- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-2216-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26166-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- I. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zitos Smirnovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
I. S. prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1990-09-21 su atsakove A. S. dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su vaikais; padalinti santuokoje įgytą turtą ir atsakovei priteisti 0,09 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), o jam priteisti 113800 Lt kompensaciją. Paaiškino, kad santuokoje gimė trys vaikai, iš kurių sūnus L. S. ir dukra J. S. yra nepilnamečiai. Prieš tris metus pašlijo jo santykiai su atsakove, ji pradėjo jį barti, žeminti, apkalbinėti, pareiškė, kad nebenori su juo gyventi ir išvarė iš namų. Tokiam elgesiui turėjo įtakos atsakovės giminaičiai, kurie nuo pat santuokos pradžios buvo priešingai jo atžvilgiu nusistatę. Santuokos metu įgytą turtą prašo padalinti jo nurodytu būdu. Jis yra Baltarusijos pilietis ir neturi teisės į žemės sklypo nuosavybę Lietuvoje. Dėl šios priežasties prašė visą turtą priteisti atsakovei, o jam piniginę kompensaciją už įgytą santuokos metu ½ turto dalį. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nepalaikė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nepripažino, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesutiko su ieškovo siūlomu turto padalijimu. Gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kitus statinius prašė dalinti tarp šalių natūra po ½ dalį kiekvienam, nes ji negali išmokėti ieškovui kompensacijos. Sutiko, kad žemės sklypas būtų priteistas jai, o ji išmokėtų už jo ½ dalį ieškovui 11250 Lt kompensaciją. Prašė nustatyti jos siūlomą ieškovo bendravimo su vaikais tvarką ir vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Bylos nagrinėjimo metu ieškinio dalį dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo prašė atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė įregistruotą 1990-02-21 santuoką tarp I. S. ir A. S. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę – „S.“. Priteisė atsakovei natūra žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 113 000 Lt vertės; gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), 64100 Lt vertės; pagalbinį pastatą, (duomenys neskelbtini), 63500 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini). Viso priteisė turto už 240 600 Lt. Įpareigojo atsakovę išmokėti ieškovui 120300,00 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį. Nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Padarė išvadą, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširusi, sutuoktiniai bendrai ūkio netvarko, nepalaiko santuokinių ryšių. Nagrinėjant bylą sutuoktiniai sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Sutuoktiniai santuokoje įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pagalbinį pastatą. Viso sutuoktinių bendro dalintino turto vertė – 240600 Lt, kuris abiejų sutuoktinių prašymu dalinamas lygiomis dalimis. Kadangi ieškovas yra Baltarusijos pilietis ir negali įsigyti žemės nuosavybės teise, žemės sklypas ieškovui negali būti skiriamas, o neturėdamas žemės jis negalės naudotis namo dalimi, todėl žemės sklypas natūra priteisiamas atsakovei, taip pat ir pastatai, o ieškovui atsakovė turi išmokėti 120300 Lt kompensaciją. Ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Vaikų išlaikymo klausimas byloje nenagrinėtas, nes išlaikymas vaikams priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 nutartimi. Ieškovo bendravimo tvarka su vaikais nenustatyta, nes nei ieškovas, nei atsakovė neparašė nustatyti bendravimo tvarkos su vaikais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
A. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-03 sprendimą panaikinti dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir priimti naują sprendimą, padalinant ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą ieškovui priteisiant natūra 64100 Lt vertės pastatą (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisiant 63500 Lt vertės pastatą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Apeliantė prašo priteisti iš ieškovo atsakovei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikant tinkamo įrodymų vertinimo, materialinės teisės normų taikymo ir vieningos formuojamos teismų praktikos, įpareigojo atsakovę išmokėti ieškovui 120300 Lt kompensaciją, neatsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teismas be įrodymų nustatė negalimumą ieškovui ir atsakovei naudotis natūra atskirais praktiškai vienodo vertės pastatais, kai iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, jog tokia nuosavybės naudojimo tvarka nusistovėjo trys metai iki bylos pradėjimo teisme momento ir tęsiasi iki šio laiko, be pagrindo neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus ir tą aplinkybę, jog abi šalys dėl savo materialinės padėties be viso turimo turto pardavimo kompensacijų viena kitai išmokėti nepajėgs, o kompensavimo mechanizmo taikymas sukels neigiamas pasekmes nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygoms.
Atsiliepimas
I. S. atsiliepimu prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą. Teismas teisingai nusprendė, kad dalintino turto natūra abiem sutuoktiniams padalyti negalima ir priteisė visą turtą apeliantei, įpareigojant ją sumokėti ieškovui piniginę kompensaciją. Būdama vienintele namo, ūkinio pastato ir žemės sklypo savininkė ir galėdama laisvai savo nuožiūra jais disponuoti, ji galės spręsti kaip, nepažeidžiant vaikų teisių į gyvenamąjį būstą, išmokėti priteistą kompensaciją ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.). Kadangi apeliantė prašo panaikinti teismo sprendimą tik dalyje dėl turto padalijimo apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik šioje apimtyje.
Ieškovo nurodomas asmens kodas, šalių paaiškinimai bei asmens paso kopija (b. l. 148) tvirtina, kad ieškovas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Baltarusijos Respublika neatitinka Lietuvos parinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų pagal Konstitucijos 47 str. 3 d. įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 str., todėl remiantis šio konstitucinio įstatymo 6 str. 2 d. Baltarusijos Respublikos piliečiui draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę (nors žemę jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka). Todėl ginčo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), negali būti dalijamas natūra ir priskirtas valdyti ieškovui asmenine nuosavybės teise. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad dėl šios aplinkybės ieškovui negali būti paskirtas vienas iš pastatų, kuriuos sutuoktiniai įsigijo gyvendami santuokoje. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia užsienio piliečiams įsigyti pastatus nuosavybės teise ir juos naudoti. Ta aplinkybė, kad pastatas yra pastatytas žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso kitam savininkui, suteikia teisę tiek pastato savininkui, tiek žemės savininkui prašyti nustatyti servitutą, kad pastato savininkas galėtų juo naudotis, o žemės savininkas įgyja teisę į nuostolių atlyginimą dėl servituto nustatymo vienkartine ar periodine kompensacija (CK 4.129 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodęs, kad remiantis CK 3.127 str. 3 d. sutuoktinių turtas dalijamas natūra, padarė nepagrįstą išvadą, kad sutuoktinių turto – dviejų pastatų tame pačiame žemės sklype padalinti natūra nėra galimybės. Ši išvada nepagrįsta dar ir dėl to, kad į bylą pateikti atsakovės turtinių galimybių įrodymai tvirtina, kad jos mėnesinės pajamos tesudaro 1000 Lt per mėnesį, ji augina du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui iš atsakovo gauna tik 700 Lt. Todėl pagrįstas ir protingas jos paaiškinimas, kad kompensaciją ieškovui išmokėti ji nėra pajėgi. Todėl yra pagrindas padalinti santuokoje įgytą turtą tarp šalių ieškovui paskiriant asmeninės nuosavybės teise pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) 64100 Lt vertės, atsakovei paskiriant pastatą – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) 63500 Lt vertės bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 113000 Lt vertės.
Kompensacijos už mažesnę tekusią sutuoktinių turto dalį dydžio klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovė, prašydama jai paskirti ūkinį pastatą, o ieškovui gyvenamąjį namą, nepateikė teismui siūlymo, kokiu būdu ieškovas galės naudotis žeme tam, kad galėtų naudotis gyvenamuoju namu. Todėl tokios aplinkybės nagrinėjimas priskirtinas pirmosios instancijos teismui, kadangi atsakovė, o taip pat ir ieškovas, turi pateikti pasiūlymus dėl servituto naudotis žeme nustatymo tam, kad galėtų tinkamai naudotis gyvenamuoju namu. Kompensacija už nustatytu servitutu naudojimąsi, taip pat kompensacija už gyvenamuoju namu užstatytą žemės sklypo plotą, gali būti įskaitoma į ieškovui mokėtiną kompensaciją už nukrypimą nuo sutuoktinių turto lygių dalių, todėl šie klausimai, atsižvelgiant į tai, kad turi tiesioginį ryšį su dalinamu sutuoktinių turtu, bei į tai, kad byloje pateikti įrodymai apie šalių turtinę padėtį rodo, kad abiems šalims kompensaciją mokėti yra sudėtinga, nagrinėtini vienoje byloje.
Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai, nors turėtų išlaidų pateisinamus dokumentus šalys pateikė (b. l. 23, 87, 88), todėl išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui baigus nagrinėti bylą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-03 sprendimą dalyje pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria atsakovei A. S. natūra priteisti žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) 113000 Lt vertės; gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), 64100 Lt vertės; pagalbinis pastatas, (duomenys neskelbtini), 63500 vertės, esantys (duomenys neskelbtini). Viso priteista turto už 240600 Lt, panaikinti ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:
A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) 113000 Lt vertės ir pagalbinį pastatą, (duomenys neskelbtini), 63500 vertės, esančius (duomenys neskelbtini).
I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), 64100 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį, kuria atsakovė A. S. įpareigota išmokėti ieškovui I. S. 120300 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančią didesnę turto dalį, panaikinti ir šioje dalyje, taip pat dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimo, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.