- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- e2YT-12001-451/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05403-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po motinos E. K., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties.
Pareiškėja nurodė, kad mirus jos motinai E. K. jos palikimą priėmė pareiškėja V. K.. Motina E. K. su sutuoktiniu B G. K. 1990 m. vasario 20 d. išsituokė. Motina ir B G. K. santuokoje be pareiškėjos turėjo sūnų E. K.. Po palikėjos E. K. mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei pareiškėja V. K., nei brolis E. K., kuris šioje byloje yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Nors pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl kreipimosi į notaro biurą, tačiau palikimą iš tiesų priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldimą turtą sudaro namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika ir AB „Swedbank sąskaitoje esančio lėšos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. K. savo atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)., yra pareiškėjos V. K. ir suinteresuoto asmens E. K. motina. E. K. buvo išsituokusi, tai patvirtina ištuokos liudijimas. Po palikėjos E. K. mirties pareiškėjai liko baldai, namų apyvokos daiktai, lėšos sąskaitoje. Po palikėjos mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Pagal formuojamą Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja V. K., būdama palikėjos E. K. dukra, kaip savo valdė po jos mirties likusį turtą. Nei ji, nei jos brolis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė (el. bylos pareiškimo Nr. CBP- 7082 priedai).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. CK 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėja per CK 5.50 str. 5 d. nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 185 str.).
Palikimą po savo motinos E. K. mirties priėmė pareiškėja pradėdama faktiškai jį valdyti – pareiškėja, toliau naudojosi E. K. priklausančiais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika. E. K. iki pat mirties gyveno su pareiškėją, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, bei Gyventojų registro išrašas, kuriame pažymėta, kad E. K. nuo 1968 m. sausio 16 d. iki (duomenys neskelbtini). buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą minėtu adresu. Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja nuolat siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja V. K. priėmė palikimą po savo motinos E. K. mirties, pradėjusi atsiradusį palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant kitų paveldėtojų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Pareiškėja kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Teismas nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, priimti palikimą, atsiradusį po E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.