Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-340-508/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
1S-340-508/2014
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-01138-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Tomas Liutauras Petkauskas
Bylos Nr. 1S-340-508/2014
Proceso Nr. 1-22-1-01138-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)2.1.16.1.2.2.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, kaltinamojo M. K. gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta – Jungtinėje Karalystėje, teistas,

kaltinamas tuo, jog 2013-10-29 apie 01.00 val. Laisvės al. prie 51A namo kieme, Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su A. A. ir R. M., tikslu pagrobti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą Indijos piliečių A. J. ir M. S. atžvilgiu, o būtent R. M. ant žemės pargriovus nukentėjusįjį A. J. ir grasinant įrėmus į kaklą nenustatytu daiktu, jis kartu su A. A., nukentėjusiajam M. S., sudavė 3 smūgius kumščiais į veidą, o šiam nukritus ant žemės, abu su A. A. iškraustė M. S. kelnių kišenes ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 700 litų vertės su jame įdėtomis dviem SIM kortelėmis 10 ir 20 litų vertės ir 200 litų, viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam M. S. priklausančio turto už 930 litų, po ko A. A. pribėgęs prie R. M. laikomo ant žemės A. J., iškraustė nukentėjusiojo A. J. kelnių kišenes ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 351 Oi“ 50 litų vertės su jame įdėta „Pildyk" SIM kortele 5 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „HTC" 250 litų vertės su jame įdėta „Pildyk" SIM kortele 5 litų vertės ir 320 litų, viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam A. J. priklausančio turto už 630 litų, šiais savo veiksmais M. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 1 d.

M. K. sulaikytas 2013-10-29 d. 01.30 val. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. pagrindu, o Kauno apylinkės teismo 2013-10-30 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – trims mėnesiams, skundžiama 2014-01-27 nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2014-01-29, BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p., numatytais pagrindais.

Šalies argumentai

K. M. K. skundu prašo panaikinti 2014-01-27 Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį. Skunde nurodo, kad jis prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., nurodė visas žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atlygino padarytą turtinę žalą. Turi pastovią gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, jo mamai Z. S. nustatytas 10 proc. darbingumas (b. l. 101-102, 1 t.) , jai reikalinga nuolatinė slauga. Jis buvo teistas Lietuvoje 2007-06- 29 pagal BK 286 str. – 12 MGL bauda, tačiau byloje nėra Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžio, iš kurio vienareikšmiškai, pagrįstai galima būtų teigti, jog jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Skiriant suėmimą jis buvo įtarimas pagal BK 180 str. 2 d., t. y. sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau šiuo metu kaltinimas pasikeitęs į apysunkį, todėl kaltinamojo nuomone, BPK 122 str. numatytų pagrindų nėra, ir kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti švelnesne kardomąją priemone.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino nustatymo klausimus būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai kaltinti M. K. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tokie duomenys yra įtvirtinti kaltinamajame akte: nukentėjusiųjų A. J. ir M. S. parodymai, kaltinamųjų A. A., R. M. parodymai, paties M. K. prisipažinimas, daiktiniai įrodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Tačiau teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam M. K. taikomo suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. (BPK 122 str. 8 d.). M. K. kaltinamas apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. padarymu, už kurį įstatymas numatyta ir laisvės atėmimo iki 6 metų, bausmę, todėl suėmimo paskyrimui buvo įstatyminis pagrindas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nustatyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Ir nors kaltinamajam gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju jos pakanka manyti, kad M. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apylinkės teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgė ir į kitas aplinkybes: kaltinamasis M. K. išsituokęs, nedirba, taigi neturi jokio pakankamo legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio. Nėra duomenų, liudijančių apie jo glaudžius šeimyninius, socialinius ryšius. Nors skunde nurodo, kad turi slaugos reikalaujančią motiną, tačiau nepateikė duomenų, kad būtent jis ja rūpinasi ir yra paskirtas jos slaugytoju. Be to, jo gyvenamoji vieta deklaruota Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje gyvenamoji vieta nurodoma taip pat skirtinga nuo motinos, taigi šios aplinkybės leidžia abejoti, jog tik jis vienas rūpinasi slaugoma motina.

Nors kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir už jį yra atlyginta dalis žalos nukentėjusiesiems, tai taip pat nepaneigia galimybės vengti teismo, nes bylos nagrinėjimas dar tik prasidėjęs.

Taigi kaltinamojo M. K. nurodytos aplinkybės nepaneigia jo galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo, siekiant išvengti gresiančios bausmės. Apygardos teismas pritaria išvadai, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas kardomosios priemonės suėmimo skyrimui yra nustatytas.

Teismas taip pat teisingai įvertino, kad yra ir kitas pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę ­– būtent, pagrįstai manant, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Tai patvirtina tokie duomenys, kad M. K. kaltinamas apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. ir įtraukto į BPK 122 str. 4 d. veikų sąrašą, padarymu, praeityje teistas, be to teistas ir Didžiojoje Britanijoje, bausmės vykdymas pagal ten priimtą nuosprendį atidėtas, taigi, tai rodo jo polinkį nusikalsti. Nusikaltimai sietini ir su legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimu, nes nusikaltimas padarytas siekiant materialinės naudos. Taigi, teisėja pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus, todėl BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindas nustatytas.

Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiame bylos nagrinėjimo etape yra visi pagrindai M. K. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, todėl naikinti M. K. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimą, skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

nutaria:

kaltinamojo M. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius