Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant privatiems kaltintojams M. R. J. ir R. J., jų atstovei advokatei Stasei Kupčiūnienei, gynėjai adv. Dianai Višinskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, turintis vidutinių specialiųjų poreikių lygį, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 03 02 Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus adresu Aušros g. 44, LT-44156 Kaunas, atsiuntė laišką su kreipimusi į darbo inspekcijos darbuotojus, kuriame šmeižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad M. R. J. su savo vyru yra „reti karjeristai, melagiai ir intrigantai. Žodžiu, žulikai, jie pardavė man priklausantį mišką, pinigus pasidalino ir mane paliko be nieko. Parduoto miško kaina 150 000 Lt. Jau 3 metai negaliu atgauti man priklausančių 75000 Lt“, tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią M. R. J. ir R. J. garbę ir orumą bei galinčią juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimą jais;

2011 03 20 Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus adresu Aušros g. 44, LT-44156 Kaunas, atsiuntė laišką, kuriame šmeižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad M. R. J. su savo vyru yra „reti karjeristai, melagiai ir intrigantai. Žodžiu, žulikai, jie pardavė man priklausantį mišką, pinigus pasidalino ir mane paliko be nieko. Parduoto miško kaina 150 000 Lt. Jau 3 metai negaliu atgauti man priklausančių 75000 Lt“, tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią M. R. J. ir R. J. garbę ir orumą bei galinčią juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimą jais;

2007 10 17 Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus adresu Aušros g. 44, LT-44156 Kaunas, atsiuntė laišką, kuriame šmeižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad M. R. J. su savo vyru neva disponuoja jo turtu, tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią M. R. J. ir R. J. garbę ir orumą bei galinčią juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimą jais;

2010 03 12 adresu (duomenys neskelbtini), LT-44168, Kaunas, atsiuntė laišką su kreipimusi į (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojus, Lietuvos miškininkus bei parapijos kleboną, kuriame šmeižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad R. J. ir žmona R. J. klasta išvilioję iš mano tėvų ir manęs parašus, pardavė man priklausantį mišką ir pinigus pasidaliję man nieko nedavė. Jau praėjo trys metai kaip aš negaliu atgauti man priklausančių pinigų. Taip pat jie man yra skolingi ir daugiau turto“, „jog buvo pasisavinta jo nuosavybė, taip pat, kad yra juodinamas ir jį stengiamasi eliminuoti nuo tėvų ir pažįstamų“, „R. J. yra skolingas už garažą“, vadina M. R. J. ir R. J. „aferistais, intrigantais, melagiais ir vagimis, žulikais“, tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią M. R. J. ir R. J. garbę ir orumą bei galinčią juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimą jais;

2008 11 28 adresu (duomenys neskelbtini), LT-44168, Kaunas, atsiuntė R. J. adresuotą laišką, su kreipimusi į (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojus, kuriame šmeižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad (duomenys neskelbtini) g. name Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena R. J. ir R. J., kurie yra „aferistai, vagys ir melagiai“, taip pat pataria „pasmerkti juos ir nedraugauti su jais“, tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią M. R. J. ir R. J. garbę ir orumą bei galinčią juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimą jais;

2011 01 12 adresu (duomenys neskelbtini), LT-44168, Kaunas, atsiuntė laišką, su kreipimusi į gimines ir pažįstamus, kuriame šmeižia M. R. J. ir R. J., skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad „mano brolis R. J., brolienė R. J., pusbrolis R. J. ir jo žmona J. J. naudodamiesi klasta, slapta pardavė mano motinos a.a. J. J. mums su R. J. paliktą mišką“, tokiu būdu paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią M. R. J. ir R. J. garbę ir orumą bei galinčią juos paniekinti ir pakirsti pasitikėjimą jais.

Teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad privatūs kaltintojai nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo K. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, todėl K. J. iš kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Privatus kaltintojas – civilinis ieškovas R. J. parodė, kad yra K. J. brolis. K. J. pasirašytas atsisakymas nuo miško pas notarę nieko bendro neturi su paveldėjimu, galėjo rašytis, galėjo nesirašyti. Jis paveldėjimą gavo iš tėvo. Pas notarę J. V. tėvas vienas kalbėjosi su K. ir perdavė paveldėjimą jam, R.. Jis mišką paveldėjo. Pas notarę buvo surašytas paveldėjimo liudijimas. Vieną dalį, trečdalį iškirto, 15 000 litų K. J. atidavė iš pirmosios dalies. Abi dukros mokėsi, reikėjo pinigų, o kirsti negalėjo daugiau, tai jie tą mišką su žeme pardavė. Gavo apie 40 000 litų. Neprisimena, kada tiksliai pardavė mišką. K. nurodoma suma 150 000 litų neatitinka tikrovės. Čia nebuvo jokio sukčiavimo. K. nesavanoriškai atvyko pas notarę, notarės sekretorė paskambino, iškvietė jį iš namų ir jis uždusęs atlėkė. Pas notarę užėjo ir pasirašė ant knygos, atsisakė savo dalies. K. buvo reikalas atsisakinėti palikimo dalies, ar neatsisakinėti. Jis pas notarę jam pasakė, kad jis daugiau nė cento negaus už šunybes ir už tokį elgesį. Norėjo duoti, bet kai taip... Jis pats su K. nieko nekalbėjo apie palikimo dalies atsisakymą. Nėra girdėjęs, kad kas nors jį būtų įkalbinėjęs atsisakyti savo dalies. Žino, kad ne R. J., o jis pas R. J. atvažiavo ir klausė, ar pasirašyti tą sutikimą, ar ne. R. J. sakė „jei nori pasirašyk, jei nenori nesirašyk“. Dalį pinigų K. atidavė, po paveldėjimo 15 000 litų, kai iškirto pirmą trečdalį miško. Po pardavimo miško pinigų jam nedavė, nemanė, kad būtų nusipelnęs. Tai pagrindžia vienu iš jo laiškų, kur jis sako: „neduok dieve būti tokių žmonių šeimos nariu“. Jeigu jam nereikalinga šeima, tai negi sakys, kad: „ateik priimk pinigus“. Žinias, nurodytas laiškuose, vertina labai neigiamai, jos labai žeidžia. Gavęs laiškus, jis susinervindavo, pradėdavo rankos drebėti. K. J. 10 metų nematė tėvo, pas mamą atėjo girtas į ligoninę. Per šitiek metų, kiek mirę tėvai, nė vienos gėlės nebuvo pasodinęs ant kapo. Jiedu su žmona viskuo rūpinosi. Kai pertvarkė pirmą namo aukštą, garažas tapo neatsiejama namo dalis, jo neatskirsi. Po mamos mirties tėvas paveldėjo turtą. Jis mamos turtą paveldėjo 1999-aisiais metais. Tėvas savo dalį perleido jam, nes negalėjo K. prisišaukti, jis nesirodė. Po tėvo mirties jie nesidomėjo, kieno vardu yra garažas - tėvo ar K.. Jie neturėjo tikslo jo paveldėti, ar už garažą reikalauti pinigų. Apie laiškus, siųstus jo žmonai į darbovietę, sužinojo iš žmonos. Buvo parašyti identiški laiškai jiems, klebonui, miškininkams, kaimynams. Klausinėti tų kaimynų, ar jie laiškus gavo, ar ne, buvo nepatogu. Namų adresu buvo gauta labai daug laiškų. Negali pasakyti, kad konkrečiai adresatai būtų gavę tuos laiškus. Tik viena kaimynė prasitarė, kad gavo. Tėvai K. rėmė, grąžino jo visas skolas. Buvo sodybą tėvas jam nupirkęs, bet jis paėmė ir pardavė, nuo to laiko nesirodė. Visos laiškuose paskleistos žinios yra melagingos. Palaiko 40 000 litų dydžio civilinį ieškinį. Ieškinio sumą grindžia: sveikatos sugadinimu, dėl ko teko gerti vaistus, gulėti ligoninėje. Tie laiškai taip sugadino sveikatą, kad išleidžia 500 Lt per mėnesį vaistams. Gulėjo beveik 2 mėn. ligoninėje stacionare. Sveikatos problemos susijusios su brolio veiksmais. Stresą patirdavo.

Liudytoja N. B. parodė, kad kaltinamąjį K. J. ir nukentėjusiuosius J. pažįsta, su jais nebendrauja, jie abudu yra jos pusbroliai. Ji nieko apie turtinius dalykus nežino, susitinka su jais tik per laidotuves. Jai nieko nežinoma apie K. J. rašytus laiškus. Apie turėtus J. J. žemės sklypus, miškus, žino tiek, kad tai dieduko palikimas. K. J. buvo susitikus, nežino, ar kalbėjo apie parduotą mišką. Gal ir sakė K. J., kad jo brolis yra pardavęs mišką, kainos nežino.

2011 03 02 Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui ir 2010 03 20 R. J. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus adresu atsiųstais laiškais (b.l. 6, 7, 8) nustatyta, kad K. J. kreipiasi į darbo inspekcijos darbuotojus teigdamas, jog M. R. J. ir R. J. yra „reti karjeristai, aferistai, melagiai ir intrigantai. Žodžiu, žulikai, jie pardavė man priklausantį mišką, pinigus pasidalino ir mane paliko be nieko. Parduoto miško kaina 150 000 Lt. Jau 3 metai negaliu atgauti man priklausančių 75000 Lt“ bei ragina „Pasmerkite ją ir bendraukite su ja“, abu laiškai identišku tekstu.

2010 03 12 R. R. J. adresu (duomenys neskelbtini), LT-44168, Kaunas, atsiųstu laišku (b.l. 11, 12, 13, 14) nustatyta, kad K. J. kreipiasi į (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojus, Lietuvos miškininkus bei parapijos kleboną teigdamas, kad M. R. J. ir R. J. „klasta išvilioję iš mano tėvų ir manęs parašus, pardavė man priklausantį mišką ir pinigus pasidalinę man nieko nedavė. Jau praėjo trys metai kaip aš negaliu atgauti man priklausančių pinigų. Taip pat jie man yra skolingi ir daugiau turto. Jie labai gerai užsimaskavę, o iš tikrųjų yra baisūs žmonės - aferistai, melagiai ir žulikai“ bei ragina „pasmerkite juos ir nebendraukite su jais“. Aiškina, kad ,,mama paliko man ir R. J. 8,9 ha miško, mano brolis R. J. su broliene R. J.... pardavė tą mišką, pinigus pasidalino, o man nieko nedavė. Gauta suma siekia 150 000 Lt. Mano brolis yra skolingas man ir už garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi ten yra du garažai ir jis abudu pasisavino... R. J. visaip stengiasi eliminuoti mane nuo tėvų ir pažįstamų“.

2008 11 28 adresu (duomenys neskelbtini), LT-44168, Kaunas, R. J. adresuotu laišku (b.l. 15, 16, 17) nustatyta, kad K. J. kreipiasi į (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojus nurodydamas, kad R. J. ir R. J. yra „aferistai, vagys ir melagiai, jie apgavo savo brolį K. J., negrąžindami jam priklausomą tėvų turtą“, taip pat pataria „pasmerkti juos ir nedraugauti su jais“, taip pat kreipiasi į parapijos kleboniją, LŽŪU miškininkystės fakultetą, Deltuvą – rektorių, visus gimines ir pažįstamus, Miškų institutą, kontorą, Darbo inspekciją, Pieno kombinatą, (duomenys neskelbtini) ir t. t., Klaipėdą ir Radviliškį, tačiau iš teksto matyti, kad rašo R. J.: ,,tu iš manęs pavogei mišką, dalį namo jo teritorijos, garažą, motinos žiedą su briliantais ir t. t. Pagalvok, kas iš esame vagis. Didesnių vagių kaip jūs pasaulis nėra matęs“.

2011 01 12 adresu (duomenys neskelbtini), LT-44168, Kaunas, R. R. J. atsiųstu laišku (b.l. 18, 19), nustatyta, kad K. J. kreipiasi į gimines ir pažįstamus, teigdamas, kad „mano brolis R. J., brolienė R. J., pusbrolis R. J. ir jo žmona J. J. naudodamiesi klasta, slapta pardavė mano motinos a.a. J. J. mums su R. J. paliktą mišką. Iki šios dienos (jau praėjo ketveri metai) R. J. su savo žmona R. J. neatsiskaito su manimi. Skolos suma siekia 75 000 Lt“, bei nurodo, kad dėl šios priežasties jis atsisako savo brolio R. J., R. J. bei jų dukterų, R. J. ir J. J. giminystės statuso.

Paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą (b.l. 37, 123) nustatyta, kad Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarė 1999 11 17 patvirtino, kad J. J., mirusios 1996 05 18 turtą paveldi mirusiosios sūnus R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldimą turtą sudaro 8,95 ha žemės sklypas - miškas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksuota žemės sklypo vertė – 140 042 Lt, bei piniginiai indėliai ir jų atkuriamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 116-117) nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1997 01 20 iki 1999 11 17 nuosavybės teise priklausęs J. J., paveldėjimo teisės pagrindu pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1999 11 17 priklausė R. J., kol 2007 10 23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kauno m. 7-ojo notaro biuro notarės J. V. pranešimu ir prie jo pridėtais priedais (b.l. 118-126) nustatyta, kad 1996 11 18 pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. priėmė savo mirusios motinos J. J. (mirė 1996 05 18) palikimą, o 1996 11 18 pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) mirusiosios sutuoktinis M. J. atsisakė nuo jam priklausiusios pagal įstatymą palikimo dalies R. J. naudai. Mirusiosios sūnus K. J. 1999 03 08 pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) palikimo atsisakė, 1999 11 17 R. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, reg. (duomenys neskelbtini). 2008 01 14 po M. J. mirties (mirė 1999 03 09) dėl paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą užvesta byla Nr. 1/2008, palikimą LR CK 5.62 str. pagrindu 2008 01 14 priėmė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Iš kompiuteriu parašyto ir ranka nepasirašyto laiško, kurio pradžioje nurodytas kreipinys „Sveikas, K.“, o pabaigoje nurodyta „Tavo broliene“, matyti, kad žadama parduoti turimą miško plotą ir nurodoma, kad „Gavus pinigus Tau bus ne tik prie liudininkų, bet ir patvirtinus pas notarą (kadangi mėgsti išsiginti ką gavęs ) paduota priklausanti už mišką pinigų dalis (iš tų, kiek gausime iš pirkėjo)“, (b.l. 113). Teismas šį laišką pripažįsta įrodymu byloje, nes M. R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad rašė laišką kaip išaiškinimą apie namus, o iš laiško turinio matyti, kad jame norima atsakyti į visas K. J. keliamas turtines pretenzijas, taip pat nurodomos aplinkybės, kurios K. J. nebuvo žinomos, pvz., tai, kad ,,už tėčio namie likusią pensiją ir savo pinigus pastatėme paminklą prie Jūsų Tėvų kapų“.

Teismas nepripažįsta įrodymu laiško kopijos (b.l. 114-115), kuriame aptariami atsiskaitymo už mišką variantai, nurodomos R. J. patirtos išlaidos tvarkant dokumentus, nes jis nėra pasirašytas, teismui šio laiško originalas nebuvo pateiktas, taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti duomenys, kuriuos teismas galėtų patikrinti įstatymų nustatyta tvarka apie šio laiško surašymo aplinkybes.

BK 154 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad už šmeižimą baudžiamas tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei. Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, mintys, idėjos, pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Informacijos paskleidimas yra jų pranešimas vienam, keletui ar neapibrėžtam skaičiui trečiųjų asmenų. Paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei faktas pats savaime nereiškia, kad tokia informacija gali paniekinti ar pažeminti asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad K. J. 2011 03 02 Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, 2010 03 20 R. J. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus adresu, 2007 10 17 R. J. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus adresu siųstuose laiškuose ne paskleidė melagingas žinias, galinčias pažeminti ir paniekinti R. J. ir M. R. J., o išsakė savo subjektyvią nuomonę apie juos ir jų poelgius. K. J., neigdamas savo kaltę nusikaltimų padarymu, pripažino, kad rašė šiuos laiškus, tačiau juos rašė ne tam, kad pažemintų ar apšmeižtų privačius kaltintojus, o kad juos sugėdintų, kad būtų grąžinti jam priklausantys pinigai už palikimo dalį, kurios jis atsisakė, įtakotas J. bei pusbrolio R. J., taip pat tikėdamas, kad įstaigos vadovas sugėdins savo pavaldinę, bei norėdamas perspėti kitus asmenis, kad jie su asmenimis, kurie jį apgavo ir pasisavino jo turto dalį, neturėtų nieko bendro, kad ir jiems taip neatsitiktų. Savo parodymus, kad paskleidė ne melagingas žinias, o nurodė tikrus faktus, K. J. grindė tuo, kad po mamos, kuri nepaliko testamento, mirties jam, kaip ir broliui R. J., pagal įstatymą priklausė palikimo dalis - žemė su mišku, kurios jis, įtakotas J. ir pusbrolio R. J. atsisakė, nes jam buvo paaiškinta, kad tokiu atveju, kai žemę su mišku paveldi vienas asmuo, greičiau yra sutvarkomi paveldėjimo ir turto pardavimo dokumentai, nes miško nereikia dalinti, rengti projektų, ir taip su juo bus greičiau atsiskaityta, tačiau tai, kad miškas buvo seniai parduotas, nuo jo buvo slepiama, be to, iki šiol su juo nėra atsiskaityta. Iš teismui pateiktų notarės J. V. pranešimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad po J. J. mirties, kuri mirė 1996 05 18, 1996 11 18 pareiškimu R. J. priėmė savo mirusios motinos palikimą, 1996 11 18 pareiškimu mirusiosios sutuoktinis M. J. atsisakė nuo jam priklausiusios pagal įstatymą palikimo dalies R. J. naudai. Nors privatūs kaltintojai M. R. J. ir R. J. nurodo, kad K. J. atsisakymas nuo palikimo nebuvo būtinas, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad R. J. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (1999 11 17), kol K. J. neatsisakė nuo savo palikimo dalies 1999 03 08 pareiškimu, ir tik gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, R. J. galėjo nekilnojamąjį turtą registruoti savo vardu ir pradėti rūpintis jo pardavimu. K. J. turėjo pagrindą manyti, kad pardavus mišką, su juo bus atsiskaityta, nes jam tai patvirtino brolienė M. R. J. laišku (b.l. 113), bei pusbrolis R. J., pas kurį jis kreipėsi patarimo su klausimu, ar tikrai R. J. su juo atsiskaitys, jei pasirašys atsisakymą. Liudytojos A. J. parodymais nustatyta, kad R. J. laidavo, kad R. J., pardavęs mišką, su K. J. atsiskaitys, taip pat R. J. sakė M. R. J., kad ji negalinti šitaip elgtis, privalo su K. J. atsiskaityti, o R. J. parodymais nustatyta, kad jo ir M. R. J. santykiai dėl šios bylos pašlijo. Tai, kad apie paveldėto turto pardavimą K. J. nebuvo pranešta ir jam neatiduota už parduotą mišką pinigų dalis, pripažino ir privatūs kaltintojai M. R. J. ir R. J.. Nors M. R. J., duodama parodymus, nurodė, kad ji nesikišo į brolių tarpusavio santykius ir turto dalybas, tačiau šie jos parodymai paneigti jos pačios laišku (b.l. 113) ir parodymais, kad ji šį laišką rašė, liudytojos A. J. parodymais, kuri nurodė, kad dėl nesantaikos tarp brolių, jos manymu, kalta M. R. J., jei ne ji, broliai tarpusavy sutartų, bei paties R. J. parodymais, kuriais jis pripažino, kad jie bendrai su M. R. J. mišką pardavė. Privačių kaltintojų M. R. J. ir R. J. nenuoseklūs parodymai pagrįstai teismą verčia abejoti jų duodamų parodymų teisingumu: M. R. J. nurodė, kad iškirtus pirmą biržę ji pati nunešė K. J. pinigus 15 000 Lt, vėliau duodama parodymus ji jau nurodė, kad ,,už pirmą biržę K. J. būtų gavęs pinigus, jei būtų atėjęs“, R. J. nurodė, kad jis paveldėjimą gavo iš tėvo, po mamos mirties tėvas paveldėjo turtą (nors šie teiginiai paneigti byloje esančiais dokumentais), pas notarę tėvas vienas kalbėjosi su K. ir perdavė paveldėjimą jam, R., tėvas savo dalį perleido jam, nes negalėjo K. prisišaukti, po miško pardavimo pinigų jam nedavė, nemanė, kad būtų nusipelnęs, dėl atsiskaitymo už garažą privačių kaltintojų parodymai taip pat nėra nuoseklūs, be to, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas taip pat sprendžia, kad K. J. turėjo realų pagrindą manyti, jog miškas parduotas už 150 000 Lt, nes paveldėjimo teisės liudijime, išduotame R. J., indeksuota žemės sklypo vertė nurodyta 140 042 Lt (b.l. 37, 123). 2007 10 17 R. J. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus adresu atsiųstame laiške teigiama, kad J. disponuoja K. J. priklausančiu turtu, kad jie ,,prisigrobė“ nemažai turto, įskaitant ir tėvų santaupas. Tai, kad teiginys ,,J.disponuoja K. J. priklausančiu turtu“, yra melagingas ir neatitinkantis tikrovės, turėjo įrodyti privatūs kaltintojai, tačiau jie teismui nepateikė jokių šią informaciją patvirtinančių ar paneigiančių duomenų, o tai, kad J. J. piniginiai indėliai ir jų atkuriamosios sąskaitos yra paveldėtos R. J., patvirtinama paveldėjimo teisės liudijimu. Neabejotina, kad apibūdindamas M. R. J. ir R. J. bei jų veiksmus, K. J. laiškuose pateikė negatyvų šių asmenų vertinimą. Nors vertinamieji teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau jie yra pagrįsti ne prasimanymais, o aukščiau aptartais faktais, todėl teismas sprendžia, kad K. J. savo laiškuose paskleidė ne tikrovės neatitinkančią informaciją, o savo neigiamą nuomonę apie R. J. ir M. R. J.. Byloje ištirtais įrodymais nepaneigta, kad K. J. 2011 03 02, 2010 03 20, 2007 10 17 laiškuose išsakyta nuomonė neturėtų jokio faktinio pagrindimo ir visiškai prieštarautų egzistuojančių faktinių duomenų esmei. Be to, K. J. veikoje nenustatyta subjektyvioji šio nusikaltimo pusė – tiesioginė tyčia. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, kai kaltininkas suvokia, jog jis skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau jeigu asmuo yra įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. K. J. nurodė, kad jis nesiekė apšmeižti brolį ir brolienę, tik norėjo juo sugėdinti, kad jie atiduotų jam priklausančią palikimo dalį, bei perspėti kitus, kad jie su, jo nuomone, nesąžinigais privačiais kaltintojais neturėtų reikalų, laiškuose rašė tikrą teisybę, kad jie jį apgavo ir su juo neatsiskaito. Byloje nenustatyta, kad K. J. laiškai ir juose esantis turinys buvo motyvuoti sąmoningo ketinimo pakenkti M. R. J. ir R. J., todėl jo veikoje nėra subjektyviųjų tiesioginės tyčios šmeižti ar pažeminti juos požymių. Teismas taip pat nenustatė, kad K. J. 2011 03 02, 2010 03 20, 2007 10 17 rašyti laiškai paniekino ar pažemino privačius kaltintojus ar pakirto pasitikėjimą jais. Nors M. R. J. parodė, kad iš darbo buvo priversta išeiti dėl darbovietėje gautų laiškų, kuriuos visi aptarinėjo, ir jai dėl to buvo nesmagu, tačiau liudytojo L. M. parodymais nustatyta, kad M. R. J. iš darbo išėjo ne dėl laiškų, o sukakus valstybės tarnyboje nustatytam amžiui – 65 m., po gautų laiškų M. R. J. teigiamas įvaizdis nepasikeitė, nes ji buvo gera darbuotoja, o visi kiti byloje apklausti liudytojai parodė, kad jų santykiai su privačiais kaltintojais yra geri ir jų nuomonė apie juos nėra pakitusi.

Teismo nutartyje perduoti pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje (b.l. 49-50) buvo neteisingai nurodyta R. J. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus adresu atsiųsto laiško data - 2011 03 20. Ištyrus bylos rašytinius įrodymus nustatyta, kad šis laiškas buvo išsiųstas 2010 03 19 ir gautas 2010 03 20, todėl laikytina, kad K. J. buvo kaltinamas nusikaltimu, padarytu 2010 03 20.

Teismas nelaiko, kad 2011 01 12 R. R. J., 2008 11 28 R. J., 2010 03 12 R. R. J. atsiųstuose laiškuose esanti informacija buvo paskleista, nes byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šie laiškai, nors ir buvo kreipiamasi į gatvės gyventojus, miškininkus ir kitus adresatus, tačiau buvo siųsti R. J. ir M. R. J. adresu, šiuose laiškuose buvo išdėstyta juos asmeniškai liečianti informacija, iš 2008 11 28 laiško turinio matyti, kad kreipiamasi konkrečiai į R. J. kreipiniu ,,tu“. Nors K. J. pripažino, kad vieną iš laiškų nusiuntė parapijos klebonui, tačiau privatūs kaltintojai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad parapijos klebonas tokį laišką gavo. M. R. J. ir R. J. nurodė, kad vieną iš laiškų lyg ir gavo kaimynė, tačiau jie teismui nenurodė, kurį konkrečiai laišką, kuri kaimynė ir kada gavo, t. y. nesuteikė galimybės teismui patikrinti šią aplinkybę, kad teismas galėtų pripažinti, jog informacija, buvusi laiškuose, tikrai buvo paskleista. Liudytoja J. B. J. nurodė, kad būtent M. R. J. jai davė paskaityti vieną iš laiškų, kuriame J. buvo įvardinti ,,aferistais“, tačiau, kadangi M. R. J. savanoriškai supažindino kitą asmenį su laiško turiniu, tai taip pat negali būti pripažinta, kad laiške esančią informaciją paskleidė K. J.. Liudytojos J. J. parodymais nustatyta, kad ji yra gavusi iš K. J. laišką, kuriame buvo kalbama apie kažkokias skolas, palikimus, tačiau teismui nebuvo pateiktas pats laiškas, liudytoja teigia jį sunaikinusi, todėl teismas negali konstatuoti, kad liudytoja parodymus davė būtent apie kaltinime K. J. nurodytus laiškus. Laiškų, kuriuose išdėstoma informacija, liečianti asmeniškai privačius kaltintojus, gavimas pačių privačių kaltintojų, negali būti pripažintas, kaip melagingų žinių, galinčių paniekinti ar pažeminti juos arba pakirsti pasitikėjimą jais, paskleidimas, t. y. šiuose laiškuose nėra BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės, todėl K. J. veikoje nėra nusikalstamų veikų sudėties.

Nenustačius K. J. veikoje nusikaltimų, numatytų BK 154 str. 1 d., sudėties, jis iš kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 154 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

M. R. J. ir R. J. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

K. J. iš kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. (2011 03 02 laiškas), 154 str. 1 d. (2010 03 20 laiškas), 154 str. 1 d. (2007 10 17 laiškas), 154 str. 1 d. (2011 01 12 laiškas), 154 str. 1 d. (2008 11 28 laiškas), 154 str. 1 d. (2010 03 12 laiškas) išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. R. J. ir R. J. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.