neminėtų nei pačios R., nei dviejų vaikinų, nes tokiu atveju K. išsigąs ir nesutiks susitikti. Žino, kad tarp R. ir K. nuolat vyksta kažkokie konfliktai, jos nuolat pykstasi. Tada ji iš savo telefono parašė K. į jos telefoną SMS žinutę. Žinojo, kad K. tuo metu vyksta pamokėlės J. Matulaičio bažnyčioje. Ji jai parašė SMS žinutę paklausdama, kada jai baigiasi minėtos pamokėlės ir ji atrašė, kad pusę šešių turėtų būti jau pasibaigusios. Tada ji parašė jai dar vieną SMS žinutę ir paprašė, kad ji jos palauktų prie bažnyčios po pamokėlių. Parašė, kad bus viena, nes nenorėjo išduoti R. ir minėtų dviejų vaikinų, be to, žinojo, kad jei parašys, jog bus ne viena, K. nesutiks pasimatyti. K. atrašė, kad sutinka su ja pasimatyti. Tada jie visi kartu troleibusu nuvažiavo iki J. Matulaičio bažnyčios. Prie bažnyčios buvo kažkur apie 17.40 val. Matė, kad K. jau laukia lauke. Pamačiusi juos visus K. nubėgo į bažnyčią, o ji nuėjo jai iš paskos. R. jos paprašė pakviesti K. į lauką pasakė, kad nieko nedarys jai, kad tik nori su ja pasikalbėti. Būtent taip pasakė ir pačiai K., kuri sutiko išeiti į lauką. Kai ji su K. atėjo prie R. ir minėtų dviejų vaikinų, pati R. K. pasakė, kad jai nieko nedarys, kad tik nori pasikalbėti ir pasiūlė nueiti parūkyti į nuošalesnę vietą. K. sutiko ir jie visi penki, t. y. ji, K., R., H. ir A. nuėjo prie netoliese esančios kapinių tvoros. Tada R. paklausė K., ar ši žino, dėl ko jie čia susirinko ir K.pasakė, kad nežino. Tada R. paėmė K. už plaukų ir parklupdė ją ant žemės ir trenkė kumščiu vieną kartą jai į veido sritį. Tuo metu ji su H. ir A. stovėjo šalia, tačiau jie tuo metu nieko nedarė. Kažkuriuo metu matė, kaip H. įsibėgėjęs spyrė kažkuria koja K.į nugarą o A. vieną kartą spyrė K. kažkuria koja į kažkurią jos koją. Taip pat R. bandė padegti turėtais degtukais ir žiebtuvėliu K. plaukus, kurie truputį apsvilo. Taip pat matė, kaip R. išsiėmė iš kišenės su savimi turėtą grandinę – kažką panašaus į šuns pavadėlį ir juo ne mažiau kaip keturis kartus sudavė K. į kojas, į nugarą gal dar kliuvo kur ir daugiau, ji to nepamena. Girdėjo, kaip K. prašė paleisti, sakė, kad jau gal užteks, tačiau R. jos neklausė. Ji kažkuriuo metu taip pat pasakė R., kad jai K. gaila, prašė K. paleisti, tačiau R.pasakė, kad jei K. nebuvo gaila, jos, tai pačiai R. negaila ir K. O visi tokie R. žodžiai buvo dėl to, kad kažkur savaitė atgal iki šių muštynių buvo sumušta pati R. kitų mergaičių, o K. tai matė ir kai R. iš nosies buvo pradėjęs bėgti kraujas, K. pasakė, kad jai Rasos negaila. Būtent dėl to ir buvo tokie R. žodžiai po to, kai K. paprašė ją paleisti ir liautis ją mušus. Matė, kaip kažkuriuo metu R. K. spyrė į veidą ir nuo šio smūgio K. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Taip pat matė, kad K. iš dešinės akies, jei gerai pamena, taip pat bėgo kraujas, tačiau po kokio smūgio kraujas pradėjo bėgti iš akies, nepamena. Tiksliai negali nurodyti tikslios visų R., A. ir H. smūgių sekos, gali visa tai ir supainioti, nes realiai smūgių buvo daug ir visko tiksliai įvardinti negali, gali būti, kad kažką gali būti ir pamiršusi. Kažkuriuo metu A. pasakė K., kad ši atiduotų savo mobilųjį telefoną. K. nieko neklaususi ir nieko nesakiusi išsiėmė telefoną ir iš jo išėmė SIM kortelę ir telefoną padavė A., o pastarasis R., kuri telefoną metė į viršų ir telefonas nukrito ant žemės. Tada A. telefoną pakėlė ir jį atidavė K. Girdėjo, kad dar R. kažką sakė K., tačiau ką tiksliai nurodyti negali, nes negirdėjo, ji jau ėjo iš minėtos vietos. Jai iš paskos išėjo ir R., H.bei A. K. nuėjo į priešingą pusę. Kodėl nė vienas iš vaikinų nebandė užstot K., ji nežino. Ji pati asmeniškai nieko nedarė, nesudavė nė vieno smūgio ir nieko niekam nesakė. Maždaug po kokių trijų dienų po minėtų muštynių jai paskambino į jos telefoną K. iš savo telefono ir pasakė, kad nieko nebijo, kad dabar iš jų visų prisiteis pinigų dėl minėtų muštynių, kad dabar juos visus už tai įrašys policija į įskaitas dėl to, kad jie taip su ja pasielgė. Taip pat K. siūlė susitikti, tačiau ji nesutiko ir po minėtų muštynių nei su pačia K., nei su R. susitikusi nebuvo. Buvo susitikusi su A. ir H., tačiau jie jai nepaaiškino, kodėl jie taip pasielgė. Ar po šių muštinių R. buvo susitikusi su K., ji nežino (b. l. 38, 39).
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja B. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildmai paaiškino, jog ji supranta, kad suorganizavo šį baisų susitikimą, ji nukentėjusiosios nemušė, tačiau ir negynė, atsiprašo nukentėjusiosios.
Liudytoja D. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog ji yra B. P. mama. Apie įvykį jai pranešė nukentėjusiosios K. sesuo. Dukra B. P., grįžusi namo, daug nepasakojo apie įvykį. Paskui jai buvo pasakyta, kad apie įvykį pranešta policijai. Ji supranta, jog jos dukra nėra kaltinamoji dėl to, kad ji tuo metu buvo nepilnametė ir už jos veiksmus yra atsakingi tėvai. Ji, D. P., yra atsiprašiusi K. G. sesers dėl įvykio.
Kaltinamojo H. B. atstovas E. B. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jo sūnaus elgesys yra nepateisinamas ir jis apskritai nesupranta kaip tai galėjo įvykti, nes H. B. su tokiomis problemomis susidūrė pirmą kartą, namuose jis yra geras žmogus. Dėl įvykio jis atsiprašo nukentėjusiois, dėl moralinės žalos atlyginimo yra susitaręs su nukentėjusiois atstovu. Jo nuomone dėl šio įvykio labiausiai kalta yra R. M..
Kaltinamojo A. M. atstovė A. M. teismini nagrinėjimo metu paaiškino, jog neturi paaiškinimo tokiam žiauriam sūnaus elgesiui, ji netikėjo, kad sūnus gali taip pasielgti. Anot atstovės, sūnus šeimje yra smarkiai nubaustas. Ji atsiprašo nukentėjusioios dėl tokio savo sūnaus elgesio. Jos sūnus supranta savo netinkamą elgesį ir dėl to gailisi.
R. M. atstovė, socialinė darbuotoja V. M. paaiškino, jog R. M. yra socializacijos centre. Ji yra nubausta yž mokyklos nelankymą, valkatavimą, agresyvų elgesį.
Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog 2010-03-17 apie 16 val., tikslaus laiko nepamena, ji atvažiavo į prekybos centrą „Panorama”, kur susitiko su savo pažįstamais H., A. ir B., kurių pavardžių ir tikslių kitų jų duomenų nežino. Jie pakalbėję nusprendė važiuoti iki prekybos centro „Mada”, susitikti su pažįstamais, tačiau iki sutarto laiko buvo dar pakankamai laiko, o kaip tik tuo metu B. pasakė, kad ji susirašė su K., kurios pavardės nežino, ir kad nori su ja susitikti. Ji asmeniškai neprašė B., kad ji rašytų K., nieko jai nesakė, ji pati su ja susirašė, tačiau dėl ko ir kada tiksliai tarėsi susitikti, ji nežino. B. pasakė, kad susitarė susitikti su K. prie Matulaičio bažnyčios. Nuvažiavo troleibusu iki minėtos bažnyčios, kur K. vyko kažkokios pamokėlės. Po kelių minučių K. išėjo į lauką ir B. pasiūlė jai nueiti nuošaliau ir K. sutiko. Kai B. pasakė, kad važiuos susitikti su K., ji pasakė, kad ir pati nori su ja pakalbėti dėl to, kad ji kelios savaitės atgal buvo suorganizavusi muštynes, per kurias ją sumušė, ir dar pasakė, kad dar gal ir pati kokį kartą kitą suduos K. Taigi prie bažnyčios susitikus B. pasiūlė nueiti kiek nuošaliau parūkyti. Jie visi, t. y. ji, B., A., H. ir K. nuėjo prie netoliese esančios kapinių tvoros, parūkė. Tada ji K. pasakė, kad ši prisipažintų ką jai padarė ir K. jai pasakė: „taip, aš tai padariau”. Tada ji kaire ranka vieną kartą sudavė K. į dešiniąją ranką. Ji K. paklausė, „ar žinai, už ką gavai?”, K. pasakė, kad žino. Tada įsibėgėjęs H. viena kartą kažkuria koja, kuria, nepamena, spyrė K. vieną kartą tačiau ar jai kliuvo į galvą ar į pilvą tiksliai nepamena. Tada dar H. jai spyrė į kojas ir K. nuo šio smūgio pargriuvo ant žemės. Tada prie jos priėjo A. ir vieną kartą gulinčiai K. spyrė į kažkurį šoną, tačiau į kurį, nepamena, ir pradėjo ją gulinčią tampyti už plaukų. Tada K. bandė atsistoti, tačiau įsibėgėjęs A. spyrė kažkuria koja, kuria, nepamena, K. į nosį. Nuo šio spyrio pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir iš dešinės akies. Tada ji pasakė liautis ir pati K. prašė viską baigti. Tada A. iš kišenės išsitraukė grandinę ir paklausė K., ar ši žino, kaip plakė Jėzų ir kelis kartus, gal kokius keturis, sudavė šia grandine K. per nugarą. Tada K. atsistojo. A. jai dar pasakė, kad ši duotų jam savo mobilųjį telefoną. K. iš kišenės išsiėmė savo mobilųjį telefoną ir paprašė bent jau pasilikti sim kortelę ir ji iš savo telefono išėmusi SIM kortelę, telefoną padavė A., o šis jai ir ji telefoną numetė ant žemės, tačiau vėliau kažkuris iš jų, paprašytas pačios K. tą telefoną pakėlė nuo žemės ir atidavė K. K. prašė liautis. Ji ir pati pasakė, kad jau užteks, nes K. iš nosies ir iš akies bėgo kraujas. K. pasakė, kad niekam nesakys, kas čia buvo. Tada jie visi išsiskirstė. Po šio įvykio jau kelis kartus buvo susitikusi su K., su ja nebesipyksta, o su H., B. ir A., nebendrauja. K. plaukų padegti nė vienas iš jų nebandė. Visos įvykių, smūgių sekos tiksliai galėjo nenurodyti, nes praėjo nuo įvykio jau kažkiek laiko, be to, viskas vyko labai greitai, o smūgių ir veiksmų buvo daug. K. smūgius sudavė ji, H. ir A., tačiau kiek pamena, pačioje pradžioje ir B. sudavė K., tačiau tiksliai, kur, kuo ir kiek kartų, nepamena (b. l. 44, 45).
Liudytoja R. M. teismini nagrinėjimo metu pavirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad viskas prasidėjo ne prie bažnyčios, o prekybos ir pramogų centre „Panorama“, kai jie sėdėjo su B. ir jos draugu A. bei laukė H. Laukė jo ir turėjo susitikti su K. B. su K. turėjo pakalbėti dėl savų problemų. B. draugavo tuo metu su A. M. B.norėjo atkeršyti K. vien dėl to, kad K. kažkada ją nustūmė nuo kažkokio kalno ar kažko ten. Ji prisijungė prie jų, sakė gerai, važiuojam pakalbėti su K. Nuvažiuoti pasiūlė B. su A. kartu. O ji važiavo tuo metu ten dėl savų problemų, nes ji laukė tuo metu savo draugo E. su R. ir kartu galvojo pakalbėti dar ir su K. Tada jie nuvažiavo, surado K. prie bažnyčios mokyklėlėj tokioj. Ji jai pasakė „einam pakalbėti“. Jis nuėjo prie bažnyčios, toliau prie kelio ir prasidėjo muštynės. Nelabai ji gerai viską prisimena, kas ką pradėjo mušti. Ji asmeniškai lindo ir kišosi į tai vien dėl draugės, ne dėl savų bėdų ir ne dėl savų tikslų. Atsiprašo K. Ji žino, kodėl šitoje byloje liudytoja, o ne kaltinamoji – jai nebuvo tuo metu 16 metų. K. G. jai asmeniškai nieko nebuvo padarius. Jos su K. po įvykio nebendravo, bet paskui pradėjo bendrauti. Ji buvo prieš pamoką su ja susitikus prie mokyklos ir šiaip ne vieną kartą buvo susitikusios ir viskas buvo gerai, kažkaip nekalbėjo apie tą įvykį. Suprantu, ką padarė. A. pažinojo dėl B., nes jie tuo metu draugavo.
Liudytoja V. S. teisminio nagrinėjimo mato paaiškino, jog kad ji yra R. M. sos mama – socialinė darbuotoja. Su R. M. pastaruoju metu nuolat problemos. Jai nieko daugiau nėra žinoma, nei papasakojo R. Pastaroji jai papasakojo, kad tą vakarą R. negrįžo visą parą namo. Ji sužinojo, kad turėjo įvykti muštynės, apie pirmą valandą nakties, kai atvažiavo į Vilniaus SOS kaimą B. mama su policijos ekipažu ir jinai pasigedo savo dukters ir jos ieškojo. Kadangi B. buvo pasakius namuose, kad jinai bendrauja su R. ir kitais vaikais, tai jinai atvažiavo ieškoti pas juos į SOS kaimą. Ir ji turėjo įtarimą, kad B. neatsiliepia telefonu ir pradėjo jos ieškoti. Ji, V. S., taip pat buvo paskambinus 12 val. ir pranešus policijai trumpuoju telefonu, kad jos globotinės nėra namuose. Buvo paskelbta paieška. Globotinė sugrįžo ryte. Apie šitas muštynes ji pradėjo pasakoti gal po dviejų parų. R. nesakė iki to laiko, kur jinai buvo, ką jinai veikė. R. pasakojo, kad ji palaikė B. kompaniją nueiti. Už kažkokį pastūmimą, už kažkokį nesusipratimą, ar K. pasielgė netinkamai, ar kažką pasakė. Tiesiog nuėjo palaikyti kompanijos. O kompanijoje visi yra labai drąsūs. Iki tol buvo ne vienos muštynės, po to R. irgi dalyvavo muštynėse. Už piktybišką nelankymą mokyklos, už valkatavimą jinai buvo teismo sprendimu apgyvendinta socializacijos centre. R. išvadų nepadarė. R. apkalbėti nelinkusi. Ji turi tokią savybę – yra tarpininkas ir padeda spręsti kitiems jų problemas. Ji atlieka tokį tarpininko vaidmenį. Visuose reikaluose dalyvauja, ko nederėtų jai daryti, ir apie tai buvo su ja kalbėta.
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad K. G. padaryta odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai su kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, lydimi dešinės akies obuolio junginės uždegimo, poodinė kraujosruva kairiame žande, poodinė kraujosruva dubens dešinėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-03-17). Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai pavojaus gyvybei nekėlė. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva kairiame žande yra būdinga smūgio sudavimui. Likusieji aukščiau nurodyti sužalojimai galėjo gautis tiek suduodant smūgius, tiek atsitrenkus į kietus bukus, šiurkščius paviršius (b. l. 24-26).
Teismas ištyręs rašytinius įrodymus byloje, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei specialisto išvadą, konstatuoja, jog kaltinamieji H. B. ir A. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., t. y. nežymiai sutrikdė mažametės K. G. sveikatą. Byloje pateikta specialisto išvada (b. l. 24-26) patvirtina, kad K. G. padaryti odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai su kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, lydimi dešinės akies obuolio junginės uždegimo, poodinė kraujosruva kairiame žande, poodinė kraujosruva dubens dešinėje pusėje ir sužalojimai vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtoje išvadoje konstatuota, kad K. G. sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais, sužalojimai padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti kaltinamieji patvirtino, jog jie atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus: H. B. spyrė nukentėjusiajai į pakaušį, A. M. spardė kojomis į įvairias kūno vietas ir su metaline grandine trenkė nukentėjusiajai per nugarą. Pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir kaltinamųjų duotais parodymais nėra. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų R. M. bei B. P. parodymuose yra tam tikrų prieštaringumų, tačiau jie nėra reikšmingi ir iš esmės parodymai sutampa.
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino arba tai padarė kankindamas nukentėjusį asmenį. Nusikaltimas padarytas 2010-03-17, t. y. nusikaltimo dieną nukentėjusioji buvo 13 metų 4 mėnesių ir 6 dienų amžiaus. Jei nukentėjusiajam asmeniui nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu ir veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d. Be kita ko, kaltinamajame akte nurodyta, jog kaltinamieji nežymiai sutrikdė nepilnametės sveikatą ją kankindami. Teismų praktikoje kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų veiksmai, nurodyti kaltinamajame akte, negali būti vertinami kaip kankinimas. Pati nukentėjusioji, pretenzijų kaltinamiesiems nereiškia, kad būtų jautusi didelį skausmą nenurodė, pat nusikaltimas įvyko per trumpą laiko tarpą. Teismas pripažįsta, jog toks kaltinamųjų elgesys yra itin ciniškas, jie tyčia, be aiškios priežasties ar tikslo, nežymiai sužalojo mažametę merginą, tačiau toks elgesys negali būti vertinamas kaip kankinimas, todėl aplinkybę, jog kaltinamieji nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai kankindami, šalintina iš kaltinimo.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Iš liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų matyti, jog kaltinamieji norėjo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, t. y. norėjo konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių ir jų siekė, t. y. jie veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamieji suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog sumušus mažametį vaiką kils pasekmės. Šiuo atveju pagal atsiradusius padarinius kaltinamųjų H. B. ir A. M. nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 140 str. 2 d.
Byloje kaltinamųjų H. B. ir A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje.
Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms, t. y. toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nepilnametis (nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus); jis turi būti pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 str. 1 d. sąlygas, teismas privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.
Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiais, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Be to, kaltinamieji nukentėjusiosios atsiprašė, žala jai atlyginta, savo kaltę pripažino, ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas mano, jog yra kitų pagrindų manyti, kad tiek nepilnametis H. B., tiek ir A. M. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys. Tiek H. B., tiek ir A. M. gyvena su tėvais, kurie juos prižiūri ir daro jiems teigiamą įtaką, abu kaltinamieji mokosi, mokymosi įstaigos iš esmės pateikia teigiamas jų charakteristikas (b. l. 75, 107), jokių problemų mokymo įstaigose nekelia, ankščiau teisti ar administracinėn atsakomybėn traukti nebuvo, į narkologinę įskaitą neįrašyti, po nusikalstamos veikos padarymo kaltę iš esmės pripažino, į jų vaidmenį padarant nusikalstamą veiką – patys susitikimo su nukentėjusiąją neorganizavo, anksčiau nepilnamečiams nebuvo taikytos poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog yra visos sąlygos ir pagrindas, numatytas BK 93 str. 1 d. 1, 3 p., atleisti nepilnamečius H. B. ir A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją byla nutraukti ir sutinkamai su BK 82 str., 83 str., 87 str. skirti jiems auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas taiko BK 93 str. nuostatas ir atleidžia H. B. bei A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės bei skiria auklėjamojo pobūdžio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą.
Valstybinės ligonių kasos pareikštas 186,95 Lt civilinis ieškinys pilnai atlygintas (b. l. 172).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301 str. 1 d., ir 302- 308 str. str.,
nusprendžia:
H. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. ir bylą nutraukti.
Sutinkamai su BK 82 str., 83 str., 87 str., 93 str. 2 d., paskirti H. B. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. ir bylą nutraukti.
Sutinkamai su BK 82 str., 83 str., 87 str., 93 str. 2 d., paskirti A. M. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.