Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-02-05 · Administracinė byla Nr. P-502-29-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2013-08-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. P-502-29-14Nutartis · 2014-02-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
P-502-29-14
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01111-2011-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
Atsakovas
Neįgalumo
Pareiškėjas
R. J.
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Kategorijos
  • 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P502-29/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01111-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 80.9; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-13/2013 pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus (toliau – ir NDNT Klaipėdos I skyrius) 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2426; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SS-3714; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-242; 4) įpareigoti NDNT iš naujo atlikti jo darbingumo lygio vertinimą ir darbingumo lygį nustatyti nuo 2008 m. rugsėjo 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs R. J. apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. priėmė naują sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-13/2013 – pareiškėjo R. J. skundą tenkino: panaikino Komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-242, NDNT 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. SS-3714 ir NDNT Klaipėdos I skyriaus 2010 m. rugsėjo 24 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2426, ir įpareigojo NDNT Klaipėdos I skyrių iš naujo atlikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą.

II.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2013 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas R. J. prašymas dėl teismo išlaidų administracinėje byloje Nr. A756-13/2013 atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo NDNT 178 Lt teismo išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A756-13/2013, kurioje prašoma atlyginti patirtas išlaidas, 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu patenkino visus R. J. skundo reikalavimus. Tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 128 Lt transporto išlaidų, susijusių su važiavimu į Vilniaus miestą dėl dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį bei 19,50 Lt dienpinigių. Pagrįsdamas prašymą priteisti 128 Lt transporto išlaidų, jis pateikė autobuso bilietus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas 2013 m. gegužės 14 d. 4.10 val. vyko iš Klaipėdos į Vilnių (bilieto kaina 32 Lt), o 10.35 val. – iš Vilniaus į Klaipėdą (bilieto kaina 32 Lt), taip pat 2013 m. liepos 30 d. 4.10 val. vyko iš Klaipėdos į Vilnių (bilieto kaina 32 Lt), o 11.35 val. – iš Vilniaus į Klaipėdą (bilieto kaina 32 Lt). Aplinkybę, kad R. J. 2013 m. gegužės 14 d. vyko į teismo posėdį patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. balandžio 8 d. nutartis, kuria administracinė byla Nr. A756-13/2013 skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2013 m. gegužės 14 d. 9.00 val. (2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjui, kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, išsiųstas teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinės bylos Nr. A756-13/2013 nagrinėjimas atidėtas, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. birželio 6 d. nutartimi administracinę bylą Nr. A756-13/2013 skirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2013 m. liepos 30 d. 10.00 val. Pareiškėjas 2013 m. liepos 30 d. teismo posėdyje dalyvavo. Taigi pareiškėjo prašomos priteisti transporto išlaidos, susijusios su važiavimu į Vilniaus miestą dėl dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, pagrįstos, todėl jam priteista 128 Lt transporto išlaidų. 2011 m. liepos 27 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, kuris patvirtina, kad R. J. 2011 m. liepos 20 d. sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį, todėl pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteistas 50 Lt žyminis mokestis. Vertindamas pareiškėjo prašomus priteisti dienpinigius (19,50 Lt) teismas pažymėjo, jog dienpinigiai priteisiami tada, kai proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, apeliacinis procesas vyko Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, Vilniuje, pareiškėjas dalyvavo 2013 m. liepos 30 d. teismo posėdyje, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog dėl dalyvavimo teismo posėdyje pareiškėjas buvo apsistojęs Vilniuje visai dienai, byloje nėra. Be to, iš pareiškėjo pateiktų autobuso bilietų matyti, jog po 2013 m. liepos 30 d. teismo posėdžio pareiškėjas išvyko į Klaipėdą. Todėl pareiškėjo prašomi dienpinigiai (19,50 Lt) nepriteisti. Apibendrinant išdėstytus motyvus padaryta išvada, kad iš viso pareiškėjui iš atsakovo NDNT priklauso 178 Lt (128 Lt + 50 Lt) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

III.

Atsakovas NDNT pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-13/2013 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-19/2013 išaiškino, kad ABTĮ 44 straipsnio prasme išlaidos priteisiamos šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimamas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinami materialiniai reikalavimai), bet tik tais atvejais, kai toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822- 485/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 20, 2010 m.). Tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jos veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas, iš esmės lėmė po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28d. sprendimo norminėje administracinėje byloje Nr. I552-23/2012 paskelbimo pasikeitęs ginčo santykių teisinis reglamentavimas, o ne atsakovo veiksmų pripažinimas neteisėtais. Todėl vadovaujantis jau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose darytina išvada, kad NDNT nėra ir negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjo patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atsiradimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas R. J. reikalavimas, motyvuojamas tuo, jog vertinant pareiškėjo darbingumo lygį ginčo laikotarpiu darbingumo lygio vertinimui galėjo turėti įtakos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktų (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1- 354/V-402 redakcija) pakeitimai. Teismas nusprendė, kad po to, kai minėti punktai buvo pripažinti neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas norminėje administracinėje byloje Nr.I552-23/2012), NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį, turi taikyti naujai įsigaliojusią minėto įsakymo 6 punkto redakciją (Žin., 2013, Nr. 4-141), nes visa tai sudaro pagrindą koeficientus, mažinančius bazinį darbingumo lygį, taikyti dėl aukštesnių bazinio darbingumo lygio verčių nei buvo taikyti vertinant R. J. darbingumo lygį ginčo laikotarpiu. Teismo sprendimu, tokiu būdu bus pašalintos pripažintos neteisėtomis paminėto įsakymo punktų nuostatų taikymo neigiamos pasekmės. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika ir atsižvelgiant į nurodytus argumentus, NDNT nuomone, tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nebuvo pagrindo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, visiškai nepasisakė dėl atsakovo nurodytų argumentų, kodėl pareiškėjo prašymas atmestinas, o tik formaliai pagrindė priteistiną sumą, nors atsakovas savo atsiliepimą atmesti R. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo motyvavo tais pačiais argumentais kaip ir šį prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis yra be motyvų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 12 punktų pagrindu ir teigia, kad apie nurodytas aplinkybes atnaujinti procesą sužinojo susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-13/2013, priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant. Ši nutartis atsakovui buvo išsiųsta 2013 m. lapkričio 20 d., o NDNT prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-13/2013 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduotas 2013 m. gruodžio 13 d., t. y. nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P442-166/2011 pažymėjo, kad procesas administracinėje byloje atnaujinamas tik tuomet, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo pateikia pakankamai argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti motyvuotas. Taigi nustatyti pagrindai bei reikalavimai prašymo turiniui įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, priešingu atveju procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Vertinant šį proceso atnaujinimo pagrindą svarbu atsižvelgti į tai, kad proceso atnaujinimo pagrindu yra pripažįstamas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas, o ne jų išsamumas (neišsamumas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (pvz.: 2005 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P8-61/2005, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2010 m. spalio 1 d. administracinėje byloje Nr. P444-180/2010). Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvai, netenkinantys prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens, ar, jo manymu, esantys neišsamūs (nepakankamai išsamūs), ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Įstatymo reikalavimas motyvuoti sprendimą nereiškia, kad teismas sprendime turi pasisakyti dėl kiekvieno proceso dalyvių argumento. Tačiau įstatymas reikalauja, kad teismo sprendime būtų atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.), pateikiant sprendimo rezoliucinėje dalyje išvadas, grindžiamas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi.

Atsakovas NDNT nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartyje nepasisakė dėl jo atsikirtimų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo prašymą. Su šiais teiginiais negalima sutikti. Kaip matyti iš 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties motyvuojamosios dalies, teisėjų kolegija nurodė pakankamai argumentų, leidžiančių suprasti, kokia dalimi ir kodėl tenkinamas R. J. 2013 m. rugpjūčio 30 d. prašymas. Teismas nuodugniai ir visapusiškai ištyrė administracinės bylos medžiagą, pareiškėjo pateiktus išlaidų faktą patvirtinančius įrodymus, nustatydamas priteistiną sumą vadovavosi įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis yra tinkamai motyvuota.

Be to, atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi išsprendusi teismo išlaidų atlyginimo klausimą ir padariusi išvadą, jog baigiamuoju procesiniu sprendimu apgintos pareiškėjo teisės, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-19/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui, suformuotų taisyklių. NDNT manymu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį atsakovas NDNT negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kai skundžiamo administracinio sprendimo panaikinimą nulėmė ne jo konkretūs neteisėti veiksmai, bet administracinio teismo sprendimo pripažinti, kad ginčo teisiniams santykiams taikytas norminis aktas (ar jo dalis) prieštarauja aukštesnės galios norminiams teisės aktams, priėmimas ir paskelbimas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010, 2011 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-19/2011). Prašymą atnaujinti procesą padavusiam asmeniui tvirtinant, kad teismų praktika yra nevienoda, nukrypta nuo vieningos praktikos, pirmiausia būtina nurodyti procesinius sprendimus, kuriose atitinkamas klausimas spręstas skirtingai, nes jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, NDNT nurodyta administracinė byla Nr. A146-19/2013 yra susijusi ne su materialinės, o su proceso teisės normų interpretavimu, t. y. su bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymu (ABTĮ 44 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas ABTĮ 153 straipsnio nuostatas, yra pripažinęs, jog vien tik galimas proceso teisės normų pažeidimas ir jų netinkamas taikymas nagrinėjant administracinę bylą, negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu atnaujinti procesą (2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-53/2011, 2011 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-38/2011). Šiuo atveju atsakovas prašo atnaujinti procesą ne dėl ginčo esmės, bet dėl procesinio sprendimo, kuriuo pasisakyta dėl pareiškėjo teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Toks sprendimas neturi įtakos proceso šalių teisei į teisingą materialinių reikalavimų išnagrinėjimą, kadangi jų ginčas dėl teisės yra galutinai išspręstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P1-74/05, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011). Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A756-13/2013 argumentus ir atsižvelgdama į administracinę bylą Nr. A146-19/2013 neturi pagrindo konstatuoti, kad minėtose bylose priimti procesiniai sprendimai yra prieštaringos ir nenuoseklios administracinių teismų praktikos, kurią būtina suvienodinti, pavyzdys. Pažymėtina, jog išvada dėl proceso šalies teisės gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą daroma kaskart individualiai įvertinus administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu nustatytą jos teisių ir pareigų apimtį, todėl net ir tos pačios kategorijos bylose bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta negali būti šalims paskirstoma identiškai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo NDNT prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkinamas ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A756-13/2013 atsisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A756-13/2013 pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasVirginija Volskienė