Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2013-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-190-805/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-12
Bylos Nr.
1-190-805/2013
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00220-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
D. S.
Nukentėjusysis
J. L. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-190-805/2013
Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00220-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1; 2.10.13; 2.10.14. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. birželio 12 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

D. S., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis D. S. 2013 m. balandžio 30 dieną apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. L. S. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia spyrė vieną spyrį koja J. L. S. į kairę blauzdą, tuo nukentėjusiajai J. L. S. sukėlė fizinį skausmą,

Šiais veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 str. 1 d.

Iš kaltinamojo D. S. apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. balandžio 30 dieną prieš pietus gėrė alų, nuo išgerto alkoholio apsvaigo. Apie 13 valandą atėjo į močiutės J. L. S. namus. Tuo metu močiutė buvo virtuvėje ir pradėjo jam priekaištauti. Kilo žodinis konfliktas. J. L. S. priekaištavo dėl jo elgesio, vijo iš savo namų, bandė jį auklėti. Jis dėl to labai susinervino ir tyčia koja spyrė vieną spyrį virtuvėje stovėjusiai J. L. S. į kairę koją, pataikydamas į kairės kojos blauzdą priekyje. Po spyrio močiutei labai skaudėjo, ji susiėmė koją. Jo spyris buvo stiprus, nes buvo apsiavęs sportinius batelius. Iš karto po spyrio, močiutė nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė lovoje, o jis išėjo iš namų. Į močiutės namus sugrįžo sekančią dieną ir matė, kad J. L. S. ant kairės kojos blauzdos nuo jo spyrio buvo likusi kraujosruva (b.1. 45).

Iš nukentėjusiosios J. L. S. apklausos protokolo matyti, kad 2013 m. balandžio 30 d. apie 13 val. į namus sugrįžo neblaivus anūkas D. S.. Virtuvėje D. S. pradėjo priekabiauti, šaukė, mėtė daiktus. Ji sudrausmino anūką, D. S. spyrė koja vieną spyrį jai į kairės kojos blauzdos priekį. Spyris sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl D. S. spyrio pas medikus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia (b.1. 15-16, 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. S. prisipažinimo ir nukentėjusiosios J. L. S. parodymų, D. S. kaltę dėl padaryto nusikalstamos veikos taip pat patvirtina J. L. S. protokolas - pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada.

2013-05-03 protokolu pareiškimu J. L. S. nurodė, jog 2013-04-30 apie 13 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė anūkas D. S., kuris be jokios priežasties virtuvėje puolė ją, koja įspyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą (b.1. 3).

2013-05-03 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė (b.l. 5-7).

2013-05-03 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai nustatė, jog 2013-04-30 apie 13 val. anūkas D. S. įspyrė vieną kartą J. L. S. į kairę koją, tuo sukėlė fizinį skausmą. Kairės kojos priekinės blauzdos srityje matoma kraujosruva (b. 1.12-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 415/13(06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems smūgio sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai J. L. S. galimybė (b. 1.21-22).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusioji pretenzijų D. S. neturi. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato.

Kaltinamasis D. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltimasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, nedarbo draudimo išmokos negauna. Jis neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme (b.l. 68).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes D. S., siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad D. S. nusikalto prieš garbaus amžiaus artimą asmenį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia (įsako):

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų, iš viso 180 valandų, visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti D. S. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą paskiriant atlikti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimus D. S. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens J. L. S., nebendrauti, neieškoti ryšio su ja – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė