Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovui Donatui Miliui,

trečiojo suinteresuoto asmens – LR ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos – atstovei Simonai Risovaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 40 – TE – 131 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei I. J. “ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai I. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 40 – TE – 131 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei I. J. “, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. 1 p. bei atsižvelgiant į 2009 m. vasario 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40 – 2 – IS – 21, buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad pareiškėja netinkamai atliko ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose Nr. 42-1-756-08 ir Nr. 40-2-151-08, tačiau nėra nustatytos visos aplinkybės, atskleidžiančios tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviuosius elementus. Išvadoje nurodoma, kad pranešimus apie įtarimus baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-756-08 surašė ir apie juos pranešė neišsamiai išsiaiškinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl pakartotinis šių veiksmų atlikimas be reikiamo tyrimo vertintinas kaip ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-07-20 nutartyje Nr. 2K-602/2007 yra pažymėjęs, kad esminė aplinkybė konstatuoti galimą ikiteisminio tyrimo vilkinimą yra ikiteisminio tyrimo veiksmų intensyvumas. Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad buvo atliekamas neintensyvus ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-756-08 ir dėl to buvo surašyti pakartotiniai pranešimai apie įtarimus. Pačioje Išvadoje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-11-26 iki 2009-01-13 buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pranešimai apie įtarimus minėtoje byloje buvo rašomi pagal tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir tyrimo eiga derinta su prokuroru. Išsiaiškinus papildomas aplinkybes, dėl kurių neteisėta veika turėjo būti perkvalifikuojama, buvo surašomi nauji pranešimai apie įtarimą. Kadangi pranešimas apie įtarimą yra vienas pagrindinių procesinių dokumentų, nustačius naujas aplinkybes ir perkvalifikavus nusikalstamą veiką buvo surašytas naujas pranešimas apie įtarimą, nes priešingu atveju būtų pažeista įtariamojo BPK 21 str. 4 d. nustatyta teisė žinoti, kuo jis įtariamas. Operatyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo reikalavimą įtvirtina BPK 2 str., kuriame numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso komentaro (2003 m. leidimas) autorių nuomone, dabartinis BPK prokuroro padėtį procese reglamentuoja taip, kad prokuroras iš tyrimą kontroliuojančio pareigūno tampa daugiau atsakingu už ikiteisminio tyrimo rezultatus proceso subjektu. Taip pat, autorių nuomone, dėl BPK 176 str. vykdymo pareiga garantuoti, kad ikiteisminis tyrimas netruks nepateisinamai ilgai, tenka prokurorams. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1-86 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 5.2 p. taip pat nustato prokurorui pareigą kontroliuoti, kaip laikomasi reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus (BPK 176 str.). Dėl šių priežasčių pagal BPK 2 str., 176 str. teisės normų santykių subjektais gali būti tik ikiteisminį tyrimą atliekantis ir jam vadovaujantis prokuroras bei įstaigos vadovas, t.y. asmenys, kurie gali kontroliuoti ikiteisminio tyrimo eigą. Kadangi tyrėjo pareigybei nėra suteikta kontrolės funkcija, nepagrįstai pareiškėjos veiksmai vertinti kaip pažeidžiantys BPK 2 str., 176 str. reikalavimus. Išvadoje nėra nurodyta, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-756-08 neatlikti bei kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-151-08 turėjo būti atlikti papildomai. Kadangi Išvadoje nenurodyti konkretūs neatlikti veiksmai, nepagrįstai konstatuota, kad pažeistas Pareigybės aprašymo V skyriaus 7 punktas (kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika). Taip pat Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja atliko ne visus prokuroro nurodytus veiksmus baudžiamosiose bylose Nr. 42-1-756-05 ir Nr. 40-2-151-08, kadangi iki 2009-001-27 nepateikė minėtųjų bylų prokurorui patikrinti. Pažymėtina, jog vertinant jos veiksmus, kaip pažeidžiančius BPK 172 str. 2 d. 1, 2 p., nebuvo įvertinta aplinkybė, kad 2009-01-26 ji išėjo kasmetinių atostogų. Baudžiamoji byla Nr. 40-2-151-08 prokurorui pateikti buvo perduota 2009-01-13, tačiau Išvadoje nėra nustatyta, kada po prokuroro patikrinimo byla buvo grąžinta. Dėl to nustatant, ar turėjo realią galimybę iki 2009-01-27 sutvarkyti ir pateikti medžiagas prokurorams patikrinti, pirmiausia turėjo būti įvertinta, kiek tiksliai laiko turėjo minėtiems veiksmams atlikti po grąžintos bylos perdavimo jai. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nagrinėtos aplinkybės tik dėl 2 ikiteisminių tyrimų, tačiau neatsižvelgta, kad tuo metu jos žinioje buvo dar 39 baudžiamosios bylos, kuriose taip pat reikėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti vertinamas visas pareigūnui priskirtas darbo krūvis bei nustatytos ir kitos aplinkybės, turėjusios įtakos paskirtų nurodymų neįvykdymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A15 - 1480 /2005 konstatavo, kad „taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo“. Rezoliucinėje Išvados dalyje konstatuojama, jog padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jos kaltė dėl netinkamo BPK 2 str., 172 str. 2 d. 1, 2 p. , 176 str. 1 d., Pareigybės aprašymo V skyriaus 7 p. reikalavimų vykdymo nenustatyta. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d. „tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu“, todėl subjektyviųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų nustatymas yra būtina sąlyga, kad būtų galima spręsti klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareigūnui. Šiuo atveju Išvadoje neįrodžius, kad ji atitinkamų prokuroro nurodymų neįvykdė tyčia ar dėl aplaidumo, t.y. galėjo ir privalėjo vykdyti, tačiau vengė, darytina išvada, jog tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai ir neišsamiai, surašyta Išvada nemotyvuota, o jos pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pažymėjo, jog „pagal teisės normų reikalavimus turi būti atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardinti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje ir Tvarkos 10 punkte nurodytas aplinkybes“. Remiantis administracinės justicijos suformuota praktika, formalus kaltės formos nustatymas Išvadoje ne tik, kad nepagrindžia jos kaltės dėl teisės aktų reikalavimų nevykdymo, bet ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.

Šiaulių apskrities VPK 2009-03-02 raštu Nr. 40-S-3290 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą, tačiau tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta 2008 m. kovo 18 d., t.y. nesulaukus Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos išankstinio sutikimo, nes minėtąjį raštą profesinė sąjunga gavo 2009-03-09, o tai yra grubus procedūros pažeidimas, todėl skundžiamas įsakymas priimtas neteisėtai. Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 43 str. 4 d. įtvirtina vidaus reikalų įstaigai pareigą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Kadangi Statutas nereglamentuoja terminų, per kuriuos turi būti kreipiamasi sutikimo, todėl būtina vadovautis Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos „Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ 26 punktu, numatančiu, kad profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Tvarkos 26 punktas nenumato taisyklių, nuo kurio momento turėtų būti pradedama skaičiuoti 14 dienų terminas. Kadangi nėra aiškios teisinės reglamentacijos dėl šio termino skaičiavimo, turi būti vadovaujamasi įstatymo analogija. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. numato – jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė procedūra pagal Viešojo administravimo įstatymo 22 str. 1 d. pradedama per tris dienas nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos. Be to, terminai apskųsti įstaigos administracinį sprendimą arba neveikimą apygardos administraciniams teismams skaičiuojami nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (tarnautojo) veiksmus (neveikimą) suinteresuotai šaliai dienos. Dėl to mano, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, gavusi Šiaulių apskrities VPK 2009-03-02 raštą Nr. 40-S-3290 tik 2009-03-09, savo sprendimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą galėjo pateikti iki 2009-03-23, t.y. per 14 dienų nuo rašto gavimo dienos.

Tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o surašytoji Išvada neatitinka Tvarkos 20 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi nėra nustatytos ir įvertintos visos tyrimui svarbios aplinkybės. Kadangi jos veiksmai kvalifikuoti pagal teisės aktų nuostatas, kurios jos pareigybei nesukuria pareigos kontroliuoti ikiteisminio tyrimo intensyvumo, todėl nėra neteisėtos veikos, pasireiškusios BPK 2 str., 172 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimų nevykdymu. Be to, kaltė, pažeidus BPK 2 str., 172 str. 2 d. 1, 2 p. , 176 str. 1 d. ir Pareigybės aprašymo V skyriaus 7 p., konstatuota jos net neįrodinėjant.

yra buvo žiūrima ne tik į tas dvi I. J. tiriamas ikiteisminio tyrimo bylas, tačiau buvo

atsižvelgta į tai, kiek iš viso ikiteisminių tyrimų I. J. atliko, ar ji objektyviai galėjo

įvykdyti visus prokurorų nurodymus, ar buvo iš jos pusės gauta kokių nors pastabų ar

pageidavimų, pareikštų vadovybei ar tyrimą kontroliuojančiam prokurorui dėl darbo

organizavimo ar darbe kylančių problemų. Būtent ši analizė leido padaryti pagrįstą išvadą apie

tai, kad I. J. , atlikdama ikiteisminius tyrimus ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 42-1-

Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 42-1-756-08 buvo pradėtas 2008-11-12. Pareiškėjai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą nuo 2008-11-26. Terminas, iki kada bylą pateikti prokurorui patikrinti, buvo nustatytas iki 2009-01-12. Tyrimą kontroliuojantis prokuroras A. M. 2009-01-29 rašte nurodė, kad 2009-01-13, patikrinęs ikiteisminio tyrimo bylą, nustatė, kad gruodžio mėnesį byloje praktiškai nebuvo dirbama, nors tiriamos nusikalstamos veikos buvo nesudėtingos, įtariamieji buvo nustatyti tyrimo pradžioje, apklausų metu jie savo kaltę pilnai pripažino ir davė nuo pat pradžių nuoseklius parodymus. Kad tyrimas nebuvo atliktas per kuo trumpesnį laiką, prokuroras vertino, kaip akivaizdų tyrimo vilkinimą. Tyrimą kontroliuojantis prokuroras davė papildomus nurodymus ir nurodė bylą galutiniam sprendimui priimti pateikti iki 2009-01-27. Pareiškėja prokuroro nurodymų pilnai neįvykdė ir prokurorui laiku bylos nepateikė.

Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-2-151-08 buvo pradėtas 2008-08-07. Pareiškėjai pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą nuo 2008-09-11. Laikotarpiu, kai ikiteisminio tyrimo byla buvo I. J. žinioje, byla tyrimą kontroliuojančiai prokurorei I. Z. –S. buvo pateikta patikrinti 2008-10-21 ir 2008-12-17. Duodamus prokurorės nurodymus I. J. įvykdė nepilnai. Prokurorė 2009-01-29 rašte nurodė, kad patikrinus bylą 2009-01-13, buvo nustatyta, jog byloje trūksta duomenų procesiniam sprendimui priimti, todėl grąžinant bylą buvo duoti nauji nurodymai pareiškėjai ir skirtas terminas iki 2009-01-27. 14 dienų laikotarpis nurodymams įvykdyti buvo pasirinktas atsižvelgiant į atliktinų darbų apimtį. Šių prokurorės nurodymų pareiškėja pilnai neįvykdė, bylos iki nurodyto termino prokurorei nepateikė. Bylos tyrimo aplinkybės leido padaryti pagrįstą išvadą, kad I. J. tyrimą atliko neišsamiai analizuodama surinktus duomenis, savarankiškai neplanavo tolimesnio tyrimo, apsiribodama tik prokuroro duotų nurodymų vykdymu.

Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja, paprašyta pasiaiškinti dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, nurodė, kad ikiteisminis tyrimas bylose Nr. 42-1-756-08 ir Nr. 40-2-151-08 buvo atliekamas laiku ir kokybiškai, kas akivaizdžiai prieštarauja tarnybinio patikrinimo metu surinktiems duomenims. I. J. , užuot argumentuotai paaiškinusi, kodėl pilnai neįvykdė tyrimą kontroliuojančių prokurorų nurodymų, kas sutrukdė iki nurodyto termino pateikti bylas ikiteisminį tyrimą kontroliuojantiems prokurorams, paaiškinime be jokių argumentų, galinčių pagrįsti jos teiginius, emocingai nurodė, jog R. Š. (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato viršininkas) ir S. M. (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojas) nuolat ieško priekabių, provokuoja ją nusižengti tarnybinei etikai ir stengiasi taip organizuoti jos darbą, kad ji nieko nebespėtų. Pradėtą tarnybinį patikrinimą I. J. vertino nesveika viršininkų (R. Š. ir S. M. ) ambicija, nes ji yra nusprendusi nebesitaikstyti su jų daromais pažeidimais ir dėl to apskundusi S. M. Šiaulių miesto apylinkės ir Šiaulių apygardos prokuratūroms.

Pareiškėjos argumentai, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo neįrodyti subjektyvieji tarnybinio nusižengimo elementai, yra nepagrįsti. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išanalizuoti pareiškėjos veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 42-1-756-08, Nr. 40-2-151-08, ir tai buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kokį darbo krūvį tuo metu ji turėjo, ar buvo kokių nors objektyvių priežasčių, kurios būtų objektyviai sutrukdžiusius tinkamai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjos darbo krūvis per faktiškai dirbtą laiką atitiko vidutinišką skyriaus tyrėjų darbo krūvį, aptariamose ikiteisminio tyrimo bylose atlikti tyrimo veiksmai buvo įprastiniai, nebuvo sudėtingi, nereikalaujantys didelių organizacinių ar laiko sąnaudų. Tokiu būdu ji turėjo objektyvias galimybes ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 42-1-756-08 ir Nr. 40-2-151-08 atlikti greitai ir išsamiai atskleidžiant nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikant įstatymą. Objektyvių priežasčių, kurios tai padaryti būtų sutrukdžiusios, nebuvo nustatyta. Būtent tai ir įrodo, kad pareiškėja turėdama visas galimybes tinkamai atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 42-1-756-08 ir Nr. 40-2-151-08 tų veiksmų neatliko ir tarnybinį nusižengimą padarė neveikimu, kas pilnai atitinka I. J. prašyme teismui pacituotą Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d. nurodytą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą.

Pareiškėjos pretenzijos dėl tarnybinės nuobaudos taikymo procedūrinių pažeidimų yra nepagrįstos, nes atlikus tarnybinį patikrinimą ir prieš priimant sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta, kad ji yra profesinės sąjungos narė. Vykdant Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. įtvirtintas nuostatas 2009-03-02 raštu Nr. 40-S-3290 buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą, kuriame buvo paprašyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai I. J. bei įvertinti tokios tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta 2009-03-18, tai yra praėjus 16 dienų nuo rašto išsiuntimo, nors Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 26 p. yra nurodyta, kad profesinės sąjungos renkamas organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas ir atsakyti raštu. Jei per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamas organas nepateikia atsakymo, darbdavys turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Kadangi teisės aktuose nėra reglamentuota, nuo kada 14 dienų terminas pradedamas skaičiuoti, tai prieš skiriant tarnybinę nuobaudą buvo neskubėta ir dar buvo palaukta iki 16 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos renkamame organe dirba profesionalūs teisininkai, tai 16 dienų terminą galima laikyti protingu terminu, per kurį galima buvo įvertinti tokios tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą ir duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Kadangi Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos renkamas organas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-03-02 raštą Nr. 40-S-3290 iš viso neatsakė, todėl darbdavys, šiuo atveju Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pasinaudojo jam suteikta teise ir 2009-03-18 įsakymu Nr. 40-TE-131 vyresniajai inspektorei I. J. paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Skundas atmestinas, priimtas įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda, paliktinas nepakeistas, nes paskirtas laikantis nustatytos tvarkos ir procedūrų, padarytas tarnybinis nusižengimas konstatuotas ir nustatytas pagrįstai ir tuo pagrindu pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda, kuri atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003-04-29 įstatymu patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, 2003-08-27 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka griežtai reglamentuota Tvarkos II skirsnio nuostatose. Šios teisės normos imperatyvios, jokių alternatyvų nenumato ir įstaigos vadovui bei tiriantiems nusižengimą asmenims – privalomos. Tvarkos 6 punktas numato, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus tarnybinį pranešimą apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Susipažinęs su byloje esančia tarnybinio patikrinimo medžiaga (b.l.13-62) teismas konstatuoja, jog atliekant tarnybinį patikrinimą Tvarkos buvo laikytasi.

Teismas atmeta ir pareiškėjos išsakytą nuomonę, kad ji laiku ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikti negalėjo dėl organizacinių kliūčių komisariato darbe – jai nebuvo suteikiamas transportas, neįteikiami šaukimai kviestiniams asmenims. Teismas šiuos argumentus atmeta, nes apklausiant teismo posėdžio metu liudytojais Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto II PK viršininką R. Š. , Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto II PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininką P. Š. , Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto II PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotoją S. M. jie nurodė, jog pareiškėja į juos, kaip vadovus, dėl kokių nors organizacinių nesklandumų nebuvo kreipusis nei žodžiu, nei raštu. Teismo nuomone, šie parodymai nenuginčyti, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėja būtų kreipusis į savo viršininkus dėl darbo organizavimo trūkumų ir jie į jos pastabas nebūtų sureagavę.

Tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą panaikinti tarnybinę nuobaudą taip pat grindžia tuo, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo buvo priimtas nesulaukus LR ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos išankstinio sutikimo. Teismas su šiuo argumentu nesutinka, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas į trečiąjį suinteresuotą asmenį raštu Nr. 4-S-3290 kreipėsi 2009-03-02 (b.l.19), o tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta atsakovo 2009-03-18 įsakymu (b.l.60), t.y. praėjus nuo kreipimosi 16 dienų. Teismas atmeta pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens išsakytus argumentus dėl to, kad vadovaujantis protingumo principu – 14 dienų terminas skaičiuojamas nuo rašto gavimo dienos. Nors tokia šio termino skaičiavimo tvarka tiesiogiai teisės aktuose neįtvirtinta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad asmuo gali atlikti priskirtas funkcijas arba prisiimtus įgaliojimus tik tada, kai jis tinkamai informuojamas dėl teisinio pagrindo atitinkamai procedūrai pradėti egzistavimo, terminas profesinei sąjungai pateikti atsakymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą turėtų būti skaičiuojamas nuo vidaus reikalų įstaigos paklausimo gavimo dienos. Profesinės sąjungos nuomone, skaičiuojant minėtąjį terminą nuo vidaus reikalų įstaigos paklausimo išsiuntimo dienos nebūtų užtikrinta Statuto 43 str. 4 d. įtvirtina profesinės sąjungos nario veiklos garantija, kadangi yra galimybė, jog užklausimą profesinė sąjunga gaus likus kelioms dienoms iki termino pateikti sutikimą pabaigos ar net pasibaigus 14 dienų terminui. Be to, dėl Tvarkos 26 punkte nustatyto termino taikymo turi būti vadovaujamasi įstatymo analogija pagal Viešojo administravimo įstatymo 22 str. 1 d. bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. Teismo nuomone, profesinės sąjungos renkamas organas, gavęs vadovo, priėmusio sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo profesinės sąjungos nariui, kreipimąsi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, per 14 dienų turi įvertinti pateiktą atitinkamą informaciją (visų pirma, tarnybinio patikrinimo išvadą), leidžiančią nustatyti padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį bei esmines jo aplinkybes, privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas bei atsakyti raštu. Jokio atsakymo nepateikimas per šį terminą, t.y. tylėjimas, prilyginamas sutikimui skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas sprendžia, jog tokius konkrečius terminus nustatantis teisinis reglamentavimas reikalingas siekiant, kad nebūtų nepagrįstai užvilkintas tarnybinės nuobaudos skyrimas, nes priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad susiklosčius vienoms ar kitoms aplinkybėms profesinės sąjungos kreipimąsi gali gauti ir daug vėliau – po kelių savaičių ar mėnesio, todėl yra numatytas 14 d. terminas, kuris turėtų būti skaičiuojamas ne nuo rašto gavimo profesinėje sąjungoje, o nuo jo išsiuntimo iš atitinkamos įstaigos ir kitoks termino pradžios skaičiavimas akivaizdžiai pažeistų darbdavio galimybę operatyviai ir veiksmingai taikyti tarnybinę atsakomybę bei užtikrinti drausmę. Kadangi norminiai aktai to nenumato, tai nepagrįsti trečiojo suinteresuoto asmens atstovės samprotavimai dėl to, kad atsakovas prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą turėjo pasiteirauti trečiojo asmens jo nuomonės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų pateikęs kokį nors atsakymą į atsakovo išankstinį paklausimą, o tai, teismo nuomone, taip pat rodo, kad šioje situacijoje trečiasis asmuo neveikė operatyviai ir sąžiningai.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai drausminė nuobauda būtų paskirta pažeidžiant nustatytą tvarką ar už nepadarytą nusižengimą, tai jos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 87, 88 str.1 d. 2 p.,

nusprendė:

Pareiškėjos I. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 40 – TE – 131 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei I. J. “ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.