Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-361-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
1A-522-361-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Arvydas Daugėla, Valentinas Janonis
Nuteistasis
A. K.
Nukentėjusysis
A. P.
Advokatai
Eugenijus Paročka
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-361/2010Teisėja I. Krušienė Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.5.2.; 2.1.15.1.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Arvydo Daugėlos ir Valentino Janonio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,gynėjui advokatui Eugenijui Paročkai,nuteistajam A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-29 nuosprendžio, kuriuo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d, 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš A. K. nukentėjusiajai A. P. priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2008-03-13, nuo 13.00 val. iki 15.00 val., Klaipėdos apygardos teisme, Herkaus Manto g. 26, Klaipėdoje, nagrinėjant apeliacine tvarka civilinę bylą Nr. 2A-140-112/2008, turėdamas tyčią įgyti didelės vertės svetimą turtą bei išvengti turtinės prievolės, panaudodamas apgaulę, t. y. nutylėdamas faktą, kad 2008-01-04 mainų sutartimi perleido ¼ dalį buto (duomenys neskelbtini), D. R. ir J. R. ir kad jam nuosavybės teise minėtas turtas nebepriklauso, derėjosi su A. P. dėl šio turto ir pasirašė taikos sutartį, kuria A. P. įsipareigojo sumokėti A. K. 80 000 Lt kompensaciją už jam priklausančią ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsisakė savo reikalavimo A. K. dėl skolos už elektros energiją ir gamtines dujas ir Klaipėdos apygardos teismas 2008-03-13 nutartimi šią taikos sutartį tarp A. P. ir A. K. patvirtino.Taigi A. K. įgijo teisę reikalauti iš A. P. 80 000 Lt piniginės kompensacijos bei išvengė turtinės prievolės sumokėti A. P. 566,42 Lt kompensaciją už sunaudotą elektros energiją bei 45,04 Lt kompensaciją už dujas. Tačiau A. K. nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi A. P., sužinojusi apie apgaulę, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo bei 2008-03-13 Klaipėdos apygardos teismo nutarties vykdymo sustabdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nepriteisti A. P. neturtinės žalos. Nurodo, kad 2008-03-13, nuo 13 val. iki 15 val., Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjamas jo apeliacinis skundas byloje Nr. 2A-140-112/2008 dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, bet jam nebuvo pranešta, jog reikės kalbėti apie savo turtinę padėtį. A. P. byloje Nr. 2-6621-642/07 neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas teigia, kad 2008-03-13 sudarė taikos sutartį su A. P., kad jam iki 2008-06-13 būtų sumokėta kompensacija už ¼ dalį buto, (duomenys neskelbtini). Po taikos sutarties A. P., sužinojusi, kad jis, A. K., su J. R. sudarė 2008-01-04 mainų sutartį Nr. 153, 2008-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą byloje Nr. 2-4746-637/2008 dėl proceso atnaujinimo, pridėjo 2008-04-03 Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad A. P. priklauso ¾, o A. K. – ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Paminėtas Registro išrašas suklaidino prokurorę ir teismą.

Apeliantas teigia, jog pagal jo pateiktą išrašą matyti, kad jam nuo 2001-10-22 iki 2002-03-12 priklausė ½ dalis buto. Dėl skolų, susidariusių už komunalines paslaugas, jis patyrė 20000 Lt turtinę žalą. Kaip jam minėjo advokatas, motina I. O. K. jam, A. K., turėjo sumokėti kompensaciją, todėl jis 2008-03-13 ir sudarė taikos sutartį su A. P.. LAT 1998-12-22 senato nutarime Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 2 p. numatyta, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo savarankiškai perleidžia turtą ar teisę į jį, manydami, kad kitas asmuo turi teisę turtą gauti. Apylinkės teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nepareikalavo iš A. P. pateikti įrodymus, jog ji kreipėsi į banką, kad gautų 80000 Lt paskolą, neįrodyta, jog ji patyrė stresą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nepagrįstai liko nenubaustas liudytojas J. R. melagingai byloje parodęs, jog už jį, A. K., sumokėjo 3000 Lt skolą už komunalines paslaugas, kadangi byloje pateikti duomenys, kad skolų nėra. Be to, nukentėjusioji melagingai teigė, kad jis, A. K., nėra dirbęs ir buvo išlaikomas, tokiems nukentėjusiosios teiginiams paneigti pateiktos pažymos iš buvusių darboviečių ir „Sodros“.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.

Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad A. K. nemano, jog padarė nusikalstamą veiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas A. K. veiką kvalifikavo teisingai. BK 182 str. numatytas sukčiavimas yra savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tarp A. K. ir A. P. vyko teisminiai ginčai dėl turto – buto, (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčiai jie buvo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007-11-08 buvo priėmęs sprendimą dėl nuosavybės atidalijimo, kurį A. K. apeliacine tvarka apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Kol byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, A. K. 2008-01-04 mainų sutartimi perleido jam priklausiusią ¼ ginčijamo buto kitiems asmenims – J. R. ir D. R. (b. l. 38–40, t. 1). Tačiau apie šį sandorį A. P. nepranešė, tai pripažino ir teisiamajame posėdyje, nurodydamas, kad apie mainų sutartį apygardos teisme nepasakė, nes niekas jo apie tai neklausė (b. l. 17, t. 2). Nepaisydamas to, A. K., jau nebebūdamas ¼ dalies ginčijamo buto savininku, 2008-03-13 sudarė taikos sutartį su A. P., pagal kurią pastaroji iki 2008-06-13 įsipareigojo A. K. sumokėti piniginę 80000 Lt kompensaciją, atsisakė reikalavimų A. K. dėl elektros energijos ir gamtinių dujų (b. l. 29–31; 34–35, t. 1). Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį A. K. įgijo reikalavimo teisę į A. P., išvengė turtinės prievolės sumokėti pinigines sumas už elektros energiją ir dujas. Akivaizdu, jog A. P., sudarydama taikos sutartį su A. K., klaidingai manė, jog jis vis dar yra ginčo buto dalies savininkas ir būtent todėl sutiko įsipareigoti jam sumokėti piniginę kompensaciją. Nukentėjusioji apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad po taikos sutarties sudarymo sutiko J. R. ir tik tada sužinojo apie mainų sutartį tarp A. K. ir J. R. (b. l. 16, t. 2). Šiuo atveju apgaulė pasireiškė tuo, jog A. K. nutylėjo faktą, kad taikos sutarties sudarymo metu jis jau nebebuvo ginčo buto dalies savininkas, tačiau sutiko, jog A. P. pagal taikos sutartį prisiimtų tam tikrus finansinius įsipareigojimus, o nukentėjusioji dėl A. K. apgaulės – nutylėto fakto, kad jis jau nebėra ginčo buto dalies savininkas, sutiko jam sumokėti piniginę kompensaciją bei atsisakė kitų reikalavimų. Tokie A. K. veiksmai visiškai atitinka sukčiavimo nusikaltimo, numatyto BK 182 str., požymius. Kadangi A. P., sužinojusi apie apgaulę, ėmėsi priemonių, jog būtų sustabdytas taikos sutarties vykdymas bei kreipėsi į pareigūnus, laikoma, jog A. K. nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios, todėl jo veiką apylinkės teismas pagrįstai pripažino pasikėsinimu sukčiauti. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai įvertino, jog A. K. pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą bei išvengti turtinės prievolės, todėl jį pagrįstai nuteisė pagal BK182 str. 2 d.

Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė vadovautis BK 62 str. 2 d., skirti švelnesnę bausmę, nurodė, kad A. K. teisiamas pirmą kartą. BK 182 str. 2 d., pagal kurią A. K. nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, todėl net ir pirmą kartą teisiamam asmeniui gali būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis. BK 62 str. numato galimybę, pažymėtina – ne pareigą, skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, tačiau turi būti nustatoma šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių visuma. Pagal BK 62 str. 2 dalį švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš būtinų alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 str. 2 dalies 1–6 punktuose. Vadinasi, sprendžiant BK 62 str. 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šiuo atveju kolegija nemano, jog A. K. būtų galima taikyti BK 62 str. 2 d., kadangi nenustatyta jokių nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nesant pagrindo skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę, A. K. pagrįstai skirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Skirdamas A. K. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri ir taip yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nuteistojo asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes, todėl laikyti skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

A. K. apeliacinio skundo argumentai apie neva jo patirtą žalą dėl įsiskolinimų už komunalines paslaugas bei motinos skolas jam, apie J. R. neva sumokėtas sumas už komunalines paslaugas neturi jokios įtakos A. K. veikos kvalifikacijai, todėl atmestini. Taip pat atmestini ir teiginiai, apie tai, jog, pasak apelianto, A. P. melagingai teigė, kad jis nėra dirbęs ir buvo išlaikomas, nes aplinkybė, ar A. K. turėjo darbą ar ne, nėra reikšminga baudžiamajai bylai dėl A. K. sukčiavimo sudarant su A. P. taikos sutartį.

Nuteistasis nesutinka su neturtinės žalos priteisimu A. P., teigia, kad žala neįrodyta. Vadovaujantis BPK 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas A. P. iš A. K. priteisė 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, išdėstė motyvus dėl priteisiamos žalos dydžio, vadovavosi Lietuvos Respublikos CK numatytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, įvertino, kad dėl neteisėtų A. K. veiksmų A. P. patyrė stresą, emocinę įtampą, nes nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti jos brolis, nepatogumus, nes kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo, tačiau teismas atsižvelgė ir į A. K. turtinę padėtį ir žymiai sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Kolegija taip pat pažymi, kad nukentėjusioji apie tyčinius savanaudiškus bei nusikalstamus A. K. ketinimus sužinojo atsitiktinai, kitam asmeniui (J. R.) ją informavus apie mainų sandorį, vadinasi, tik dėl atsitiktinumo ji nesiėmė realių veiksmų kredito gavimui, tai būtų galėję lemti ir turtinės žalos atsiradimą. Nors A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas nepareikalavo iš A. P. pateikti įrodymus, jog ji kreipėsi į banką, kad gautų 80000 Lt paskolą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kreipimasis į banką dėl paskolos suteikimo nebuvo vienintelis ir esminis motyvas nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Be to, ir be rašytinių duomenų nekyla abejonių, kad 80000 Lt suma, kurią nukentėjusioji pagal taikos sutartį buvo įsipareigojusi sumokėti apeliantui, yra pakankamai didelė, jog asmuo ją galėtų sumokėti, neimdamas jokio kredito, todėl visiškai tikėtina, jog nukentėjusioji galėjo domėtis paskolos gavimo galimybėmis. Kolegija sutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris yra pakankama piniginė kompensacija už nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus bei nepatogumus, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Arvydas DaugėlaValentinas Janonis